Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

 ITUKUTUKU MAKAWA

Alhazen

Alhazen

DE DUA o sega ni kilai Abū ‘Alī al-Ḥasan ibn al-Haytham. E kilai na turaga qori ena ra kei Urope me o Alhazen, na vakadewa vakaLatina ni yacana vakaArapea al-Ḥasan. Kena irairai ni yaga vakalevu vei keda nikua na ka e cakava o Alhazen. Sa rauta me tukuni ni “dua vei ira na tamata kilai se rogo ena veika vakasaenisi.”

A sucu o Alhazen rauta na 965 G.V. e Basra, sa kilai nikua me o  Iraki. E taleitaka vakalevu na vakadidike ni maliwalala kei na veika bula, na fika, wainimate, ivakatagi, vakadidike ni rarama kei na veika mate, kei na serekali. E yaga vakacava vei keda nikua na nona vakadidike?

ILATI NI UCIWAI NA NAILE

Dua na gauna balavu na kena veitalanoataki voli na lalawa i Alhazen me dua na ilati ni uciwai na Naile. Oti e 1,000 na yabaki sa qai tara ena 1902 na ilati ni uciwai e Aswân.

A saga o Alhazen me dua na ilatiniwai ena Naile me rawa ni veivuke ena gauna ni waluvu kei na dravuisiga e Ijipita. Ni rogoca na nanuma i Alhazen o al-Hakim na iliuliu kei Cairo, e kerei koya sara me gole yani Ijipita me lai tara na ilatiniwai. A qai kidava o Alhazen ni raica na uciwai ni na sega ni tara rawa na ilatiniwai. E iliuliu voravora qai turaga veilecayaki o al-Hakim, e mani vakalecaleca o Alhazen ni leqa nona vakasama me kua ni totogitaki kina. A vakaogai koya voli ena veika e dau taleitaka ena gauna taucoko a vakalecaleca tu kina ni leqa nona vakasama. Oti e 11 na yabaki, a qai mate o al-Hakim ena 1021.

IVOLA VAKATUBUQOROQORO

Ni biubiu o Alhazen ena vanua a qaravi voli kina, sa vola tu e rauta ni vitu na itabataba ni ivola na Book of Optics. Na ivola qori e tukuni ni “yaga vakalevu ena vakadidike ni veika mate.” E vakamacalataka kina o Alhazen na veika e vakadikeva. Kena ivakaraitaki, e vu vakacava na rarama, e wasei vakacava me duiroka, e veivuke vakacava ena kena laurai na ka ena iloilo, se  na takelo ni kena veidewayaki na rarama me vaka ni curuma na wai. E vulica tale ga o Alhazen na veika me baleta na mata, kei na ka e cakava meda raica kina na ka.

A vakadewataki ena ika13 ni senitiuri na ivola i Alhazen, mai na vosa vakaArapea ina vakaLatina. Era raica na daunivakadidike ni Urope ena veisenitiuri e muri ni kila vinaka o Alhazen na veika e vola. Na nona vakadidike e soli vakasama vei ira eso mai Urope ena ka mera cakava mera bulia kina na matailoilo, ivakadodorairai, kei na iloilo ni vakalevutaki ka.

NA RUMU BUTO

Na veika e dikeva o Alhazen ni rawa ni cakava na rarama e uqeti koya me bulia na imatai ni itaba e vakatokai na camera obscura (rumu buto). Na rumu sogobutu qo e dua ga na kena qara lailai e curu kina na rarama qai laurai ena lalaga na kena iyaloyalo e vukisobu tu.

A vakayagataki ena veiyabaki ni 1800 na disi ni veitaba me maroroi kina na ka e taba, mani buli mai keri na imatai ni itaba. Na cakacaka ni itaba kece nikua, wili kina na matada, e tautauvata ga kei na rumu buto. *

RAWAKA VAKASAENISI

E idivi kei Alhazen na matailalai kei na maqosa ni nona vakadidike me baleta na veika bula. E kurabuitaki vakalevu na iwalewale ni vakadidike e cakava. E dau vakatovolea na ka me kila na kena dina, qai doudou ni taroga na ile sa vakabauti raraba tu ke sega na kena ivakadinadina.

Na rawaka vakasaenisi nikua e dodonu me yavutaki ena ivosavosa qo: “Vakadinadinataka na ka o vakabauta!” Qori na ka era raica eso vei Alhazen, e vakatokai me “tama ni rawaka vakasaenisi.” Eda bau vakila tale ga nikua na yaga ni nona cakacaka.

^ para. 13 A sega sara ni matata ena ra kei Urope na ka e tautauvata kina na rumu buto kei na matada, me yacova ni vakamacalataka o Johannes Kepler ena ika17 ni senitiuri.