Jonas Krikštytojas buvo Dievo pranašas (Luko 1:76). Jis gimė pačioje pirmojo amžiaus prieš mūsų erą pabaigoje, šiek tiek anksčiau nei Jėzus. Jonas buvo siųstas skelbti tautiečiams apie Mesijo, arba Kristaus, atėjimą, kad jie visa širdimi grįžtų prie Dievo (Morkaus 1:1–4; Luko 1:13, 16, 17).

 Žinia, kurią Jonas skelbė, turėjo padėti žmonėms suprasti, kad žadėtasis Mesijas yra Jėzus iš Nazareto (Mato 11:10). Jonas ragino žydus atgailauti dėl savo nuodėmių ir pasikrikštyti – tą atgailą parodyti viešai (Luko 3:3–6). Pas jį krikštytis ateidavo daug žmonių, tad ne veltui jis buvo pramintas Krikštytoju. Pasikrikštyti pas Joną atėjo ir pats Jėzus (Morkaus 1:9). a

Šiame straipsnyje:

•  Kuo ypatinga buvo Jono Krikštytojo tarnystė?

•  Kas buvo Jono Krikštytojo tėvai?

•  Kaip Jonas Krikštytojas mirė?

•  Ar Jonas Krikštytojas ir Jėzus buvo varžovai?

•  Kiek vyrų vardu Jonas minima Biblijoje?

 Apie Jono tarnystę buvo išpranašauta iš anksto. Iš to, ką Jonas skelbė, galima daryti išvadą, kad jis buvo išpranašautasis Jehovos pasiuntinys (Malachijo 3:1; Mato 3:1–3). Kaip rašoma Biblijoje, Jonas turėjo paruošti tautą Jehovai, kad ji būtų pasirengusi. Kitaip sakant, jis buvo siųstas padėti tautiečiams nuteikti savo širdis priimti Jehovos Sūnaus, Jėzaus Kristaus, skelbiamą žinią (Luko 1:17).

 Kuo Dievas jį apdovanos. Jėzus pasakė: „Tarp žmonių nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus Karalystėje yra didesnis už jį“ (Mato 11:11). Kadangi Jonas tarnavo ne tik Dievo pranašu, bet ir išpranašautuoju pasiuntiniu, nė vienas iki jo gyvenęs Dievo tarnas, pasak Jėzaus, nebuvo už jį didesnis. Iš Jėzaus žodžių taip pat galime suprasti, koks atlygis Jono laukia. Šis pranašas mirė anksčiau, nei Jėzus atvėrė galimybę žmonėms gyventi danguje ir su juo valdyti Dievo Karalystėje b (Hebrajams 10:19, 20). Taigi valdant Dievo Karalystei Jonas galės amžinai gyventi žemėje, kuri bus nuostabus rojus (Psalmyno 37:29; Luko 23:43).

 Jonas buvo kunigo Zacharijo ir Elzbietos sūnus. Jis gimė, galima sakyti, per stebuklą, nes Elzbieta negalėjo susilaukti vaikų, be to, su vyru buvo jau senyvo amžiaus (Luko 1:5–7, 13).

 Karaliaus Erodo Antipo įsakymu Jonas Krikštytojas buvo nukirsdintas. Jo galvos pareikalavo Erodo žmona Erodiada. Erodas laikė save žydu, todėl turėjo laikytis žydų įstatymų, o pagal tuos įstatymus jo ir Erodiados santuoka buvo neteisėta. Kadangi Jonas Krikštytojas Erodui apie tai ne kartą kalbėjo, Erodiada Jono nekentė ir ieškojo progos su juo susidoroti (Mato 14:1–12; Morkaus 6:16–19).

 Nors kai kurie mano, kad jiedu buvo varžovai, Biblijoje apie tai nėra nė užuominos (Jono 3:25–30). Jono užduotis buvo ne konkuruoti su Jėzumi, o skelbti žmonėms apie jo atėjimą. Pats Jonas pasakė: „Krikštyti vandenyje atėjau tam, kad jis [Jėzus] būtų parodytas Izraeliui. […] Šitas yra Dievo Sūnus“ (Jono 1:26–34). Jonas džiaugėsi girdėdamas, kad daug žmonių įsiklauso į Jėzaus skelbiamą žinią ir tampa jo mokiniais.