Patarlių 26:1–28
26 Kaip sniegas vasarą ar lietus per pjūtį,taip garbė nepritinka kvailiui.+
2 Paukštis ne šiaip sau sprunka, kregždė ne šiaip lakioja,taip ir prakeiksmas krinta ne be priežasties.*
3 Botagas – arkliui, kamanos – asilui,+o lazda – kvailio nugarai.+
4 Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą,kad nebūtum toks kaip jis.
5 Kita vertus, atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą,kad nemanytų esąs išmintingas.+
6 Kas patiki reikalą kvailiui,tas sau koją pjauna, pats save žaloja*.
7 Patarlė kvailio burnoje –tarsi raišos luošio kojos.+
8 Liaupsinti kvailį –tai dėti akmenį į svaidyklę.+
9 Patarlė kvailio burnoje –tarsi dygiažolė girtuoklio rankoje.
10 Kas nusamdo kvailį ar praeivį,yra tarsi lankininkas, šaudantis, kur papuola*.
11 Kaip šuo grįžta prie savo vėmalų,taip kvailys kartoja savo kvailystes.+
12 Matei žmogų, kuris laiko save išmintingu?+
Kvailys teikia daugiau vilčių už jį.
13 „Liūtas ant kelio, – teisinasi tinginys, –liūtas gatvėje slankioja!“+
14 Kaip durys sukiojasi ant vyrių,taip tinginys vartosi guolyje.+
15 Tinginys įkiša ranką į dubenį,bet prie burnos pakelti nebepajėgia.+
16 Tinginys mano esąs išmintingesnisuž septynis protingai šnekančius žmones.
17 Praeivis, užsiplieskiantis dėl kitų kivirčo,*yra kaip tas, kuris griebia šunį už ausų.+
18 Tarsi pamišėlis, laidantis liepsnojančias ietis ir mirtinas strėles,
19 yra žmogus, kuris suklaidina kaimyną ir sako: „Aš tik pajuokavau.“+
20 Nebėra malkų, ir ugnis gęsta,nebėra šmeižiko, ir liaujasi kivirčas.+
21 Anglys – žarijoms, malkos – ugniai,o vaidingas žmogus – ginčui įžiebti.+
22 Liežuvautojo žodžiai – tikri skanėstai,jie nuslysta tiesiai į vidurius.+
23 Meilūs piktaširdžio žodžiai –tai sidabras, dengiantis molinį indą.+
24 Žodžiais žmogus neapykantos neparodo,bet jo širdis rezga apgaulę.
25 Kad ir maloniai kalbėtų, nepasitikėk juo,nes jo širdyje – septynios nedorybės.
26 Nors neapykantą jis gudriai slepia,jo nedorumas bendruomenėje išaiškės.
27 Kas kasa duobę kitam, pats į ją įkris,ir akmuo užriedės ant to, kas jį parita.+
28 Melagingas liežuvis nekenčia tų, kuriuos plaka,ir meilikaujanti burna užtraukia pražūtį.+
Išnašos
^ Arba galbūt „Kaip paukštis pralekia pro šalį ir kregždė praskrenda, taip aplenkia ir nepelnytas prakeiksmas“.
^ Pažod. „geria smurtą“.
^ Arba „žalojantis visus iš eilės“.
^ Arba galbūt „kuris kišasi į svetimą kivirčą“.
