Biblijoje azartiniai lošimai nėra minimi, tačiau joje užrašyti principai padeda suprasti, kad, Dievo požiūriu, lošimas yra nuodėmė (Efeziečiams 5:17). a

•   Lošiama dažniausiai iš godumo, o Dievas godumo nekenčia (1 Korintiečiams 6:9, 10; Efeziečiams 5:3, 5). Lošėjai tikisi laimėti pinigus, kuriuos pralošia kiti. Bet troškimas turėti tai, kas priklauso kitam, Biblijoje yra smerkiamas (Išėjimo 20:17; Romiečiams 7:7; 13:9, 10).

•   Lošimas, net ir iš mažų sumų, gali sužadinti pražūtingą meilę pinigams (1 Timotiejui 6:9, 10).

•   Dažnas lošėjas tiki prietarais ir kliaujasi sėkme, fortūna. Dievo akyse tikėjimas tokiais dalykais yra stabmeldystė ir nesiderina su Dievo garbinimu (Izaijo 65:11).

•   Biblija ragina būti darbščiam, o ne trokšti įvairių dalykų už dyką (Mokytojo 2:24; Efeziečiams 4:28). Tie, kas Biblijos paraginimo klauso, gali valgyti „pačių pelnytą duoną“ (2 Tesalonikiečiams 3:10, 12).

•   Lošimas kursto nesveiką konkurencinę dvasią. Biblijoje tokia dvasia smerkiama (Galatams 5:26).