Biblijoje Helovinas nėra minimas. Tačiau tiek senovę siekiančios jo ištakos, tiek šiuolaikiniai papročiai rodo, kad ši šventė pagrįsta klaidingais įsitikinimais apie mirusiuosius ir nematomas dvasias, tai yra demonus. (Skaitykite „ Helovino ištakos ir papročiai“.)

Biblijoje įspėjama: „Tenebūna rasta tarp jūsų nė vieno, kuris [...] tariasi su vaiduokliais bei dvasiomis, arba teiraujasi mirusiųjų“ (Pakartoto Įstatymo 18:10-12). Nors kai kas Heloviną laiko nekalta pramoga, Biblija aiškiai sako, kad su šia švente susiję papročiai yra žalingi. Apaštalas Paulius krikščionims rašė: „Aš nenoriu, kad jūs taptumėte demonų dalininkais. Negalite gerti iš Jehovos taurės ir iš demonų taurės“ (1 Korintiečiams 10:20, 21).

 Helovino ištakos ir papročiai

1. Samhainas. Helovinas gali būti kilęs iš šios „senovinės pagoniškos šventės, kurią keltai švęsdavo prieš daugiau kaip 2000 metų, — rašoma The World Book Encyclopedia. — Keltai tikėjo, kad tuo metu mirusieji vaikšto tarp gyvųjų. Per Samhainą gyvieji galėjo kalbėtis su mirusiaisiais.“ Tačiau Biblija aiškiai moko, kad „mirusieji nebežino nieko“ (Mokytojo 9:5). Taigi jie negali bendrauti su gyvaisiais.

2. Helovino kostiumai, saldainiai ir išdaigos. Anot knygos Halloween—An American Holiday, An American History, keltai apsirengdavo bauginančiais pamėkliškais apdarais, kad klajojančios dvasios palaikytų juos tokiomis pat dvasiomis ir paliktų ramybėje. Kiti dvasioms stengdavosi įsiteikti saldumynais. Viduramžiais katalikų dvasininkai Europoje perėmė vietinius pagonių papročius ir ėmė skatinti parapijiečius eiti po namus prašyti dovanėlių, vilkint tam tikrus kostiumus. Tačiau Biblija draudžia į Dievo garbinimą įpinti klaidingų religijų papročių (2 Korintiečiams 6:17).

3. Vaiduokliai, vampyrai, vilkolakiai, raganos ir zombiai nuo seno siejami su piktųjų dvasių pasauliu (Halloween Trivia). Biblijoje aiškiai sakoma, kad piktosioms dvasinėms jėgoms turime priešintis, o ne kartu su jomis linksmintis (Efeziečiams 6:12).

4. Moliūgai. Viduramžiais Britanijoje „prašinėtojai eidavo po namus prašydami maisto ir mainais žadėdami pasimelsti už mirusiuosius“. Jie nešiodavosi „iš išskobtos ropės padarytus žibintus, kurių viduje deganti žvakė vaizdavo skaistykloje įkalintą sielą“ (Halloween—From Pagan Ritual to Party Night). Kiti teigia, kad žibintai buvo skirti atbaidyti piktosioms dvasioms. XIX amžiuje Šiaurės Amerikoje vietoj ropių imta naudoti moliūgus, nes šių buvo gausu, be to, juos lengva išskobti ir visaip išpjaustyti. Su šiuo papročiu susiję įsitikinimai — kad siela yra nemirtinga, kad egzistuoja skaistykla, kad reikia melstis už mirusiuosius, — nesiderina su Biblijos mokymais (Ezechielio 18:4, K. Burbulio vertimas).