Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Jehovos liudytojai

lietuvių

Su gerąja žinia – net jūros dugnu

Su gerąja žinia – net jūros dugnu

Šiaurės jūroje, netoli Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemės vakarinės pakrantės, apie 300 žmonių gyvena mažose Haligeno salose. Kaip jiems išgirsti Jehovos liudytojų skelbiamą Biblijos žinią? (Mato 24:14)

Kai kurias salas liudytojai pasiekia keltu. Tačiau kad gerąją žinią išgirstų kitų salų gyventojai, nedidelei liudytojų grupei tenka keliauti kitaip – apie penkis kilometrus jie eina jūros dugnu. Kaip tai įmanoma?

Kelią atveria pati jūra

Visa paslaptis – atoslūgiai. Šiaurės jūros vandens lygis Haligeno salyno teritorijoje maždaug kas šešias valandas tai pakyla, tai nukrenta apie tris metrus. Atoslūgio metu visiškai nusenka dideli plotai, todėl liudytojai tris salas gali pasiekti tiesiog eidami jūros dugnu.

Kaip tokia kelionė atrodo? Štai ką pasakoja patyręs grupės vedlys Ulrichas: „Vieną iš Haligeno salų pasiekti užtrunka apie dvi valandas. Dažniausiai keliaujame basomis. Šitaip eiti lengviausia ir patogiausia. Šaltu oru avime guminius batus.“

Atoslūgio metu gamtovaizdis atima žadą. „Jautiesi tarsi būtum kitoje planetoje, – tęsia Ulrichas. – Vienur dugnas nuklotas purvu, kitur jis uolėtas, dar kitur apaugęs jūržolėmis. Gali pamatyti jūros paukščių pulkus, krabų ir kitokių gyvių.“ Keliautojams kartais tenka perbristi sekliose vietose susidariusius upelius, vokiškai vadinamus Priele.

Vis dėlto keliauti tokiu būdu nėra taip paprasta. Ulrichas perspėja: „Labai nesunku pasiklysti, ypač jei užeina rūkas. Todėl naudojamės kompasu ir GPS imtuvu. Taip pat laikomės tikslaus tvarkaraščio, kad mūsų neužkluptų potvynis.“

Liudijama vienoje iš Haligeno salų

Ar verta taip stengtis? Ulrichas papasakojo apie vieną devyniasdešimties suvirš metų vyrą, kuris reguliariai skaito žurnalus Sargybos bokštas ir Atsibuskite! „Kartą turėjome labai mažai laiko ir negalėjome aplankyti šio vyro. Bet prieš mums iškeliaujant jis dviračiu pasivijo mus ir pasakė: „Nejaugi neduosite man mano Sargybos bokšto?“ Be abejo, žurnalą mielai jam davėme.“