Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Jehovos liudytojai

lietuvių

JAUNIMAS KLAUSIA...

Ar esu pasirengęs palikti namus?

Ar esu pasirengęs palikti namus?

Dievas iš pat pradžių buvo sumanęs, kad jaunuoliai užaugę paliktų tėvą bei motiną ir sukurtų savo šeimą (Pradžios 2:23,24; Morkaus 10:7,8). Tačiau iš kur tau žinoti, kada tikrai būsi pasirengęs išvykti iš namų? Apsvarstyk tris svarbius klausimus.

 Kokie mano motyvai?

Peržvelk toliau pateiktą sąrašą. Pagalvok, kokios svarbiausios priežastys, dėl kurių nori palikti namus.

  • Pabėgti nuo šeimos problemų

  • Turėti daugiau laisvės

  • Pakelti savo autoritetą draugų akyse

  • Padėti draugui, kuriam gyventi vienam per brangu

  • Dirbti savanoriu kitoje vietovėje

  • Įgyti gyvenimiškos patirties

  • Palengvinti finansinę naštą tėvams

  • Kita

Čia išvardytos priežastys pačios savaime nėra netinkamos. Esminis dalykas — kokie tavo motyvai. Pavyzdžiui, jei išvyksti vien dėl to, kad namie jautiesi suvaržytas, gali būti nemaloniai nustebintas.

Danielė, būdama dvidešimties, kuriam laikui buvo išvykusi iš namų. Per tą laiką ji daug ką suprato. Ji sako: „Kiekvieno gyvenime yra vienokių ar kitokių suvaržymų. Gyvenant savarankiškai, tavo laisvę ribos darbo grafikas ar pinigų stygius.“ Neskubėk apsispręsti vien dėl to, kad kiti spaudžia (Patarlių 29:20).

 Ar esu pasirengęs?

Palikti tėvų namus — tarsi leistis į žygį po laukinę gamtą. Prieš tai turi išmokti joje išgyventi.

Išvykti iš tėvų namų gyventi savarankiškai — tarsi leistis į žygį po laukinę gamtą. Ar ryžtumeisi tokiam žingsniui, jei nemokėtum pasistatyti palapinės, užkurti laužo, pasigaminti valgio arba skaityti žemėlapio? Veikiausiai ne! Vis dėlto daugybė jaunuolių palieka namus turėdami per mažai įgūdžių, kad galėtų patys sėkmingai tvarkytis.

Išmintingasis karalius Saliamonas sakė, kad „išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį“ (Patarlių 14:15, Brb). Kad būtų lengviau nustatyti, ar esi pasirengęs pasirūpinti savimi, apsvarstyk toliau išvardytus punktus.

Tvarkymasis su pinigais. „Man niekada už nieką nereikėjo mokėti pačiai, — sako devyniolikmetė Serena. — Nedrąsu palikti namus ir pačiai imtis planuoti biudžetą.“ Kaip tu gali to išmokti?

Vienoje Biblijos patarlėje sakoma: „Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis“ (Patarlių 1:5, Brb). Tad kodėl tėvų nepaklausus, kiek vienam asmeniui per mėnesį atsieina buto nuoma ar paskola, maistas, automobilio išlaikymas ar kitos transporto išlaidos? Tegul tėvai pamoko tave, kaip paskirstyti lėšas ir apmokėti sąskaitas.

Buitiniai įgūdžiai. Septyniolikmetis Brajanas prisipažįsta, jog labiausiai baiminasi palikti namus dėl to, kad skalbtis teks pačiam. Iš kur žinoti, ar sugebėsi pasirūpinti savimi? Dvidešimtmetis Aronas siūlo štai ką: „Pabandyk savaitę pagyventi taip, tarsi jau būtum visai savarankiškas. Valgyk tik tai, ką pats pasigaminsi, ką pats nusipirksi parduotuvėje ir už ką sumokėsi savo uždirbtais pinigais. Vilkėk drabužius, kuriuos pats išsiskalbsi ir išsilyginsi. Pats tvarkyk butą. Kur reikia, stenkis nuvykti savarankiškai, niekieno neprašydamas paimti tave pakeliui ar pamėtėti iš namų.“ Pritaikęs šį patarimą turėsi dvejopos naudos: 1) įgysi vertingų įgūdžių, 2) labiau vertinsi tėvų triūsą.

Bendravimo įgūdžiai. Ar gerai sutari su tėvais, broliais, seserimis? Jei ne, ko gero, įsivaizduoji, jog sugyventi su draugu bus lengviau. Tačiau atkreipk dėmesį, ką sako aštuoniolikmetė Iva: „Dvi mano draugės apsigyveno kartu. Iki tol jos buvo neperskiriamos, bet gyventi sykiu tiesiog negalėjo. Viena buvo tvarkinga, kita — ne, viena dvasinga, kita — nelabai. Taigi joms nieko neišėjo.“

Kokia išeitis? Aštuoniolikmetė Erin sako: „Kaip sutarti su kitais, nemažai gali išmokti dar gyvendama namuose. Mokaisi spręsti problemas ir ieškoti kompromiso. Pastebėjau, jog tie, kas palieka namus vengdami nesutarimų su tėvais, įpranta, užuot sprendę konfliktus, nuo problemos bėgti.“

Dvasiniai įpročiai. Kai kurie apsigyvena atskirai nuo tėvų vien dėl to, kad išsisuktų nuo jų nustatyto dvasinės veiklos tvarkaraščio. Kiti yra nuoširdžiai pasiryžę studijuoti Bibliją ir garbinti Dievą niekieno neraginami, bet, deja, greit nuklysta blogais keliais. Kaip galėtum apsaugoti savo „tikėjimo laivą“ nuo sudužimo? (1 Timotiejui 1:19)

Susidaryk gerą Biblijos studijavimo bei kitos dvasinės veiklos tvarkaraštį ir jo laikykis. Kodėl nesusižymėjus savo užsiėmimų kalendoriuje ir nepasižiūrėjus, ar tau pavyks bent mėnesį be tėvų priminimo nuo šio tvarkaraščio nenukrypti?

 Kokie mano siekiai?

Ar gyventi atskirai nori dėl to, kad pabėgtum nuo problemų? O gal kad tėvai tavęs nebekontroliuotų? Jeigu taip, žiūri tik į tai, ką palieki, bet ne į tai, kas tavęs laukia. Tai panašu į mėginimą vairuoti įsmeigus akis į galinio vaizdo veidrodėlį. Žiūrėdamas į tai, nuo ko tolsta, vairuotojas nemato, kas yra priekyje. Kokia iš to pamoka? Negalvok vien apie tai, kad štai pagaliau palieki namus, — turėk prieš akis kokį nors gerą tikslą.

Kad ir koks būtų tavo tikslas, gerai viską apgalvok. Biblijos patarlėje sakoma: „Stropiojo sumanymai veda į apstybę, o skuboti — į nuostolį“ (Patarlių 21:5, Brb). Įsiklausyk į tėvų patarimus (Patarlių 23:22). Melskis dėl to. Apsispręsdamas turėk omenyje minėtus Biblijos principus.

Esminis klausimas nėra: „Ar esu pasirengęs palikti namus?“, o veikiau: „Ar esu pasirengęs gyventi savarankiškai?“ Jei į pastarąjį klausimą atsakai teigiamai, galbūt tau jau atėjo metas pakelti sparnus.