Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

Vakavakarau Mo Bula ena Vuravura Vou

Vakavakarau Mo Bula ena Vuravura Vou

“Tukuna vei ira mera cakava na ka e vinaka, . . . mera taura matua kina na bula dina.”1 TIM. 6:18, 19.

SERE: 125, 40

1, 2. (a) Na veivakalougatataki vakayago cava o vakanamata kina? (Raica na imatai ni iyaloyalo.) (b) Na veivakalougatataki vakayalo cava ena vakilai ena vuravura vou?

“NA BULA DINA.” Nida rogoca na vosa qori, levu vei keda eda nanuma kina na inuinui ni bula tawamudu e vuravura. Na yapositolo mada ga o Paula e sema na “bula tawamudu” ina “bula dina.” (Wilika 1 Timoci 6:12, 19.) Eda vakanamata ina bula tawamudu, ena sega ni oti kina noda marau kei na vakacegu. Sa na wacava noda yadra mai ena veisiga, noda vakila na bulabula ni yago, vakasama kei na lomada. (Aisea 35:5, 6) Ena marautaki meda veimaliwai kei ira na wekada, noda itokani, wili kina o ira sa vakaturi mai! (Joni 5:28, 29; Caka. 24:15) Ena tiko na gauna meda vakavinakataka kina noda kila na ka vakasaenisi, ivakatagi, droini peleni ni vale kei na so tale.

2 Eda vakanamata tu ena veika totoka kece qori, ia na veivakalougatataki vakayalo e bibi duadua ena vuravura vou. Sa na veivakacegui dina nida kila ni sa vakarokorokotaki na yaca i Jiova qai vakacerecerei na nona veiliutaki! (Maciu 6:9, 10) Eda na marautaka ni sa vakayacori na inaki taumada i Jiova me baleti keda na kawatamata kei na vuravura. Vakasamataka na kena  sa qai rawarawa ga noda torovi Jiova nida sa voleka tiko yani ni uasivi!—Same 73:28; Jeme. 4:8.

3. Na cava eda na vakavakarau tiko yani kina qo?

3 E rawa ni noda na veivakalougatataki qori, ni vakadeitaka vei keda o Jisu ni “rawarawa vua na Kalou na ka kece.” (Maciu 19:25, 26) Ia ke da vinakata meda bula ena vuravura vou qori—da qai bula sivia na Duanaudolu na Yabaki ni Veiliutaki i Jisu—qo na gauna meda “taura matua” kina na bula tawamudu. Me laurai ena noda bula nida namaka tiko na icavacava ni ituvaki ca qo, meda cakava tale ga na veiveisau ena gauna qo meda vakarautaki keda kina ena bula ena vuravura vou. Ia eda na cakava vakacava qori nida se bula tiko ena ituvaki ca qo?

SALA MEDA VAKAVAKARAU KINA

4. Eda na vakarautaki keda vakacava ena bula ena vuravura vou?

4 Eda na vakarautaki keda vakacava ena gauna qo meda bula ena vuravura vou ni Kalou? Vakasamataka mada ke o nanuma tiko mo toki ina dua tale na vanua. O na vakarautaki iko vakacava? De dua o na vulica e liu na vosa ni vanua ya. Ena yaga tale ga nomu kila na kena ivakarau vakavanua. De dua o na tovolea na kakana ni vanua ya. O na veisautaka na nomu ivakarau ni bula me salavata kei na bula ni vanua ya. Se mani cava ga, qori kece na ka e namaki vei iko ni o sa yaco yani. Ena va tale ga qori noda vakarautaki keda ena gauna qo meda bula ena vuravura vou, vaka ga nida sa bula dina tiko ena gauna oya. Meda dikeva mada e vica na kena ivakaraitaki.

5, 6. Ena yaga vakacava na noda vakamalumalumu nikua ena veidusimaki i Jiova?

5 Ena taucoko na kena vakacerecerei na veiliutaki i Jiova ena vuravura vou. Sa na bau veivakacegui dina qori ni laurai vata kei na yalo ni nodra nanumi ira ga na iliuliu nikua ena veiliutaki i Setani! Eso era via lewai ira ga se valataka nodra nanuma. Ia cava e dau yaco kina? Nodra sega ni ciqoma na veidusimaki ni Kalou era sotava kina na rarawa, leqa se vakayali kina nodra bula. (Jere. 10:23) Eda vakanamata dina ena gauna era na vakamalumalumu kece kina na kawatamata ena veiliutaki yalololoma i Jiova!

