Psalmynas 105:1–45
105 Dėkokite Jehovai,+ šaukitės jo vardo,garsinkite tautose jo darbus!+
2 Giedokite, giedokite jam gyrių,jo nuostabiuosius darbus apmąstykit*!+
3 Didžiuokitės šventuoju jo vardu!+
Širdis, kuri Jehovos ieško, tesidžiaugia!+
4 Ieškokite Jehovos,+ ieškokit jo galybės,be paliovos ieškokite jo veido!
5 Atminkite, kokie įstabūs jo darbai,jo stebuklus ir jo paskelbtus nuosprendžius atminkite,+
6 jo tarno Abraomo palikuoniai,+Jokūbo sūnūs, Dievo išrinktieji!+
7 Mūsų Dievas – Jehova,+jis teisia visą žemę.+
8 Jis mena savo sandorą per amžius+ir savo pažadą – lig tūkstančio kartų̃,+
9 tą sandorą, kurią sudarė su Abraomu,+tą priesaiką, kuria prisiekė Izaokui,+
10 kurią padarė įstatu Jokūbuiir sandora, galiojančia per amžius Izraeliui.
11 „Tau Kanaano kraštą duosiu,+tau paveldu jį skirsiu“,+ – tarė Dievas.
12 Tada jie buvo dar negausūs,+visai negausūs ir svetimi tame krašte.+
13 Nors iš tautos į tautą jie klajojo,iš karalystės kėlėsi į karalystę,+
14 jų engti niekam jis neleido,+jų labui drausmino net karalius:+
15 „Nelieskit mano pateptųjųir nieko pikta nedarykit mano pranašams!“+
16 Ant krašto jis užleido badą,+sulaužė duonos lazdą*,
17 tačiau jis siuntė vyrą pirma jų,jis siuntė Juozapą, parduotą į vergiją.+
18 Supančiotos jam buvo kojos,+į geležį įtvertas kaklas,
19 kol išsipildė tai, kas buvo pasakyta,+ir kol Jehovos žodis jį ištaurino.
20 Karalius davė įsaką jį išvaduoti,+tautų valdovas laisvėn jį išleido
21 ir rūmų viešpačiu paskyrė,valdytoju visų savųjų turtų,+
22 kad savo nuožiūra didžiūnams vadovautų,kad vyresniuosius išminties pamokytų.+
23 Galiausiai į Egiptą atkeliavo Izraelis,+prisiglaudė Jokūbas Chamo žemėj.
24 Ten Dievas tautą savąją labai pagausino,+net už engėjus galingesnę ją padarė,+
25 o priešų širdį nuteikė, kad jos nekęstų,klastas prieš jo tarnus kad regztų.+
26 Jis siuntė Mozę, savo tarną,+ir Aaroną,+ savo išrinktąjį,
27 kad ženklus Egipte darytų,kad Chamo žemėje darytų stebuklus.+
28 Ant krašto jis užtraukė tamsą, ir sutemo.+
Jo žodžiams jie nepasipriešino.
29 Jų vandenis jis pavertė kraujuir išgaišino jų žuvis.+
30 Užplūdo kraštą varlės,+net rūmų menės jų knibždėjo.
31 Jis davė įsaką, ir apipuolė sparvos,apniko kraštą mašalai.+
32 Jis lietų pavertė kruša,į jų valdas žaibus* paleido.+
33 Jų vynmedžius ir figmedžius išguldė,medžius, ten augančius, išlaužė.
34 Jis tarė žodį, ir skėriai pasklido,rijūnų nesuskaitoma daugybė.+
35 Tie krašto augalus visus surijo,suėdė žemės derlių.
36 Paskui jis jų pirmagimius krašte išžudė,+jų pirmąjį vyrystės vaisių,
37 ir išvedė savuosius, sidabru ir auksu nešinus.+
Nė vienas, žengiantis jų gretose, neklupinėjo.
38 O egiptiečiai buvo baimės pagautiir džiaugėsi, kad jie išėjo.+
39 Išskleidęs debesį, jis juos užstojo,+o naktį švietė ugnimi.+
40 Kai jie paprašė, davė putpelių+ir sotino juos duona iš dangaus.+
41 Jis iš uolos jiems vandenį paleido+ –per dykumą tekėjo tartum upė.+
42 Mat atminė jis šventą Abraomui, savo tarnui, duotą pažadą.+
43 Kai Dievas savo žmones išvedė, visi jie džiaugėsi,+jo išrinktieji džiūgavo.
44 Jų nuosavybėn jis atidavė tautų žemes+ –jiems atiteko tai, ką tautos sunkiai triūsdamos įgijo,+ –
45 kad jo įsakymams paklustų,+kad jo įstatymų laikytųsi.
Šlovinkite Jahą!*
Išnašos
^ Arba galbūt „apsakykit“.
^ Matyt, kalbama apie lazdą, ant kurios suverdavo duonos riestes.
^ Arba „ugnies liepsnas“.
^ Arba „Aleliuja!“ Jahas – Jehovos vardo trumpinys.
