E sega ni dodonu me vakavu veilecayaki se rere na ivakamacala me baleti ratou na dauvodo ose. Na vuna? E vakamatatataka na iVolatabu kei na veika e yaco tu ena noda itabagauna qo na ka eratou vakaibalebaletaka na dauvodo ose. Eso na ka e tukuni me baleti ratou na dauvodo ose e ivakatakarakara ni veika ca ena yaco e vuravura, ia eda na sotava tale ga kina vakavuvale eso na ka vinaka. Ni bera nida raica na veika vinaka qori, meda dikevi ratou yadudua mada e liu na dauvodo ose.

E vakamacalataki va qo na itekitekivu ni raivotu: “Niu rai yani, au qai raica e dua na ose vula, o koya e vodo tiko kina e taura tu e dua na dakaititi, e soli vua na isala vakatui, qai lako yani me ravuravu, me vakaotia sara nona ravuravu.”—Vakatakila 6:2.

O cei e vodo tiko ena ose vula? E tiko mai lomalagi na dauvodo ose qori, qai vakamacalataki koya e dua tale na wase ni Vakatakila me “Na Vosa ni Kalou.” (Vakatakila 19:11-13) E dau vakatokai o Jisu Karisito me Vosa, ni dau vosa ena vuku ni Kalou. (Joni 1:1, 14) E vakatokai me “nodra Tui na tui, nodra Turaga na turaga,” e kilai tale ga ena “Yalodina kei na Daudina.” (Vakatakila 19:11, 16) E tui qaqa qai tu vua na lewa, e dau veiliutaki vakadodonu, vakayalololoma tale ga. Ia qo eso na taro eda na via kila na kena isau.

O cei e solia vei Jisu na lewa me ravuravu? (Vakatakila 6:2) E kilai tale ga na Mesaia me “luve ni tamata” qai raivotutaka na parofita o Taniela ni soli vua na “lewa, na lagilagi, kei na matanitu.” E solia sara ga vua qori o “Koya e Dede sara na nona bula,” na Kalou o Jiova. * (Taniela 7:13, 14) Kena ibalebale na Kalou Kaukaua Duadua e lesi Jisu, e solia vua na lewa me veiliutaki qai vakataulewa. E dau vakayagataka vakalevu na iVolatabu na roka vulavula me ivakatakarakara ni yalododonu. E veiganiti kina me vakayagataki na ose vula me ivakatakarakara ni ivalu ni yalododonu ena vakaitavi kina na Luve ni Kalou.—Vakatakila 3:4; 7:9, 13, 14.

Eratou tekivu ravuravu ena gauna cava na dauvodo ose? Na imatai ni dauvodo ose, o Jisu, e tekivu ravuravu ena gauna e soli kina vua na isala vakatui. (Vakatakila 6:2) Gauna cava a soli kina vei Jisu na isala vakatui mai lomalagi? A sega ni soli vua ni lesu i lomalagi ni oti nona vakaturi. E kaya na iVolatabu ni a wawa toka ena loma ni dua na gauna e lomalagi. (Iperiu 10:12, 13) A vakaraitaka o Jisu vei ratou na nona imuri na ivakatakilakila me ratou kila kina ni sa tekivu veiliutaki mai lomalagi. E kaya ni na torosobu na ituvaki e vuravura ni sa tekivu veiliutaki. Ena yaco na veivaluvaluti, leqa ni kakana, kei na matedewa. (Maciu 24:3, 7; Luke 21:10, 11) Na iMatai ni iValu Levu ena 1914 e itekitekivu ni itabagauna e vakatoka na iVolatabu me “iotioti ni veisiga,” ena vakilai kina e vuravura e levu na leqa.—2 Timoci 3:1-5.