6 Sa na bau ka dokai dina meda vakarurugi ena veiliutaki i Jiova ena vuravura vou, nida na vakaitavi ena kena vakarairaivinakataki na vuravura, nodra vakavulici na vakaturi, kei na noda cakava na loma i Jiova ena vukuda na kawatamata. Ia vakacava ke tukuni meda cakava e dua na cakacaka eda sega ni taleitaka? Vakacava eda na vakamalumalumu ina veidusimaki qori, eda na marautaka da qai solia kina noda vinaka kece? Levu vei keda eda na tukuna nida na cakava qori! Ia vakacava nikua, eda dau vakamalumalumu ena veidusimaki i Jiova? Ke da sa cakava tiko qori, eda sa vakavakarau tiko ena bula tawamudu ena veiliutaki i Jiova.

7, 8. (a) Na cava meda bucina kina na yalo ni veitokoni? (b) Na cava eso na veisau e yaco vei ira na lotu vaKarisito? (c) Na cava eda kila deivaki me baleta na bula ena vuravura vou?

7 Eda na sega wale ga ni vakamalumalumu nikua ena ituvatuva vakalou, ia eda na saga tiko meda bucina rawa yani qo na yalo ni veitokoni kei na lomavakacegu. Ke da tokoni ira na liutaki keda nikua, ena noda lomavakacegu qai marautaka na ilesilesi vou e soli vei keda, eda na vakaraitaka tale ga na itovo qori ena vuravura vou. (Wilika Iperiu 13:17.) Ena Vanua Yalataki, e dau vakawirimadigitaki na nodra ivotavota ni qele na Isireli. (Tiko 26:52-56; Josua 14:1, 2) Nikua, eda sega ni kila na vanua ena lesi vei keda ena vuravura vou meda vakaitikotiko  kina. Ni tiko vei keda na yalo ni veitokoni, eda na lomavakacegu, eda na marau tale ga vakalevu meda cakava na loma i Jiova ena vanua cava ga eda na tiko kina ena gauna qori.

8 E ka dokai meda vakarurugi ena veiliutaki ni Matanitu ni Kalou, e sega gona ni matewale na noda sasaga nikua meda tokona na isoqosoqo i Jiova kei na noda qarava na ilesilesi vakalou. E rawa ni veisau na keda ituvaki ni toso na gauna. Kena ivakaraitaki, eso na lewe ni vuvale e Peceli mai Merika era lesi mera veiqaravi ena dua tale na tabana ni veiqaravi vakatabakidua ena yalava. Dua na ka na levu ni veivakalougatataki era marautaka kina nikua. Eso na tacida era ivakatawa dauveilakoyaki, ia ena vuku ni bula vaqase se so tale na ituvaki, era lesi mera painia lavotaki. Ke da bucina na lomavakacegu, meda masuta na veivuke ni Kalou, da qai qaravi koya ena noda vinaka kece, eda na marau vakalevu qai vakalougatataki ena iotioti ni veisiga qo. (Wilika Vosa Vakaibalebale 10:22.) Ena vakacava na noda veigauna se bera mai? De dua eda sa vakasamataka tu na vanua eda na via lai tiko kina ena vuravura vou, ia eda na rairai kerei meda toki ina dua tale na vanua. Se mani vanua cava eda na veiqaravi kina, se cakacaka eda na cakava, eda kila deivaki nida na lomavakacegu, eda na vakavinavinakataka qai marau vakalevu.—Niem. 8:10.

9, 10. (a) Ena ituvaki cava ena vinakati kina meda vosovoso ena vuravura vou? (b) Ena kilai vakacava nida vosovoso?

9 Ena vuravura vou, de dua ena vinakati ena so na gauna na vosovoso. Kena ivakaraitaki, eda na rairai rogoca na nodra marautaka tiko na itokani kei ira na weka na nona vakaturi e dua na wekadra. Ia ena rairai vinakati tale ga meda waraka na gauna ena vakaturi kina na wekada lomani. Ke yaco qori, vakacava eda na marau vata kei ira da qai wawa ena vosota? (Roma 12:15) Nida vakamatauni keda rawa nikua meda dau waraka ena vosota na vakayacori ni iyalayala i Jiova, eda na cakava tale ga qori ena gauna ya.Dauv. 7:8.

