Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Saga Meda “Veilomani Tiko ga Vakaveitacini”!

Saga Meda “Veilomani Tiko ga Vakaveitacini”!

“Moni veilomani tiko ga vakaveitacini.”—IPER. 13:1.

SERE: 72, 119

1, 2. Na cava e volavola kina o Paula vei ira na lotu vaKarisito Iperiu?

ENA 61 G.V., era marautaka na ivavakoso vaKarisito e Isireli na bula sautu. Ena gauna qori e tiko e valeniveivesu mai Roma na yapositolo o Paula qai vinakata me sereki totolo. Se qai sereki ga nona itokani o Timoci, rau nanuma tiko me rau sikovi ira na mataveitacini mai Jutia. (Iper. 13:23) Ia era sega ni kila nira na “wavokiti Jerusalemi na mataivalu” ni oti e lima na yabaki, me vaka e parofisaitaka o Jisu. Ena vinakati kina mera yavala totolo na lotu vaKarisito e Jutia, vakabibi o ira na tiko e Jerusalemi. A vakasalataki ira o Jisu mera dro ina veiulunivanua ena gauna e yaco kina qori.—Luke 21:20-24.

2 Ni oti e 28 na yabaki mai na gauna e cavuta kina o Jisu na parofisai qori, dua na ka na veivakacacani era vosota voli e Isireli na lotu vaKarisito yalodina era Jiu. (Iper. 10:32-34) Ia e kila o Paula ni sa voleka na veivakatovolei dredre duadua. (Maciu 24:20, 21; Iper. 12:4) E vinakata o Paula mera vakarautaki ira ena ituvaki dredre qori. E bibi na vosovoso kei na dei ni vakabauta mera  vakabulai kina. (Wilika Iperiu 10:36-39.) E uqeti Paula na yalo tabu i Jiova me vakadeitaki ira na mataveitacini. Nikua, e kilai qori me ivola vei ira na Iperiu.

3. Na cava meda kauaitaka kina na ivola vei ira na Iperiu?

3 Meda kauaitaka tale ga nikua na ivola i Paula vei ira na lotu vaKarisito Iperiu. Na vuna? Ni tautauvata na keda ituvaki. E “vakilai e levu na ka dredre” nikua, na veivakacacani, na veitusaqati ena kena veimataqali. (2 Tim. 3:1, 12) Ia e dei tu ga noda vakabauta kei na noda sokalou. Levu na tacida era sega ni vakacacani. Me vakataki ira na lotu vaKarisito ena gauna i Paula, meda nanuma tiko qo: sa voleka na ituvaki dredre duadua ena vakatovolei kina noda vakabauta!—Wilika Luke 21:34-36.

4. Na cava na tikinivolatabu ni yabaki 2016, cava e veiganiti kina?

4 Eda na vakarautaki keda vakacava ena veivakatovolei se bera mai? Ena ivola i Paula vei ira na Iperiu, a vakamacalataka kina e levu na ka ena vaqaqacotaka noda vakabauta. Dua qori e volai ena imatai ni tikina ena iotioti ni wase. E digitaki kina me noda tikinivolatabu ni yabaki 2016. Eda vakaroti: “Moni veilomani tiko ga vakaveitacini.”—Iper. 13:1.

Noda tikinivolatabu ni yabaki 2016: “Moni veilomani tiko ga vakaveitacini.”—Iperiu 13:1

IBALEBALE NI VEILOMANI VAKAVEITACINI

5. Na cava na veilomani vakaveitacini?

5 Na cava na ibalebale ni veilomani vakaveitacini? E vakayagataka o Paula na vosa vaKirisi na phi·la·del·phiʹa, e kena ibalebale “lomana na tacimu.” Na loloma vakaveitacini e okati kina na veikauaitaki, veinanumi, kei na nodra veimositi na lewe ni vuvale se veitokani. (Joni 11:36) E sega ni vakarairai, nida veitacini dina. (Maciu 23:8) Na noda veimositi e salavata kei na ka e cavuta o Paula: “Ni veilomani ena veilomani ni veitacini. Ni dau liu ena nomuni veirokorokovi.” (Roma 12:10) Ni salavata kei na a·gaʹpe, ya na loloma e yavutaki ena ivakavuvuli dodonu, eda na duavata na dauveiqaravi ni Kalou.