Na cava sa qai torosobu ga kina na ituvaki me tekivu mai na gauna a soli kina vei Jisu na isala vakatui ena 1914? A tekivu veiliutaki mai lomalagi o Jisu ena yabaki qori, sega ni vuravura. A tubu mai lomalagi e dua na ivalu ni tekivu veiliutaki ga vakatui o Maikeli, na yaca e kilai tale ga kina o Jisu, qai kolotaki Setani mai vuravura kei ira na nona timoni. (Vakatakila 12:7-9, 12) Me tekivu mai na gauna qori, e cudru vakalevu o Setani ni kila sa lekaleka nona gauna. Io, sa voleka sara ni vakayacora na Kalou e vuravura na nona inaki me baleti Setani. (Maciu 6:10) Meda raica mada se ratou vakadeitaka vakacava na tolu tale na dauvodo ose nida donuya tu qo na “iotioti ni veisiga.” Na imatai ni dauvodo ose e vakatayaloyalotaka e dua e bula dina. Ia o ratou na vo ni dauvodo ose eratou vakatayaloyalotaka na ituvaki e tara tu na bula ni kawatamata e veiyasa i vuravura.

“E tarava mai e dua tale na ose, e ose damu, o koya e vodo tiko kina e soli vua na lewa me kauta tani na sautu e vuravura mera veivakamatei kina, e qai soli vua e dua na iseleiwau levu.”—Vakatakila 6:4.

Na dauvodo ose qo e vakatakarakarataka na ivalu. E tukuni ni kauta tani mai vuravura taucoko na sautu, sega ni so ga na vanua. Na imatai ni ivalu me bau tara na vuravura taucoko a yaco ena 1914. Ia e levu cake na vakacaca ena ikarua ni ivalu levu. Era kaya eso ni sivia na 100 na milioni era mate ena ivalu kei na veiraravui me tekivu mai na 1914! Qori e sega ni okati kina na iwiliwili levu era mavoa se vakila ena so tale na sala na revurevu ni ivalu.

Cava e rawa ni tukuni me baleta na ivalu ena gauna qo? E se qai vakadua ena itukutuku ni veigauna me vakaraitaka na tamata ena ka e bulia ni rawa ni vakawabokotaka na kawatamata kece. Era tu na isoqosoqo era dau valataka na veisaututaki me vaka na Matabose kei Vuravura, ia era sega ni tarova rawa na ose damu.

“Niu rai yani, au raica sara e dua na ose loa, o koya e vodo tiko kina e taura tu e ligana e dua na ivakarau. Au rogoca e dua na ka e vaka na domo e rogo mai na kedratou maliwa na va na kabula, e kaya: ‘E dua na kilo witi me dua na dinari, e tolu na kilo varile me dua na dinari, me kua ni vakacacani na waiwai olive kei na waini.’”—Vakatakila 6:5, 6.

Na dauvodo ose qo e vakatakarakarataka na dausiga. E tukuni ni dua na kilo witi e kena isau e dua na dinari, qori na isau ni tamata cakacaka ena dua na siga ena imatai ni senitiuri. Kena ibalebale sa leqa dina sara ga na kakana! (Maciu 20:2) E rawa ni voli tale ga ena dua na dinari e tolu na kilo varile, dua na mataqali covuata e sega ni totoka sara me vaka na witi. Sega ni macala ena vakacava na dede ni nodratou bula toka e dua na vuvale levu ena varile qori. A sega ni vakasabusabutaki ena gauna vakaivolatabu na veika e dau vakayagataki vakalevu me vaka na waiwai olive kei na waini. Era sa vakasalataki tale ga na lewenivanua nikua mera kua ni vakasabusabutaka na kakana mera bula kina e veisiga.

E tekivu vakadinadinataki mai na 1914 na nona ravuravu na ose loa! Era mate e rauta ni le 70 na milioni ena dausiga ena ika20 ni senitiuri. E tukuni ena dua na ripote “ni le 805 na milioni, dua mai na veiya ciwa na lewenivanua e vuravura, era kana vakaca mai na yabaki 2012 ina 2014.” E kaya e dua tale na ripote: “Ni cokoti vata na kedra iwiliwili era mate ena AIDS, malaria, kei na matenigacagaca, e sega ni yacova na kedra iwiliwili era mate ena viakana e veiyabaki.” Dua na ka nodra sasaga e levu mera vakani ira na viakana tu, ia sa sega ni tarovi rawa na ose loa.

