Morkaus 7:1–37
7 Pas Jėzų iš Jeruzalės susirinko fariziejų ir Raštų aiškintojų.+
2 Jie pamatė, kad kai kurie jo mokiniai valgo suterštomis rankomis, tai yra jų neapsiplovę*.
3 (Fariziejai ir visi žydai laikosi įsitvėrę prosenių tradicijos – nevalgo neapsiplovę rankų iki alkūnių.
4 Grįžę iš turgaus jie prieš valgį atlieka apsivalymą. Jie įsitvėrę ir daugelio kitų paveldėtų tradicijų, kaip antai taurių, ąsotėlių ir varinių indų nardinimo.+)
5 Taigi fariziejai ir Raštų aiškintojai jo paklausė: „Kodėl tavo mokiniai nesilaiko prosenių tradicijos ir valgo suterštomis rankomis?“+
6 Jėzus atsakė: „Taikliai apie jus, veidmainiai, pasakė pranašas Izaijas: ‘Šie žmonės garbina mane lūpomis, bet jų širdis nuo manęs nutolusi.+
7 Veltui jie mane garbina, nes tik žmonių išgalvotų priesakų moko.’+
8 Palikę Dievo įsakymą jūs įsikibę laikotės žmonių tradicijos.“+
9 Jis dar jiems kalbėjo: „Gudriai jūs apeinate Dievo įsakymą, kad išsaugotumėte savo tradiciją.+
10 Štai Mozė pasakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną’+ ir: ‘Kas keikia tėvą ar motiną, bus nubaustas mirtimi’.+
11 O jūs sakote: ‘Nieko bloga, jei žmogus taria savo tėvui ar motinai: „Visa, kuo galėčiau tave paremti, yra korbán (tai yra dovana Dievui).“’
12 Taip jūs nebeleidžiate jam nieko padaryti dėl savo tėvo ar motinos.+
13 Laikydamiesi savo tradicijos, kurią įtvirtinote, jūs atmetate Dievo žodį.+ Ir daug panašių dalykų jūs darote.“+
14 Tad jis vėl pasišaukė žmonių minią ir kreipėsi į juos: „Paklausykite manęs visi ir supraskite.+
15 Žmogų suteršia ne tai, kas patenka į jo vidų. Žmogų suteršia tai, kas iš vidaus išeina.“+
16 ––*
17 Pasitraukęs nuo minios, Jėzus įėjo į namus, ir jo mokiniai ėmė jį klausinėti apie šitą pavyzdį.+
18 Jis jiems tarė: „Ar ir jūs nesuprantate? Argi nežinote, kad tai, kas patenka į žmogaus vidų, jo nesuteršia,
19 nes patenka ne į širdį, o į vidurius ir paskui atsiduria išvietėje?“ Šitaip jis pareiškė visokį valgį esant švarų.
20 Jis toliau kalbėjo: „Žmogų suteršia tai, kas iš jo išeina,+
21 mat iš vidaus, iš žmogaus širdies,+ išeina blogi sumanymai, vedantys prie ištvirkavimo*, vagysčių, žmogžudysčių,
22 svetimavimo, gobšybės, nedorybių, prie klastos, įžūlaus elgesio*, pavydo, piktžodžiavimo, puikybės ir kvailybės.
23 Visos šios piktenybės išeina iš vidaus ir žmogų suteršia.“
24 Jėzus susiruošė ir iš ten nukeliavo į Tyro ir Sidono kraštą.+ Nenorėdamas, kad kas nors sužinotų apie jo atvykimą, jis įėjo į vienus namus. Vis dėlto neliko nepastebėtas.
25 Viena moteris, kurios dukrelė buvo apsėsta netyrosios dvasios, vos apie tai išgirdusi atėjo ir puolė jam po kojų.+
26 Ta moteris buvo graikų kilmės sirofinikietė. Ji prašė Jėzaus, kad išvarytų demoną iš jos dukters.
27 O jis jai tarė: „Tegul pirma vaikai pasisotina. Nedera imti iš vaikų duoną ir mesti šuniukams.“+
28 Moteris jam atsakė: „Taip, gerbiamasis, bet argi šuniukai po stalu neėda, ką vaikučiai pritrupina?“
29 Tuomet Jėzus tarė: „Kad jau taip sakai, keliauk – demonas iš tavo dukters yra išėjęs.“+
30 Grįžusi namo ji rado vaikelį gulintį lovoje; demonas buvo išėjęs.+
31 Iš Tyro krašto Jėzus per Sidoną ėjo atgal link Galilėjos ežero. Jis keliavo per Dekapolio* sritį.+
32 Tenai pas jį atvedė kurčią, sunkiai kalbantį žmogų+ ir maldavo jį išgydyti*.
33 Jėzus pasivedė tą žmogų į šalį nuo minios, įkišo savo pirštus jam į ausis ir paspjovęs palietė jam liežuvį.+
34 Paskui pažvelgė į dangų, giliai atsiduso ir pasakė jam: „Efatà“, tai yra „atsiverk“.
35 Žmogaus ausys atsivėrė,+ liežuvis atsirišo ir jis laisvai prakalbo.
36 Jėzus liepė žmonėms, kad niekam apie tai nepasakotų,+ tačiau kuo labiau jis drausdavo, tuo labiau žmonės jį garsindavo.+
37 Žmonės be galo stebėjosi+ ir kalbėjo: „Kokie nuostabūs jo darbai! Jis padaro, kad kurtieji girdėtų ir nebyliai kalbėtų.“+
Išnašos
^ Turimas omenyje apeiginis apsiplovimas.
^ Gr. porneia. Žr. žodynėlyje „ištvirkavimas“.
^ Arba „begėdysčių“. Gr. aselgeia. Žr. žodynėlyje „įžūlus elgesys“.
^ Pažod. „uždėti ant jo ranką“.
