Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

1 Korintiečiams 15:1–58

15  Primenu jums, broliai, gerąją naujieną, kurią jums paskelbiau, kurią priėmėte, kurioje stovite,  per kurią esate ir gelbėjami, jeigu mano jums paskelbto gerosios naujienos žodžio tvirtai laikotės, nebent esate įtikėję veltui.  Juk tarp svarbiausių dalykų, kuriuos pats gavau ir perdaviau jums, yra tai, kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip ir sako Raštai,  kad buvo palaidotas ir trečią dieną prikeltas, kaip sako Raštai,  ir kad pasirodė Kefui, paskui dvylikai.  Paskui jis pasirodė išsyk daugiau kaip penkiems šimtams brolių — dauguma jų tebėra su mumis, o kai kurie jau užmigę.  Paskui pasirodė Jokūbui, tada visiems apaštalams,  o paskiausiai, lyg prieš laiką gimusiam, pasirodė ir man.  Aš juk esu mažiausias iš apaštalų, nevertas apaštalu vadintis, nes persekiojau Dievo bendruomenę. 10  Bet Dievo malone esu, kas esu. Ir jo malonė, kurią man parodė, nenuėjo perniek — aš plušau daugiau už juos visus, tiesa, ne aš, o su manimi esanti Dievo malonė. 11  Tačiau ar aš, ar jie, — šitaip mes skelbiame ir šitaip jūs įtikėjote. 12  Jeigu skelbiama, kad Kristus yra prikeltas iš mirusiųjų, kaipgi kai kurie iš jūsų sako, jog mirusiųjų prisikėlimo nėra? 13  Jeigu mirusiųjų prisikėlimo nėra, tada ir Kristus nebuvo prikeltas. 14  O jeigu Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias mūsų tikėjimas. 15  Be to, tada pasirodytų, kad apie Dievą liudijame melagingai — paliudijome prieš Dievą, esą jis prikėlė Kristų, kurio jis neprikėlė, jeigu jau mirusieji nėra prikeliami. 16  Juk jeigu mirusieji neprikeliami, tai ir Kristus nebuvo prikeltas. 17  O jeigu Kristus nebuvo prikeltas, tada jūsų tikėjimas bergždžias — jūs tebesate savo nuodėmėse. 18  Tada ir tie, kurie užmigę Kristuje, yra pražuvę. 19  Jei vien dėl šio gyvenimo vylėmės Kristumi, esame labiausiai apgailėtini iš visų žmonių. 20  Bet dabar Kristus yra iš mirusiųjų prikeltas, jis yra pirmasis vaisius iš užmigusiųjų. 21  Kadangi per žmogų — mirtis, per žmogų ir mirusiųjų prisikėlimas. 22  Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti. 23  Bet kiekvienas pagal savo eilę: pirmasis vaisius — Kristus, po to, per Kristaus buvimą čia*, — jam priklausantys. 24  Paskui bus galas, kai jis perduos karalystę savo Dievui ir Tėvui, sunaikinęs visokią vadovybę, visokią valdžią ir galybę. 25  Mat jis turi karaliauti, kol Dievas padės visus priešus jam po kojomis. 26  Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis. 27  Juk Dievas „visa palenkė jam po kojomis“. Bet kai sakoma, jog visa yra palenkta, tai, aišku, išskyrus tą, kuris visa jam palenkė. 28  O kai visa bus jam palenkta, tada ir pats Sūnus nusilenks tam, kuris visa jam palenkė, kad Dievas būtų viskas kiekvienam. 29  Antraip, ką darys tie, kurie krikštijami tapti mirusiais? Jeigu mirusieji iš viso neprikeliami, kam jie tada krikštijami jais tapti? 30  Ir kodėl gi mes kiekvieną valandą esame pavojuje? 