MOKYKITE SAVO VAIKUS

Dievui irgi būna skaudu. Kaip galime jį džiuginti

Dievui irgi būna skaudu. Kaip galime jį džiuginti

Ar buvai kada taip smarkiai užsigavęs, kad net verkei? — — * Tikriausiai visiems taip yra nutikę. Tačiau kartais verkiame ne iš skausmo, o iš liūdesio. Įsivaizduok, kad kas nors apie tave kalba negražiai, visaip meluoja. Tau būtų skaudu, ar ne? — — Dievui taip pat skaudu, kai apie jį kalbamas melas. Tad pažiūrėkime, ką turime daryti, kad Dievą džiugintume, o ne skaudintume.

Biblijoje rašoma, jog kai kurie žmonės sakė mylintys Dievą, bet savo darbais jį liūdino ir skaudino. Kodėl Jehovai skaudu, jeigu nesielgiame taip, kaip jis prašo? Pasiaiškinkime.

Pirmieji du žmonės, kuriuos Jehova sukūrė, sukėlė jam daug skausmo. Dievas juos apgyvendino žemės rojuje — „Edeno sode“. Kokie buvo jų vardai? — — Taip, Adomas ir kažkiek vėliau sukurta Ieva. Ką tokio jie padarė, kad užgavo Jehovą? Skaitykime toliau.

Įkurdinęs Adomą ir Ievą tame sode Jehova paliepė jiems jį dirbti ir prižiūrėti. Taip pat pasakė, kad jie gali turėti vaikų, gyventi su jais kartu tame sode ir niekada nemirti. Bet dar jiems nesusilaukus vaikų įvyko labai blogas dalykas. Ar žinai koks? — — Vienas angelas pastūmėjo Ievą, paskui Adomą sukilti prieš Jehovą. Pažiūrėkime, kaip tai atsitiko.

Angelas prisidengė gyvate ir padarė taip, kad atrodytų, jog ji geba kalbėti. Gyvatė sakė, jog Ieva gali būti „kaip Dievas“. Ievai labai patiko  tai, ką išgirdo. Todėl moteris pasielgė, kaip gyvatė jai patarė. Ar žinai, ką Ieva padarė? — —

Ieva valgė vaisių nuo medžio, nuo kurio Jehova Adomui buvo liepęs nevalgyti. Kai dar nebuvo sukūręs Ievos, Dievas Adomui pasakė: „Nuo visų sodo medžių tau leista valgyti, bet nuo gero bei pikto pažinimo medžio tau neleista valgyti, nes kai tik nuo jo paragausi, turėsi mirti.“

Šį įsakymą Ieva žinojo. Tačiau ji žiūrėjo į tą medį ir matė, kad jis „geras maistui, kad jis žavus akims [...], ji skynėsi jo vaisių ir valgė“, vėliau davė vaisių savo vyrui ir jis taip pat valgė. Kaip manai, kodėl Adomas taip padarė? — — Nes Ievą jis pamilo labiau negu Jehovą. Jis norėjo įtikti jai, o ne Dievui. Bet paklusti Jehovai yra daug svarbiau nei bet kam kitam!

Prisiminkime vėl tą gyvatę. Kaip kai kurie žmonės šiandien moka padaryti, kad atrodytų, jog kalba lėlė, panašiai kažkas padarė su ta gyvate. Kaip manai, kieno balsu gyvatė kalbėjo? — — Tai buvo balsas angelo, Biblijoje vadinamo „senąja gyvate“, taip pat Velniu ir Šėtonu.

Ar žinai, kaip tu gali džiuginti Jehovą? — — Visada stenkis klausyti Dievo. Šėtonas sako galįs visus priversti elgtis pagal jo norą. Todėl Jehova mus ragina: „Mano vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį, kad turėčiau, ką atsakyti tam, kuris iš manęs šaiposi.“ Šėtonas tyčiojasi iš Jehovos. Jis tvirtina, kad gali kiekvieną atitraukti nuo Dievo. Tad džiugink Jehovos širdį jo klausydamas ir jam tarnaudamas. Ar stengsiesi tai daryti? — —

^ pstr. 3 Jei skaitote su vaiku, ties brūkšniais sustokite, kad jis galėtų atsakyti.