6. Na cava meda nanuma tiko me baleta na veilomani vakaveitacini?

6 E tukuna e dua na dauvakadidike me baleta na vosa “‘veilomani vakaveitacini,’” ni “tu tu yadua me laurai ena so tale na ivola.” Ena vakabauta vakaJiu, na vosa “veitacini” e rawa ni vakaibalebaletaki vei ira na veiwekani vakadra, ia e yalani ga vei ira na Jiu, sega nira wili kina na veimatanitu. Eda duidui na lotu vaKarisito, nida ciqomi ira kece na tacida duikaikai. (Roma 10:12) Nida veitacini, e vakavulici keda o Jiova meda veilomani. (1 Ces. 4:9) Ia na cava e bibi kina meda veilomani tiko ga vakaveitacini?

VUNA MEDA VEILOMANI TIKO GA VAKAVEITACINI

7. (a) Na cava e bibi duadua kina meda veilomani vakaveitacini? (b) Tukuna e dua tale na vuna meda vaqaqacotaka kina noda veilomani.

7 E vinakata sara ga o Jiova meda veilomani vakaveitacini. Sega ni rawa nida tukuna nida lomana na Kalou da qai bese ni lomani ira na tacida. (1 Joni 4:7, 20, 21) Dua tale na vuna oya nida vinakata nodra veitokoni. Bibi dina qori ena gauna ni leqa. E  kila o Paula ni so vei ira na lotu vaKarisito Iperiu era na biuta nodra vale kei na ka era taukena. A vakamacalataka o Jisu ni na gauna dredre dina qo. (Mari. 13:14-18; Luke 21:21-23) Ni bera na gauna qori, ena vinakati mera vaqaqacotaka nodra veilomani na lotu vaKarisito.—Roma 12:9.

8. Na cava meda cakava rawa qo ni bera na veivakararawataki levu?

8 Sa voleka me sereki na cagi ni veivakarusai ena ivakatagedegede e sega ni bau vakilai vakadua. (Mari. 13:19; Vkta. 7:1-3) Bibi meda muria na ivakaro qo: “Ni lako na noqu tamata, moni curu ina nomuni rumu e loma, ni sogota na nomuni katuba. Moni vunitaki kemuni vakalekaleka me oti mada na veicudruvi.” (Aisea 26:20) Na “rumu e loma” e rawa ni dusia na ivavakoso eda lewena, qori na vanua eda sokaloutaki Jiova kina vakaveitacini. E sega ni vinakati ga meda sota vata, ni uqeti ira na lotu vaKarisito Iperiu o Paula mera vakayagataka na gauna qori mera veivakauqeti “ena loloma kei na caka vinaka.” (Iper. 10:24, 25) Bibi gona meda bucina da qai vaqaqacotaka noda veilomani vakaveitacini nikua, ni na vukei keda qori ena veivakatovolei se ituvaki dredre se bera mai.

9. (a) Na cava meda cakava meda veilomani kina vakaveitacini? (b) Tukuna eso na ivakaraitaki ni nodra veilomani na dauveiqaravi i Jiova.

9 Ni bera ni tekivu na veivakararawataki levu, eda rawa ni vakaraitaka na veilomani vakaveitacini ena levu na sala. Levu na tacida era vakaleqai ena uneune, waluvu, cagilaba, ualoka, se so tale. Eso na tacida era tusaqati se vakacacani. (Maciu 24:6-9) E vakilai tale ga na leqa vakailavo e veisiga nida bula tu ena vuravura ca qo. (Vkta. 6:5, 6) Ni levu tiko ga na leqa, e bibi meda veilomani tiko ga vakaveitacini. Ena “batabata na nodra loloma e levu,” ia meda vakadeitaka nida na veilomani tiko ga vakaveitacini.—Maciu 24:12. [1]

EDA NA VEILOMANI TIKO GA VAKACAVA?

