Morkaus 3:1–35
3 Jėzus vėl atėjo į sinagogą. Ten buvo žmogus paralyžiuota* ranka.+
2 Fariziejai akylai stebėjo, ar Jėzus imsis per šabą tą žmogų gydyti, mat norėjo jį apkaltinti.
3 O jis tarė anam vyrui paralyžiuota* ranka: „Kelkis ir eikš į vidurį.“
4 Tada pasakė jiems: „Kas leistina per šabą – daryti gera ar daryti bloga? Išgelbėti gyvybę* ar pražudyti?“+ Bet tie tylėjo.
5 Labai nuliūdęs dėl jų širdies kietumo,+ Jėzus rūsčiai juos nužvelgė ir tarė tam žmogui: „Ištiesk ranką.“ Tasai ištiesė, ir ranka tapo sveika.
6 Tada fariziejai išėjo ir tuojau ėmė tartis su Erodo šalininkais,+ kaip jį nužudyti.
7 Jėzus patraukė su savo mokiniais prie ežero ir pãskui jį sekė didelė daugybė iš Galilėjos ir Judėjos.+
8 Taip pat pas jį atėjo daugybė žmonių iš Jeruzalės, Idumėjos, iš anapus Jordano, iš Tyro ir Sidono apylinkių, nes buvo girdėję apie visus jo darbus.
9 Jėzus liepė mokiniams laikyti jam paruoštą valtelę, jei kartais minia imtų jį spausti.
10 Visi sunkiai sergantys brovėsi prie jo norėdami jį paliesti, mat jis buvo išgydęs daug ligonių.+
11 Netgi netyrųjų dvasių apsėsti žmonės+ jį pamatę parpuldavo priešais ir šaukdavo: „Tu Dievo Sūnus!“+
12 Bet jis griežtai prisakydavo toms dvasioms jo negarsinti.+
13 Jėzus užkopė ant kalno. Jis pasikvietė kai kuriuos iš mokinių+ ir tie pas jį atėjo.+
14 Tada jis išsirinko iš jų dvylika (pavadino juos apaštalais), kad jį lydėtų, kad jis galėtų atėjus metui siųsti juos skelbti gerosios naujienos
15 ir kad suteiktų jiems galią išvaryti demonus.+
16 Tie dvylika,+ kuriuos Jėzus išsirinko, buvo Simonas, jo pramintas Petru,+
17 Zebediejaus sūnus Jokūbas, Jokūbo brolis Jonas (tuodu jis praminė boanerges, tai yra „griaustinio sūnumis“),+
18 Andriejus, Pilypas, Baltramiejus, Matas, Tomas, Alfiejaus sūnus Jokūbas, Tadas, Simonas Kananietis*
19 ir Judas Iskarijotas (tasai vėliau Jėzų išdavė).
Jėzui įėjus į namus,
20 vėl susirinko minia, todėl jis su savo mokiniais negalėjo nė pavalgyti.
21 Kai tik Jėzaus artimieji išgirdo apie tai, kas dedasi, išėjo jo parsivesti. „Jis neteko proto“, – sakė jie.+
22 O iš Jeruzalės atkeliavę Raštų aiškintojai kalbėjo: „Jis apsėstas Belzebulo* ir demonus išvaro demonų valdovo galia.“+
23 Tad Jėzus pasikvietė juos ir ėmė kalbėti palyginimais: „Kaipgi galėtų Šėtonas išvaryti Šėtoną?
24 Antai jei kokia karalystė yra susipriešinusi, ji neišsilaikys,+
25 ir jei kokie namai yra susipriešinę, jie neišsilaikys.
26 Taip ir Šėtonas – jeigu sukilo pats prieš save ir susipriešino, neišsilaikys ir jam ateis galas.
27 Juk nė vienas, įsibrovęs į stipruolio namus, negalės pagrobti jo daiktų, jei pirma stipruolio nesuriš. Tik jį surišęs galės apiplėšti namus.
28 Iš tiesų sakau jums: viskas bus žmonių sūnums atleista, kad ir kokias nuodėmes darytų, kad ir kaip piktžodžiautų.
29 Tačiau kas piktžodžiauja prieš šventąją dvasią, tam per amžius nebus atleista+ – dėl savo nuodėmės jis bus kaltas amžinai.“+
30 Mat jie kalbėjo: „Jis apsėstas netyrosios dvasios.“+
31 Ir štai atėjo Jėzaus motina su jo broliais.+ Stovėdami lauke jie paprašė, kad jį pakviestų.+
32 Jėzui, apsuptam žmonių, buvo pranešta: „Antai lauke tavo motina ir tavo broliai, jie teiraujasi tavęs.“+
33 Bet jis jiems atsakė: „Kas yra mano motina ir mano broliai?“
34 Tada apžvelgė sėdinčius aplink save ir tarė: „Štai mano motina ir mano broliai!+
35 Kas tik vykdo Dievo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina.“+
