Izaijo 47:1–15

47  Lipk nuo sosto, mergele,sėskis į dulkes, Babilono dukra!+ Sėskis ant žemės, chaldėjų dukterie!+ Gležna ir išlepinta tavęs nebevadins.  2  Imk girnas ir malk miltus. Nusidenk šydą,nusivilk drabužį, apnuogink blauzdasir brisk per upių vandenis.  3  Tavo nuogumas pasimatys,tavo gėda bus atidengta. Atkeršysiu+ ir joks žmogus nepastos man kelio*.  4  „Mūsų Atpirkėjas –vardu Jehova, kareivijų Viešpats, –yra Izraelio Šventasis.“+  5  Sėdėk tyli, tūnok tamsybėje,chaldėjų dukterie!+ Nebevadins tavęs karalysčių valdove.+  6  Buvau supykęs ant savo tautos.+ Paniekinau savo paveldą,+tau į rankas atidaviau.+ Tu neparodei jiems gailesčio,+net žilagalviams sunkų jungą užkrovei.+  7  Sakei: „Visada, amžinai valdovė būsiu.“+ Kuo tau baigsis, nesusimąsteiir viso to į širdį neėmei.  8  Klausykis, malonumų mylėtoja.+ Tu jautiesi saugiai ir širdyje sakai:„Aš vienintelė, kitos tokios nėra.+ Netapsiu našleir vaikų niekada neprarasiu.“+  9  Bet ateis diena, kai ūmai tave ištiks ir viena, ir kita+ –ir vaikų neteksi, ir našle tapsi. Dėl to*, kad be paliovos buri, kad kerų galia kliaujiesi,+šios nelaimės tave griūte užgrius.+ 10  Savo nedorybėmis pasitikėjai,sakei sau: „Niekas manęs nemato.“ Tavo išmintis ir išmanymas tave paklaidino,savo širdyje kalbėjai: „Aš vienintelė, kitos tokios nėra.“ 11  Todėl tave užklups nelaimėir jokiais kerais jos nesustabdysi. Tave ištiks neganda ir niekaip jos neišvengsi,ateis staigi pražūtis, kokios nesitikėjai.+ 12  Tad ir toliau kerėk sau, burk,+kaip kad darei nuo pat jaunystės. Galbūt tai tau padės,galbūt įvarysi žmonėms baimės. 13  Nuo gausybės savo patarėjų pavargai –teateina jie dabar ir teišgelbsti,tepadeda tau tie, kurie lenkiasi dangui*, kurie žvaigždes stebi,+kurie per kiekvieną jaunatį skelbia,kas laukia tavęs ateity. 14  Jie – tarsi šiaudai,ugnis juos sudegins. Jie neišsigelbės iš liepsnų galios. Tos liepsnos – ne žarijos, prie jų nepasišildysi,prie jų nepasėdėsi tarsi prie laužo. 15  Štai kuo tau taps tavo kerėtojai,su kuriais esi susidėjusi nuo jaunystės. Jie nuklys, kiekvienas skirtingu keliu*,nebus kam tavęs gelbėti.+

Išnašos

Arba galbūt „ir nė vieno nepasitiksiu maloniai“.
Arba galbūt „Nepaisant to“.
Arba galbūt „tie, kurie perskiria dangų“, t. y. astrologai.
Pažod. „į savo kraštą“.