Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

 ULUTAGA LEVU | RAI NI KALOU ME BALETA NA IVALU

Rai ni Kalou me Baleta na iValu Nikua

Rai ni Kalou me Baleta na iValu Nikua

E levu nikua era vakasaurarataki tu. Levu tale ga era dau tagi vua na Kalou me veivakabulai ra qai vaqaqa ke ra na vukei se sega. Ena rogoca na Kalou na nodra tagi ni kere veivuke? Vakacava o ira na veivaluvaluti tiko me vakaoti kina na veivakararawataki? E tokona na Kalou na nodra sasaga, me kaya ni donu na ivalu era vakaitavi kina?

Na ivalu na Amaketoni ena vakaotia vakadua na ivalu kece

Me veivakacegui mada ga na itukutuku dina qo: E kila vinaka tu na Kalou na veika rarawa e yaco tiko nikua e vuravura, sa tuvanaka tale tu ga na veika me caka kina. (Same 72:13, 14) E yalataka tu ena nona Vosa na iVolatabu nira ‘na vakacegui na vakararawataki.’ Ena gauna cava? “Ni vakatakilai mai lomalagi na Turaga o Jisu kei ira na nona agilosi kaukaua . . . ena qai totogitaki ira na sega ni kila na Kalou kei ira na sega ni talairawarawa ina itukutuku vinaka ni noda Turaga o Jisu.” (2 Cesalonaika 1:7, 8) Nona vakatakilai qo o Jisu ena yaco ena dua na gauna se bera mai, e kaya na iVolatabu ni qori na “ivalu ni siga levu ni Kalou Kaukaua Duadua,” e kilai tale ga me Amaketoni.—Vakatakila 16:14, 16.

Na Kalou ena sega ni vakayagataki ira na tamata ena ivalu qori, na Luvena ga o Jisu Karisito kei ira na ka bula vakayalo kaukaua mera valuti ira na dau caka ca. Na mataivalu vakalomalagi qo ena vakaotia vakadua na veivakasaurarataki.—Aisea 11:4; Vakatakila 19:11-16.

E se sega ni veisau na rai ni Kalou me baleta na ivalu nikua. E raica ni qori e sala dodonu me vakaoti kina na veivakasaurarataki kei na veika ca. Ia me vaka ga e dau yaco ena veigauna makawa, na Kalou duadua ga e lewa na gauna kei koya e vakaitavi  kina. Eda kila tale ga ni vakadeitaka na Kalou ni na qai yaco ena dua na gauna se bera mai na ivalu me vakaotia na veika ca qai veisausaumi o koya ena vukudra na vakasaurarataki, ena vakaitavi tale ga na Luvena, o Jisu Karisito. Kena ibalebale ga qo ni ivalu era vakayacori tu nikua e sega ni vakadonuya na Kalou, ke vinaka mada ga na kena inaki.

Vakasamataka mada na ivakatautauvata qo: Erau veivala e rua na veitacini ena gauna e lako tu kina o tamadrau. E cegu tu mada vakalailai nodrau vala ni rau qiriti koya. Dua e kaya ni tekivuna ga o tacina, dua tale e kaya ni vakalolomataki. Rau dui kerea nona veitokoni. Ia ni rogoci rau oti o tamadrau, e kaya me rau waraki koya ni na qai mai walia ga e vale. Rau mai wawa toka yani vakalailai na veitacini, sega ni dede rau sa veivala tale. Ni yaco mai vale o tamadrau e sega sara ga ni taleitaka, rau qai totogitaki ena nodrau talaidredre.

Nikua era dau kerea tale ga na nona veitokoni na Kalou na veimatanitu era veivaluvaluti tiko. Ia na Kalou e sega ni tovaka e dua na ivalu e vakayacori tiko nikua. E tukuna ga vakamatata ena nona Vosa na iVolatabu: “Kua ni sauma na ca e caka vei kemuni.” (Roma 12:17, 19) E kaya tale ga meda “waraki koya ena yalovosota,” ena gauna me na yavala kina ena Amaketoni. (Same 37:7, ivakamacala e ra) Nira veivala ga na veimatanitu ra qai sega ni waraki koya, e raica qori me ivakaraitaki ni nodra sega ni lewai ira vinaka ra qai viavialevu, na ka sara ga e sega ni taleitaka. Ena qai yavala gona ena Amaketoni me cudruvi ira, ni na muduka nodra veivala me “vakaotia . . . na ivalu e vuravura taucoko.” (Same 46:9; Aisea 34:2) Io na ivalu na Amaketoni ena oti kina vakadua na ivalu kece.

E dua ga vei ira na veivakalougatataki ni Matanitu ni Kalou na kena vakaoti na ivalu. A tukuna kina o Jisu ena nona masu kilai levu: “Me yaco mai na nomuni Matanitu. Me caka na lomamuni e vuravura me vaka e caka tiko mai lomalagi.” (Maciu 6:10) Ena vakaotia na ivalu na Matanitu ni Kalou, ena vaqeavutaka tale ga na veika sara ga e vakavuna tiko na veika ca. * (Same 37:9, 10, 14, 15) Sa rauta mera rai vakanamata tu na imuri i Jisu ena veivakalougatataki ni Matanitu ni Kalou.—2 Pita 3:13.

Me vakacava na dede ni noda waraka tiko na Matanitu ni Kalou qo me mai vakaotia kece na rarawa, na veivakasaurarataki kei na veika ca? E laurai ena parofisai ena iVolatabu era sa vakayacori tiko mai nida sa bula tu qo ena “iotioti ni veisiga” ni veika vakavuravura. (2 Timoci 3:1-5) * Sa voleka sara qo me vakaotia na Matanitu ni Kalou na iotioti ni veisiga ena nona ivalu na Amaketoni.

Me vaka sa raici oti mai, nira na rusa ena iotioti ni ivalu o ira na sega ni “talairawarawa ina itukutuku vinaka ni noda Turaga o Jisu.” (2 Cesalonaika 1:8) Ia nanuma tiko ni sega ni vinakata na Kalou me dua e rusa, wili kina o ira na dau caka ca. (Isikeli 33:11) Ni “sega ni vinakata me rusa e dua” ena iotioti ni ivalu, e raica gona me “vunautaki” na itukutuku vinaka me baleta na noda Turaga o Jisu “ena veiyasa i vuravura me ivakadinadina ina veimatanitu kece,” ni bera na icavacava. (2 Pita 3:8, 9; Maciu 24:14; 1 Timoci 2:3, 4) Ena nodra vakaitavi gona na iVakadinadina i Jiova ena cakacaka vakavunau e veiyasa i vuravura, era na rawa ni kila kina na Kalou e levu, ra talairawarawa ena itukutuku vinaka baleti Jisu, ra qai bula mera raica na gauna sa na sega tale kina na ivalu.

^ para. 9 Ena vakaotia tale ga na Matanitu ni Kalou na keda meca o mate. Me vaka e laurai ena ulutaga ni tabana e 16, ena sega ni tukuni rawa na levu ni tamata ena vakatura na Kalou, wili kina o ira mai na veitabagauna sara e liu era vakalolomataki ena ivalu.

^ para. 10 Me ikuri ni vakamacala, raica na wase 9 ni ivola Na Cava Sara Mada e Kaya na iVolatabu? tabaka na iVakadinadina i Jiova.