31  Aš kasdien žiūriu mirčiai į akis. Tai taip pat tikra, kaip ir mano džiūgavimas dėl jūsų, broliai, Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje. 32  Jeigu aš tiktai kaip žmogus kovojau Efeze su žvėrimis, kokia man iš to nauda? Jeigu mirusieji nėra prikeliami, tai „valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime“. 33  Neapsigaukite! Blogos draugijos gadina gerus įpročius. 34  Išsiblaivykite, kaip ir dera, ir nenuodėmiaukite, mat kai kurie visai nepažįstate Dievo. Kalbu, kad susigėstumėte. 35  Bet kas nors pasakys: „Kaipgi bus tie mirusieji prikelti? Kokį kūną jie turės?“ 36  Neprotingas žmogau! Ką tu pasėji, neatgyja, jei pirmiau nenumiršta. 37  Ir ką besėtum, tu sėji ne būsimąjį kūną, o tik pliką grūdą — ar kviečio, ar kokį kitą. 38  Tačiau Dievas duoda jam kūną, kokį panorėjo, ir kiekvienai iš sėklų — savitą kūną. 39  Kūnai nėra visi vienodi: vienoks kūnas žmonių, kitoks — gyvulių, dar kitoks paukščių kūnas ir dar kitoks — žuvų. 40  Yra dangiški kūnai, yra ir žemiški kūnai. Tačiau dangiškų kūnų šlovė vienokia, o žemiškų — kitokia. 41  Vienokia saulės šlovė, kitokia mėnulio šlovė, žvaigždžių šlovė dar kitokia. Juk ir žvaigždė nuo žvaigždės skiriasi šlove. 42  Šitaip ir su mirusiųjų prisikėlimu. Sėjamas gendamas, prikeliamas negendamas. 43  Sėjamas negarbingas, prikeliamas šlovingas. Sėjamas silpnas, prikeliamas galingas. 44  Sėjamas sielinis* kūnas, prikeliamas dvasinis kūnas. Jeigu yra sielinis kūnas, tai yra ir dvasinis. 45  Taip ir parašyta: „Pirmasis žmogus Adomas tapo gyva siela.“ Paskutinysis Adomas tapo gyvybę teikiančia dvasia. 46  Vis dėlto pirma ne dvasinis, o sielinis, ir tik paskui dvasinis. 47  Pirmasis žmogus — iš žemės, padarytas iš dulkių, antrasis žmogus — iš dangaus. 48  Koks yra padarytasis iš dulkių, tokie yra ir kiti iš dulkių padarytieji; koks yra dangiškasis, tokie yra ir kiti dangiškieji. 49  Ir kaip atitikome iš dulkių padarytojo atvaizdą, taip atitiksime ir dangiškojo atvaizdą. 50  Sakau jums, broliai, kad kūnas ir kraujas negali paveldėti Dievo karalystės, ir gendamybė nepaveldi negendamybės. 51  Paklausykite, pasakysiu jums slėpinį: mes ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti — 52  staiga, akimirksniu, gaudžiant paskutiniam trimitui. Trimitui gaudžiant, mirusieji bus prikelti negendami ir mes būsime pakeisti. 53  Juk šis gendamas kūnas turi apsivilkti negendamumu ir šis mirtingas turi apsivilkti nemirtingumu. 54  O kai šis gendamas apsivilks negendamumu ir šis mirtingas apsivilks nemirtingumu, tada išsipildys užrašytas žodis: „Mirtis praryta amžiams.“ 55  „Kurgi, mirtie, tavo pergalė? Kurgi, mirtie, tavo geluonis?“ 56  Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės galia — Įstatymas. 57  Bet dėkui Dievui, kuris suteikia mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų! 58  Taigi, mano mylimi broliai, būkite tvirti, nepajudinami, visada pertekę Viešpaties darbo, ir žinokite, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje.

Išnašos

Žodžiais „buvimą čia“ verčiamas graikiškas daiktavardis parousia (paruzija). Žr. 5 priedą.
T. y. fizinis.