2012 metų lapkritį Jehovos liudytojai pardavė Boserto viešbutį. Perdavę raktus naujajam šeimininkui, liudytojai, kaip ir tūkstančiai svečių anksčiau, atsisveikino ir išėjo. Už jį gauti pinigai bus panaudoti tolesnei Jehovos liudytojų pasaulinei biblinio mokymo veiklai.

14 aukštų italų renesanso stiliaus pastatas buvo parduotas todėl, kad pagrindinis biuras iš Bruklino (Niujorkas) bus perkeltas į naujas patalpas Vorike (Niujorko valstija). Tam prireiks keleto metų.

Šimto metų istorija

Šį viešbutį 1909 metais pastatė medienos pirklys Luisas Bosertas. Iš pradžių jame buvo sumanyta apgyvendinti tiek nuolatinius, tiek laikinus gyventojus. Kadangi laisvų kambarių greit nebeliko, 1914-aisiais buvo pastatytas priestatas, beveik dvigubai didesnis už pagrindinį pastatą. 1916 metais ant stogo buvo įrengtas restoranas, pavadintas Marine Roof.

XX amžiaus devintame dešimtmetyje Jehovos liudytojai nusipirko pastatą ir jį renovavo taip, kad atitiktų ten apgyvendinto pagrindinio biuro personalo poreikius. Pokylių salėse buvo įrengti valgomieji, o vietoje restorano ant stogo — poilsio kambarys gyventojams bei jų svečiams.

Nuo 2010 metų čia pradėta apnakvindinti Jehovos liudytojus, atvykstančius iš viso pasaulio paviešėti pagrindiniame biure.

Naujasis savininkas planuoja renovuoti pastatą ir jame atidaryti viešbutį. Kadangi pastatas labai geros būklės, kuklius vieno ir dviejų kambarių butus bus nesunku perdaryti į prabangius apartamentus.

Sugrąžintas didingumas

Prieš Jehovos liudytojams persikeliant į Bosertą, pastatas buvo gerokai aptriušęs. Baltos lauko sienos buvo įgavusios purvo atspalvį, masyvi ornamentuota stogo atbraila suskeldėjusi ir nesaugi. Langai seni ir vėjo perpučiami. Restorane Marine Roof šeimininkavo tik balandžiai. Todėl buvo pradėti didžiuliai remonto darbai. Jehovos liudytojai iš visų Jungtinių Valstijų aukojo savo laiką bei jėgas, ir 1991-aisiais darbai buvo baigti.

Liudytojai nuvalė ir atnaujino pastato išorę iš kalkakmenio bei granito. Stogo atbrailą pakeitė nauja iš lengvo stiklo pluošto, identiška senajai. Taip pat įstatė naujus langus raudonmedžio rėmais.

Jie visiškai atnaujino ir pastato interjerą, ypatingą dėmesį skirdami kadaise savo grožiu garsėjusiam priimamajam. Apgadintoms marmuro sienoms šios uolienos buvo atsivežta iš Italijos skaldyklų. Be to, buvo restauruotas vandens pažeistas lubų gipso dekoras.

Nemažai problemų kilo dėl geležinių priimamojo kolonų. Jų apdaila buvo atlikta glazūravimo technika (itališkai scaglia), kuria išgaunama marmuro imitacija. Tačiau ankstesni savininkai kolonas jau buvo daug kartų perdažę. O nė vienas iš mūsų savanorių statybininkų daryti tokių apdailos darbų nemokėjo. Netoli esančio universiteto bibliotekoje pavyko rasti knygą, kurioje aprašyta, kaip sukurti marmuro imitaciją. Kruopščiai ją išstudijavę, darbininkai keletą savaičių restauravo kolonas, kol jos atgavo beveik originalią išvaizdą.

1991-aisiais, baigus rekonstrukciją, pastatas buvo ne tik pritaikytas pagal poreikius, bet ir gražus. Pastangos išsaugoti Boserto viešbutį, kaip architektūros paveldą, buvo įvertintos Lucy G. Moses premija.