10. Na cava eda na veivosakitaka?

10 Levu na ituvaki dredre eda sotava, ia eda na vakadeitaka vakacava nida na veilomani tiko ga vakaveitacini? Ni cavuta oti o Paula “moni veilomani tiko ga vakaveitacini,” e cavuta sara e vica na sala meda cakava kina qori. Meda veivosakitaka mada qo e ono na sala.

11, 12. Na cava na ibalebale ni veikauaitaki? (Raica na imatai ni iyaloyalo)

11 “Ni kua ni guilecava na veikauaitaki.” (Wilika Iperiu 13:2.) Na vosa taumada e vakadewataki me “veikauaitaki” e kena ibalebale “lomani ira na vulagi.” Eda nanumi Eparama kina kei Loti. Erau dau kauaitaki ira na vulagi, e muri e qai kilai nira agilosi. (Vkte. 18:2-5; 19:1-3) E cavuta o Paula na ivakaraitaki qori me uqeti ira na lotu vaKarisito Iperiu mera veilomani vakaveitacini nira veikauaitaki.

12 Vakacava eda dau veisureti e vale ena kana da qai veivakayaloqaqataki? E sega ni vinakati me levu na ka eda vakarautaka se me saulevu; sega tale ga nida na sureti ira era na sauma lesu vei keda. (Luke 10:42; 14:12-14) Me noda inaki meda veiuqeti, sega ni  veivakadrukai! De dua eda na sega ni veikilai kei na ivakatawa ni tabacakacaka kei na watina, vakacava eda dau kauaitaki rau? (3 Joni 5-8) Eda dau osooso e veisiga, ia e bibi meda “kua ni guilecava na veikauaitaki”!

13, 14. Eda na vakaraitaka vakacava nida “nanumi ira na tiko e valeniveivesu”?

13 “Ni dau nanumi ira na tu e valeniveivesu.” (Wilika Iperiu 13:3.) O Paula e sega ni vakaibalebaletaki ira kece na kaivesu. E dusi ira tiko na tacida era vesu ena vuku ni nodra vakabauta. A vola qori o Paula vei ira na lotu vaKarisito Iperiu ni tiko e valeniveivesu rauta ni va na yabaki. (Fpai. 1:12-14) E vakavinavinakataki ira na mataveitacini nira “nanumi ira na tiko e valeniveivesu.” (Iper. 10:34) So na mataveitacini era tiko voleka era vukei Paula ni tiko e valeniveivesu, ia eso tale era tu vakayawa. Era na vukei Paula vakacava? Nira masulaki koya.—Iper. 13:18, 19.

14 Nikua, levu na tacida era vesu ena vuku ni nodra vakabauta. Eda na sega ni vukei ira me vakataki ira na tacida era voleka e valeniveivesu. Ia eda na vakaraitaka noda kauai kei na noda loloma vakaveitacini nida nanumi ira ena noda masu. Kena ivakaraitaki, o ira na tacida tagane, yalewa kei ira na gone ena valeniveivesu mai Eritrea, wili kina e tolu na tacida tagane, o Paulos Eyassu, Isaac Mogos, kei Negede Teklemariam sa sivia ni 20 na yabaki nodratou vesu tu. Vakacava meda masulaki ira?

15. Eda na rokova vakacava na vakawati?

15 “Meda rokova kece na vakawati.” (Wilika Iperiu 13:4.) Ena laurai tale ga nida veilomani vakaveitacini ni savasava na noda itovo. (1 Tim. 5:1, 2) Ke dua e “vakaleqa se via vakayagataki tacina” me veiyacovi tawadodonu, ena vakaleqa na noda veinuitaki ni yavutaki ena noda veilomani vakaveitacini. (1 Ces. 4:3-8) Kena ikuri, vakasamataka mada nona rarawa e dua na yalewa vakawati ni lawakitaki koya o watina ni sara iyaloyalo vakasisila. Vakacava e laurai ena itovo qori ni lomani watina qai doka na vakawati?—Maciu 5:28.

