Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

NUMERIO TEMA | AR MOKSLAS GALI ATSTOTI BIBLIJĄ?

Praktinė mokslo nauda

Praktinė mokslo nauda

Kaip rašoma viename žodyne, mokslas yra „tyrinėjimas visko, kas materialaus mus supa, siekiant išsiaiškinti kilmės klausimus ir funkcionavimo principus; prie išvadų prieinama remiantis stebėjimais, eksperimentais ir apskaičiavimais“. Tiesa, tai sunkus ir neretai nuviliantis darbas. Paprastai mokslininkai ką nors stebi ar eksperimentuoja ištisas savaites, mėnesius, net metus. Kartais rasti atsakymų taip ir nepavyksta, bet daugeliu atvejų jų triūsas duoda naudos visai žmonijai. Štai keli pavyzdžiai.

Europoje viena kompanija iš tvirto plastiko ir naujausių filtrų pagamino įrenginį, kuriuo galima išvalyti užterštą vandenį, taip apsaugant žmones nuo ligų. Tokie įrenginiai naudojami užklupus stichinėms nelaimėms, pavyzdžiui, 2010 metais Haityje po žemės drebėjimo.

Sukūrus dirbtinius Žemės palydovus, atsirado galimybė naudotis globaline padėties nustatymo sistema (GPS). Nors ji buvo sukurta karo tikslams, dabar GPS gali naudotis vairuotojai, lėktuvų pilotai, jūrininkai ir net medžiotojai bei turistai. Mokslininkų, išradusių GPS, dėka keliauti pasidarė daug lengviau.

Tikriausiai naudojatės mobiliuoju telefonu, kompiuteriu ar internetu. Galbūt dėl naujausių medicinos laimėjimų galite džiaugtis geresne sveikata. Veikiausiai ne kartą esate skridęs lėktuvu. Taigi mokslo išradimai labai praverčia, nes taip gyventi kur kas patogiau. Ir išties mokslo pažanga juntama daugelyje gyvenimo sričių.

AR ŠIUOLAIKINIS MOKSLAS VISAGALIS?

Mokslininkai deda visas pastangas, kad kuo geriau pažintų mus supantį pasaulį. Branduolinės fizikos specialistai stengiasi bent akies krašteliu pažvelgti, kas vyksta atomų viduje, astrofizikai bando atsukti laiką milijardus metų atgal ir perprasti visatos kilmę. Gilindamiesi į tai, kas toli ir sunkiai suprantama, kartais net nematoma ir neapčiuopiama, kai kurie tyrinėtojai prieina prie išvados, — jei Biblijoje minimas Dievas egzistuoja, jie turėtų jį atrasti.

Yra žymių mokslininkų bei filosofų, darančių dar drąsesnes išvadas. Jie mąsto panašiai kaip mokslinių straipsnių autorius Amiras Akselis (Amir D. Aczel), kurio nuomone, „mokslas atranda įrodymų, kad Dievo nėra“. Štai vienas pasaulinio garso fizikas tvirtina, jog „įrodymų trūkumas, kad egzistuoja kažkoks Dievas, reguliuojantis visatos dėsnius, įrodo tai, — kuo mes ir taip dvejojome, — kad jokio Dievo nėra“. Kiti pasakojimus apie Biblijoje minimą Dievą laiko kliedesiais apie kažką magišką ir antgamtišką. *

Tačiau kyla klausimas: ar mokslininkai jau pakankamai ištyrinėjo mus supantį pasaulį, kad galėtų daryti galutines išvadas? Trumpai tariant, ne. Mokslas padarė milžinišką pažangą, bet daugelis mokslininkų pripažįsta, jog yra dar daug nežinomų ir nesuvokiamų dalykų. „Niekada taip ir nesužinosime visko iki galo“, — apie gamtos pažinimą teigia fizikas, Nobelio premijos laureatas Stivenas Vainbergas (Steven Weinberg). Didžiosios Britanijos Karališkosios draugijos astronomas profesorius Martinas Risas (Martin Rees) rašė: „Yra dalykų, kurių žmonės galbūt niekada nesupras.“ Akivaizdu, kad, pradedant mikropasauliu ir baigiant neaprėpiama visata, vis dar yra daugybė šiuolaikiniam mokslui nesuvokiamų paslapčių. Aptarkime kelias iš jų.

  • Biologai ne iki galo supranta, kokie procesai vyksta gyvojoje ląstelėje. Vis dar nėra aiškių atsakymų, kaip ląstelės naudoja energiją, gamina baltymus ir dalijasi.

  • Esame nuolat veikiami gravitacijos. Tačiau fizikams tai — neįmenama mįslė. Jie negali paaiškinti, kaip gravitacija mus traukia prie žemės arba kaip ji išlaiko Mėnulį jo orbitoje aplink Žemę.

  • Kosmologų nuomone, maždaug 95 procentai visatos nematoma ir neapčiuopiama jokia moksline įranga. Visa tai jie suskirsto į dvi kategorijas: tamsiąją materiją ir tamsiąją energiją. Nei vienos, nei kitos prigimtis nėra žinoma.

Yra ir kitų dar nepažintų dalykų, kurie glumina mokslininkus. Tačiau kodėl visa tai svarbu? Vienas populiarių mokslo leidinių autorius pastebi: „Nežinome kur kas daugiau, negu žinome. Mano manymu, žinios kelia susižavėjimą ir skatina toliau siekti pažinimo, tad neturėtume apsiriboti dogmatinėmis pažiūromis.“

Todėl, jei jums kyla klausimas, ar mokslas gali atstoti Bibliją ir padėti mums apsieiti be Dievo, apsvarstykite štai ką. Jei talentingi mokslininkai, naudodamiesi naujausia įranga, gali tik iš dalies suprasti mus supantį pasaulį, ar būtų logiška nieko negalvojant atmesti, kas mokslui nepasiekiama? Turint tai omenyje, ilgo straipsnio apie astronomijos raidą pabaigoje leidinyje Encyclopedia Britannica pateikiama tokia išvada: „Nors visata tyrinėjama jau beveik 4000 metų, apie ją žinome ne ką daugiau nei senovės babiloniečiai.“

Jehovos liudytojai gerbia kiekvieno asmens teisę apsispręsti. Stengiamės vadovautis Biblijos paskatinimu: „Jūsų supratingumas tebūna žinomas visiems žmonėms“ (Filipiečiams 4:5). Kviečiame ir jus su tokia pat nuostata patyrinėti, kaip mokslas ir Biblija dera tarpusavyje ir papildo vienas kitą.

^ Kai kurie netiki Biblija dėl buvusių ir tebesamų Bažnyčios mokymų, jog Žemė yra visatos centras arba kad pasaulį Dievas sukūrė per šešias paras. (Skaitykite rėmelį „ Biblija ir mokslo faktai“.)