“Niu rai yani, au raica sara e dua na ose vulaci, o koya e vodo tiko kina e yacana o Mate. E muri koya voleka tiko o Bulubulu. E soli vei rau me rau lewa na ikava ni iwase kei vuravura, me rau veivakamatei ena iseleiwau balavu, ena leqa ni kakana, ena mate rerevaki, kei na manumanu kila kei vuravura.”—Vakatakila 6:8.

Na ikava ni dauvodo ose e vakatakarakarataka na mate. Levu na ka e dau veivakamatei wili kina na mate veitauvi. Oti ga vakalailai na 1914, era mate e tini vakacaca na milioni ena Spanish flu. A rairai tauvi ira e rauta na le 500 na milioni, 1 mai na veiya3 na lewenivanua era bula ena gauna ya!

Ia na Spanish flu e itekitekivu ga ni nona ravuravu na ose vulaci. Era kaya na kenadau ni vica vata na drau na milioni era mate ena matenikuli na smallpox ena ika20 ni senitiuri. Sa totoka sara na vakadidike vakavuniwai e caka tu nikua, ia e se muduki dole tiko ga na bula ni tamata ena AIDS, matenigacagaca, kei na malaria.

Na mate e kedra itinitini kece ga na ivalu, dausiga, se mate veitauvi. Sa sega ni caka rawa na levu ni tamata e kumuna tiko o Bulubulu, e sega ni dua na inuinui e solia.

Sa voleka sara ni muduki na ituvaki ca qo. Dua na ka meda nanuma tiko: A “lako yani me ravuravu” o Jisu ena 1914, qai kolotaki Setani mai vuravura. Ia e se bera ni oti na nona ravuravu. (Vakatakila 6:2; 12:9, 12) Sa vakarau vakarusai Setani kei ira na nona ito o Jisu ena Amaketoni. (Vakatakila 20:1-3) Ena tagutuva o Jisu na nodratou ravuravu na tolu tale na dauvodo ose, qai vakaotia na veika ca eratou vakavuna. Ena cakava vakacava qori? Raica mada na veika e yalataki tu ena iVolatabu.

Sa na sega na ivalu, ena vakilai ga na sautu. O Jiova ena “vakaotia . . . na ivalu e vuravura taucoko. E musuka o koya na dakaititi qai vorolaka na moto.” (Same 46:9) O ira na guta na veisaututaki “era na kunea na marau vakasakiti ena levu ni vakacegu.”—Same 37:11.

Sa na oti na dausiga, ena levu na kakana. “Ena levu na covuata e vuravura, ena vuabale ena dela ni veiulunivanua.”—Same 72:16.

Sa na sega na tauvimate kei na mate, eda na marautaka ga me tawamudu na bula uasivi. Na Kalou “ena qusia tani . . . na wainimata kece mai na matadra, sa na sega tale na mate, na lolosi, na tagiyaso, kei na mosi.”—Vakatakila 21:4.

A vakaraitaka vakalailai o Jisu ena nona bula e vuravura na sabolo ni veika totoka ena marautaki ena nona veiliutaki. A uqeta na veiyaloni, vakani ira vakacakamana e vica na udolu, vakabulai ira na tauvimate, vakaturi ira tale ga na mate.—Maciu 12:15; 14:19-21; 26:52; Joni 11:43, 44.

Era na marau na iVakadinadina i Jiova mera vakaraitaka vakaivolatabu vei iko na ka mo cakava mo raica kina na kena tagutuvi nodratou ravuravu na tolu na dauvodo ose. Vakacava o na via kila eso tale na ka?