Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Jehovos liudytojai

lietuvių

Darbuotis statyboje Vorike malonu ne vien Jehovos liudytojams

Darbuotis statyboje Vorike malonu ne vien Jehovos liudytojams

Savanoriška dvasia, vyraujanti Voriko komplekso statyboje, daugelį pašaliečių maloniai nustebino. Liftus įrengusios įmonės vadovas vienam savanoriui pasakė: „Jūsų komanda atlieka žygdarbius. Šiais laikais dauguma žmonių savo laiko neaukoja.“

Sužinoję, kad Jehovos liudytojų pagrindinio biuro statyboje Vorike (Niujorko valstija) daugiausia darbuosis savanoriai, tiek šis vadovas, tiek kiti žmonės manė, jog liudytojai dirbs tik savaitgaliais. Jie negalėjo atsistebėti matydami iš įvairių šalies vietovių atvykusius žmones, kurie paliko savo darbą tam, kad statyboje pasidarbuotų ištisus mėnesius, net kelerius metus.

Iki 2015-ųjų pabaigos Jungtinių Valstijų Betelio šeimos nariams statyboje talkino apie 23 000 savanorių liudytojų. Be to, kad darbai neatsiliktų nuo tvarkaraščio, į pagalbą buvo pakviesti maždaug 750 darbininkų, kurie nėra Jehovos liudytojai. Daugumai jų darbas su liudytojais padarė neišdildomą įspūdį.

Maloni atmosfera

Langų ir fasadų sistemas gaminančios įmonės vadovas rašė: „Visi mūsų įmonės darbuotojai, dalyvavę šioje statyboje, stebisi statybininkų požiūriu į darbą. Vien dėl to dauguma mūsiškių norėtų čia dirbti.“

Kitos įmonės darbuotojai padėjo įrengti gyvenamųjų pastatų antžemines konstrukcijas. Įmonei darbus baigus, trys jos darbininkai taip norėjo likti Vorike, kad išėjo iš darbo ir prisidėjo prie kitos įmonės, kuri statybvietėje tebesidarbavo.

Krikščioniškos savybės, matomos iš liudytojų elgesio, davė puikių rezultatų. Štai vienas vyras kelis mėnesius statybvietėje klojo pamatus. Jam grįžus namo, žmona pastebėjo, kad vyro elgesys ir kalba ženkliai pasikeitė į gera, ir tuo labai džiaugėsi. Ji net pasakė: „Vos jį beatpažįstu!“

„Dirbti ateis net moterys“

Didelė dalis liudytojų, dirbusių statyboje, buvo moterys. Jos ne tik vairavo autobusus, tvarkė kambarius, dirbo sekretorėmis, bet ir reguliavo eismą, vairavo sunkiąją techniką, vedžiojo optinius kabelius, izoliavo vamzdžius, montavo ir glaistė gipskartonio plokštes, atliko santechnikos darbus bei liejo betoną. Moterys išties sunkiai triūsė.

Vienas stogus dengęs darbuotojas, kuris nėra liudytojas, pastebėjo, kad sutuoktiniai, išlipę iš autobuso, susikabina rankomis ir drauge eina į darbo vietą. Toks reginys palietė jo širdį. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad moterys uoliai darbavosi. „Iš pradžių gali atrodyti, kad žmonos tiesiog palaiko vyrams kompaniją“, – sakė jis. „Bet iš tikrųjų jos daug dirba. Dirbau statybose visame Niujorke, bet nieko panašaus nebuvau matęs.“

2014-ųjų–2015-ųjų žiema buvo kaip niekad atšiauri. Tokiu oru visą dieną dirbti lauke – tikrai ne pats maloniausias užsiėmimas. Jehovos liudytojas Džeremis – vienas iš statybos darbų prižiūrėtojų – pasakoja: „Užėjus itin šaltiems orams, vienas pamatus klojančios brigados viršininkas kartais manęs paklausdavo: „Ar jūsų moterys rytoj dirbs?“ „Taip“, – atsakydavau. „Netgi tos, kurios lauke reguliuoja eismą?“ „Taip.“ Vėliau jis man papasakojo, kad savo vyrams liepdavo atvykti į darbą sakydamas, kad dirbti ateis net moterys.“

 

Autobusų vairuotojams darbas labai patiko

Vorike besidarbuojantys savanoriai į statybvietę ir iš jos važinėjo autobusais. Šiam reikalui buvo pasamdyti daugiau kaip 35 vairuotojai.

Kartą, prieš autobusui pajudant, vairuotojas atsistojo ir atsisuko į keleivius. „Man taip patinka jus, liudytojus, vežioti,“ – pasakė jis. „Prašau, parašykit mano viršininkui elektroninį laišką ir paprašykit, kad leistų man ir toliau jus vežioti. Iš jūsų šitiek daug sužinojau apie Bibliją. Kol su jumis nesusipažinau, nežinojau Dievo vardo ar kad žemėje bus rojus. Dabar nebebijau mirties. Susipažinti su jumis man buvo nuostabi patirtis. Pažadu, per artimiausią mano laisvadienį susitiksime Karalystės salėje.“

Vorike dirbusi liudytoja Damijana pasakojo: „Vieną dieną, mums sulipus į autobusą, vairuotojas pasakė, kad nori tarti porą žodžių. Jis sakė, kad Niujorke iš įvairių statybviečių ir į jas vežiojo 4000 liudytojų. „Kiekvienas žmogus turi savo keistenybių, – pasakė. – Bet jūs, nors visi esate skirtingi, dirbate petys į petį. Gražu tai matyti.“ Dar jis paminėjo, jog jam patiko su mumis bendrauti. Jam baigus kalbėti, viena liudytoja paklausė: „Ar jums patinka, kad mes giedame?“ Vairuotojas skaniai nusijuokė ir pasakė: „O taip! Pradedam nuo 134-osios?“ *

^ pstr. 16 134 giesmė iš giesmyno Giedokime Jehovai vadinasi „Praverk duris į naująjį pasaulį“. Jos tekstas atspindi, kokį džiaugsmą patirs tie, kas įžengs į naują, Dievo sukurtą pasaulį.