16. E yaga vakacava na lomavakacegu ena noda veilomani vakaveitacini?

16 “Ni lomavakacegu ga ena ka e sa tiko vei kemuni.” (Wilika Iperiu 13:5.) Na lomavakacegu dina e yavutaki ena noda nuitaki Jiova. Ena tiko vei keda na rai donu me baleta na iyau. (1 Tim. 6:6-8) Ena vukei keda meda kila ni bibi duadua noda veiwekani kei Jiova kei ira na tacida, ni sega ni voli rawa ena ilavo. O koya e lomavakacegu ena sega ni vosa kudrukudru, didi, vaqara cala, vuvu se kocokoco, ni na vakaluluqataka na noda veilomani vakaveitacini. Nida lomavakacegu, eda na lomasavu.—1 Tim. 6:17-19.

17. E yaga vakacava noda “yaloqaqa” nida veilomani vakaveitacini?

17 “Meda yaloqaqa.” (Wilika Iperiu 13:6.) E vakayaloqaqataki keda noda nuitaki Jiova se mani ituvaki cava eda sotava. E uqeti keda me donu noda rai. Noda veilomani vakaveitacini, salavata kei na rai donu, ena uqeti keda meda vakayaloqaqataki ira se vakacegui ira na tacida. (1 Ces. 5:14, 15) Ena veivakararawataki levu,  eda na “tu vakadodonu, [meda] tacake” nida kila ni sa voleka meda vakabulai.—Luke 21:25-28.

O dokai ira na qase ena levu ni ka era cakava ena vukuda? (Raica na parakaravu 18)

18. Eda na vaqaqacotaka vakacava noda lomani ira na qase ni ivavakoso?

18 “Nanumi ira na liutaki kemuni tiko.” (Wilika Iperiu 13:7, 17.) Nida vakasamataka na levu ni ka era cakava ena vukuda na qase ra qai sega ni saumi kina, ena vaqaqacotaka noda veilomani vakaveitacini, eda na dokai ira vakalevu. Eda na sega ni via cakava na ka mera rarawa kina se vakaseavutaka nodra marau. Ia nida talairawarawa da qai vakamalumalumu, eda sa ‘dokai ira tiko vakalevu nida lomani ira ena vuku ni nodra cakacaka.’—1 Ces. 5:13.

VAKAYACORA TIKO GA ENA NOMU VINAKA KECE

19, 20. Eda na vakaraitaka vakacava nida veilomani tiko ga vakaveitacini?

19 Eda kilai na dauveiqaravi ni Kalou nida dau veilomani vakaveitacini. A vakadinata qori na yapositolo o Paula. E uqeti ira kina na mataveitacini mera ‘vakayacora tiko ga ena nodra vinaka kece.’ (1 Ces. 4:9, 10) Ia eda kila ni tiko eso na ka me vakavinakataki!

20 Nida dikeva tiko na noda tikinivolatabu ni yabaki, meda vakasamataka vakatitobu na taro qo: Au rawa ni veikauaitaki vakalevu? Cava meu cakava meu nanumi ira kina na taciqu e valeniveivesu? Au rokova na ituvatuva i Jiova me baleta na vakawati? Au na rawata vakacava na lomavakacegu dina? Au na vakalevutaka vakacava noqu nuitaki Jiova? Cava meu cakava meu tokoni ira vinaka kina na taciqu era liu ena ivavakoso? Nida muria na ono na sala qori, ena sega ni iukuuku wale ga na noda tikinivolatabu ni yabaki e kabi tiko ena noda Vale ni Soqoni. Ena uqeti keda tiko ga meda muria na ivakaro qo: “Moni veilomani tiko ga vakaveitacini.”—Iper. 13:1.

^ [1] (parakaravu 9) Na nodra veilomani vakaveitacini na iVakadinadina i Jiova ena leqa tubukoso, raica na Vale ni Vakatawa Julai 15, 2002, t. 8-9, kei na Jehovah’s Witnesses—Proclaimers of God’s Kingdom, wase 19.