Būdamas žemėje Jėzus daug padėjo vargšams, įvairių ligų bei kitų negandų kamuojamiems žmonėms. Kai kurie bando sekti jo pavyzdžiu. Jų nuomone, geriausias laikas tai daryti — Kalėdos, nes būtent tuo metu įvairios labdaros organizacijos renka aukas vargingiesiems paremti.

Švenčių laikotarpiu paprastai žmonės būna užsiėmę visai kitkuo: laksto po parduotuves, pramogauja, lanko draugus, gimines. Padėti vargšams bei stokojantiems pritrūkstama ir laiko, ir energijos, ir pinigų, išskyrus nebent nedidelę auką labdarai.

„Neatsisakyk padėti žmogui, kuriam reikia pagalbos, kai turi jėgų tai padaryti“ (Patarlių 3:27). Vargšams, alkanaujantiesiems ir ligoniams paramos reikia ne vien per Kalėdas. Jei mus pasiekia žinia apie bėdos ištiktą žmogų ir mūsų galimybės, jėgos leidžia jam padėti, kam laukti švenčių? Vargstančiajam parodytas gerumas, užuojauta tikrai neliks nepastebėti.

„Kas savaitę, pirmąją dieną, kiekvienas iš jūsų teatideda pagal savo išgales“ (1 Korintiečiams 16:2). Apaštalas Paulius šį patarimą davė pirmojo amžiaus krikščionims, norėjusiems padėti stokojantiesiems. Gal ir mes galime šį tą atidėti, — kitaip sakant, suplanuoti, kokią sumą reguliariai galėtume padovanoti kitiems žmonėms ar labdaros organizacijoms, kurios atsakingai naudoja lėšas? Taip ir pasirūpinsime vargstančiais, ir neviršysime savo išgalių.

„Nepamirškite daryti gera ir dalytis su kitais, nes tokios aukos Dievui patinka“ (Hebrajams 13:16). Ar pastebėjote, kad turime ne vien „dalytis su kitais“, bet ir nepamiršti „daryti gera“ — kažką vis nuveikti kitų labui? Pavyzdžiui, geri tėvai moko savo vaikus padėti pagyvenusiesiems buityje; parodyti dėmesį ligoniams — parašyti atviruką, juos aplankyti ar jiems paskambinti; rūpintis vaikais, kurie gyvena vargingiau ar turi kokią negalę. Taip mažieji išmoksta rodyti gerumą ir dosnumą ištisus metus.