Kunigų 17:1–16

  • Aukas aukoti privalu Padangtėje (1–9)

  • Kraują valgyti draudžiama (10–14)

  • Ką daryti suvalgius nugaišusio ar žvėries sudraskyto gyvūno mėsos (15, 16)

17  Jehova Mozei kalbėjo: 2  „Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams sakyk: ‘Jehova davė tokį įsakymą: 3  „Jeigu kuris nors iš izraelitų papjautų jautį, avinėlį ar ožką stovykloje arba už stovyklos, 4  užuot atvedęs gyvulį prie įėjimo į Susitikimo Palapinę, kad būtų atnašaujamas priešais Jehovos Padangtę kaip auka Jehovai, tasai žmogus užsitrauks kraujo kaltę. Kadangi jis praliejo kraują, turės būti pašalintas iš tautos*. 5  Nuo šiol izraelitai nebeaukos gyvulių atvirame lauke. Jie atves juos Jehovos akivaizdon prie Susitikimo Palapinės įėjimo ir perduos kunigui. Tai bus izraelitų bendrystės aukos Jehovai.+ 6  Aukos krauju kunigas apšlakstys Jehovos aukurą, stovintį prie Susitikimo Palapinės įėjimo, o taukus pavers dūmais kaip malonaus kvapo atnašą Jehovai.+ 7  Jie nebeatnašaus aukų gauruočiams*,+ jų daugiau nebegarbins*.+ Šis įsakas galios amžiais, per kartų kartas.“’ 8  Sakyk jiems: ‘Jeigu kuris nors izraelitas ar svetimšalis, gyvenantis tarp jūsų, pjautų ir aukotų deginamąją ar kitokią auką 9  ne prie Susitikimo Palapinės įėjimo, kur atnašaujamos aukos Jehovai, tas žmogus turės būti pašalintas iš tautos.+ 10  Jeigu kuris nors izraelitas ar svetimšalis, gyvenantis tarp jūsų, valgytų kokio kraujo,+ aš tikrai ant jo užsirūstinsiu* ir pašalinsiu jį iš tautos, 11  nes kiekvieno gyvo padaro kraujyje yra jo gyvybė.+ Kraujas bus aukurui+ – juo atliksite permaldavimą už save. Permaldavimas atliekamas krauju,+ nes jame yra gyvybė. 12  Todėl įsakau izraelitams: „Nė vienas iš jūsų nevalgys kraujo;+ jo nevalgys ir joks svetimšalis, gyvenantis tarp jūsų.“+ 13  Kai kas nors iš izraelitų ar tarp jūsų gyvenančių svetimšalių sumedžioja žvėrį ar paukštį, kurį leidžiama valgyti, jo kraują turi nuleisti+ ir užpilti žemėmis. 14  Kiekvieno gyvo padaro gyvybė – jo kraujas; kraujyje yra jo gyvybė. Todėl sakau izraelitams: „Nevalgysite jokio gyvūno kraujo, nes kiekvieno gyvo padaro gyvybė yra jo kraujas. Kas valgytų kraujo, bus nubaustas mirtimi.“+ 15  Jeigu atsitiktų taip, kad kas nors – vietinis gyventojas ar svetimšalis – valgytų nugaišusio ar žvėries sudraskyto gyvūno mėsos,+ jis turės išsiskalbti drabužius, išsimaudyti ir bus nešvarus iki vakaro.+ Tada vėl taps švarus. 16  O jeigu drabužių neišsiskalbtų ir neišsimaudytų, nusikals ir turės už tai atsakyti.’“+

Išnašos

T. y. nubaustas mirtimi.
T. y. dievams, kuriuos galbūt įsivaizdavo esant gauruotus, ožio pavidalo.
Pažod. „su jais daugiau nebeištvirkaus“.
Pažod. „atsigręšiu veidu į jį“.