Psalmynas 2:1–12
2 Kodėl nerimsta tautosir gentys rezga užmačias tuščias*?+
2 Žemės karaliai kyla,valdovai buriasi draugėn*+prieš Jehovą ir jo pateptąjį*.+
3 Jie sako: „Nusiplėškime jų pančius,nusimeskime virves!“
4 Bet dangaus soste sėdintis iš jų tik pasijuoks,Jehova iš jų pasišaipys.
5 Tada į juos piktai prabils,išgąsdins savo degančia rūstybe:
6 „Tai aš daviau savo karaliui valdžią+ Sione,+savo šventajame kalne!“
7 Jehovos potvarkį pagarsinsiu.
„Tu man esi sūnus,+ – jis tarė, –nuo šiandien būsiu tavo tėvas.+
8 Prašyk manęs, ir aš tautas tau duosiu paveldėti,tau žemės pakraščius priskirsiu.+
9 Tu geležies skeptru jas sudaužysi,+sukulsi tarsi molio indą.“+
10 Todėl susiprotėkite, karaliai,priimkite pamokymą,* žemės teisėjai!
11 Tarnaukite Jehovai su baime,džiaukitės drebėdami.
12 Sūnų pripažinkite*,+ kad neužrūstintumėt Dievoir nepražūtumėte savo kelyje,+nes jo pyktis greitai įsiplieskia.
Laimingi, kas glaudžiasi prie jo!
