Psalmynas 102:1–28

  • Nevilties apimto žmogaus malda

    • „Aš paukštis vienišas ant stogo“ (7)

    • „Kaip nykstantis šešėlis mano dienos“ (11)

    • „Jehova Sioną atstatys“ (16)

    • Jehova pasilieka per amžius (26, 27)

Vargdienio malda, kai jis nevilties apimtas* lieja savo sielvartą Jehovai.+ 102  Išgirsk, Jehova, mano maldą,+mano šauksmas tave tepasiekia.+  2  Neslėpki savo veido nuo manęs nelaimės dieną,+klausyk palenkęs ausį,nedelski atsiliepti, kai šaukiuosi.+  3  Lyg dūmas nyksta mano dienos,lyg malkos židiny anglėja mano kaulai.+  4  Širdis man vysta, džiūsta it žolė,+net savo valgį pamirštu.  5  Balsu dejuoju,+iš manęs tik kaulai ir oda beliko.+  6  Esu lyg pelikanas tyrlaukiuose,lyg pelėdikė tarp griuvėsių.  7  Atgulęs negaliu užmigti,*aš paukštis vienišas ant stogo.+  8  Visą dieną priešai tyčiojasi iš manęs,+keiksmu šaipūnams tapo mano vardas.  9  Štai mano duona – pelenai+ir mano gėrimas su ašarom sumišęs.+ 10  Tu ant manęs pyksti ir rūstauji,tu paėmei mane ir numetei šalin. 11  Kaip nykstantis* šešėlis mano dienos,+aš džiūstu kaip žolė.+ 12  O tu, Jehova, – tu lieki per amžius,+garbė tavoji* – per kartų kartas.+ 13  Tikrai tu dar pakilsi ir Siono pagailėsi,+nes laikas jam parodyti malonę,+skirtasis metas jau atėjo.+ 14  Net jo akmenys taviems tarnams malonūs,+net jo dulkės brangios.+ 15  Jehova, vardo tavojo bijosis tautos,tava šlovė visiems karaliams žemėje kels baimę.+ 16  Juk Jehova Sioną atstatys+ir šlovę savąją apreikš.+ 17  Į nuskriaustųjų maldą jis įsiklausys,+maldos jų nepaniekins.+ 18  Tai visa užrašyta būsimajai kartai,+kad Jahą šlovintų tauta, kuri dar gims*. 19  Žemyn jis žvelgia iš šventos aukštybės,+žiūri Jehova į žemę iš dangaus, 20  kad belaisvio aimaną išgirstų,+kad išvaduotų pasmerktuosius mirčiai.+ 21  Jehovos vardas Sione bus garsinamas,+bus šlovinamas jis Jeruzalėje, 22  kai tautos, karalystės susirinksdrauge tarnaut Jehovai.+ 23  O man jis pirma laiko atėmė jėgas,mano dienas sutrumpino. 24  Sakiau: „O mano Dieve,neatimki man gyvybės, gyvenimui tik įpusėjus, –tu, kurio metai trunka per kartų kartas.+ 25  Kadaise tu padėjai žemės pamatus,ir dangūs – tavo rankų darbas.+ 26  Jie pražus, o tu pasiliksi. Lyg drabužis jie visi susidėvės,lyg kokį apdarą tu juos pakeisi, ir jie pranyks. 27  O tu esi tas pats, ir tavo metams nėra galo.+ 28  Tavo tarnų vaikai ramiai gyvens,jų palikuoniai akivaizdoje tavo visada gyvuos.“+

Išnašos

Arba „jėgų netekęs“.
Arba galbūt „Esu išsekęs“.
Arba „ilgėjantis“.
Arba „tavo vardas“. Pažod. „tavo atminimas“.
Pažod. „bus sukurta“.