10 Eda rawa tale ga ni vakavakarau ina bula ena vuravura vou ke da dau waraka ena vosota na kena vakatakilai na ka dina. Vakacava eda dau gugumatua da qai waraka nikua na kena vakatakilai vakalalai na ka dina vakaivolatabu? Ke da cakava qori, ena rawarawa meda waraka ena vosota ena vuravura vou nona vakatakila o Jiova na ka e vinakata vei keda na kawatamata.—Vkai. 4:18; Joni 16:12.

11. Na cava e vakavulici keda tiko kina nikua o Jiova me baleta na noda veimaliwai? Ena yaga vakacava qori ena vuravura vou?

11 Dua tale na itovo ena yaga vakalevu ina vuravura vou na veivosoti. Ena loma ni Duanaudolu na Yabaki ni Veiliutaki i Karisito, ena rairai taura tiko na gauna mera muduka kina na yalododonu kei ira na sega ni yalododonu na itovo e vu mai noda ivalavala ca. (Caka 24:15) Vakacava eda na veilomani tiko ga ena gauna qori? Nida sa vakamatauni keda rawa nikua meda veivosoti da qai guta na veiyaloni, ena rawarawa meda cakava qori ena gauna ya.—Wilika Kolosa 3:12-14.

12. E sema vakacava na ka eda vakanamata kina kei na ka eda cakava nikua?

12 Ia e sega ni kena ibalebale ni na soli ena vuravura vou na ka kece eda vinakata se ena gauna sara ga eda vinakata kina. Ena vinakati ena gauna qori meda dau vakavinavinaka da qai lomavakacegu ena ka eda sa rawata, ni na yaga ena noda vakamalumalumu ina veiliutaki yalololoma i Jiova. Kena ibalebale noda muria sara ga na itovo e vakavulici keda kina o Jiova  meda bucina nikua. Nida vakamatauna tiko yani na bula ena gauna ya, eda sa bucina tiko na itovo ena vinakati meda vakaraitaka me tawamudu. Eda sa vaqaqacotaka tiko na noda vakabauta na ka dina ena yaco ena “vuravura e se bera mai.” (Iper. 2:5; 11:1) Kena ikuri, eda sa vakaraitaka tiko nida vinakata dina me totoka na bula ena vuravura. Io, eda sa vakarautaki keda tiko ena bula tawamudu ena vuravura vou ni Kalou.

ME LIU NIKUA NA VEIKA VAKAYALO

Gumatua ena cakacaka vakaitalatala

13. Na cava ena bibi duadua ena vuravura vou?

13 Qo e dua tale na sala meda vakavakarau kina ena bula se bera mai. Eda kila ni na levu na kakana kei na so tale ena vuravura vou, ia eda marautaka nida na vakamamautaki vakayalo. (Maciu 5:3) Ena gauna qori, ena bibi duadua na veika vakayalo, nida na vakaraitaka kina noda rekitaki Jiova. (Same 37:4) Ke bibi tale ga ena noda bula nikua na veika vakayalo, eda sa vakarautaki keda tiko ena bula dina se bera mai.—Wilika Maciu 6:19-21.

14. Na isausau vakayalo cava e rawa nira saga na itabagone?

14 Na cava meda cakava meda marautaka kina vakalevu na cakacaka vakalou? Dua oya me tiko noda isausau vakayalo. Ke o dua na itabagone o vakasamataka tiko mo qaravi Jiova vakatabakidua, vakacava mo wilika eso na ulutaga ena noda ivola e vakamacalataka na veiqaravi kece vakatabakidua, qai saga sara me nomu isausau e dua vei ira qori. * O rawa tale ga ni taroga e dua sa dede nona veiqaravi vakatabakidua. Ke o digia mo veiqaravi vakaitalatala vakatabakidua, o sa vakarautaki iko tiko mo tomana nomu veiqaravi vua na Kalou ena vuravura vou, ni na yaga kina vakalevu na ka o sa vulica.

Tokona na cakacaka vakalou

15. Na cava e rawa ni nodra isausau vakayalo na dautukutuku ni Matanitu ni Kalou?

15 Nida dua na dautukutuku ni Matanitu, na cava me noda isausau vakayalo? E rawa ni noda isausau meda kenadau ena so tale na iwalewale ni cakacaka vakaitalatala. Se da na via kila vinaka na ivakavuvuli vakaivolatabu kei na sala me muri kina. Vakacava meda saga me vinaka na noda wilivola kei na vosa e matanalevu se vakamacala ena soqoni? E tiko tale eso na ka o rawa ni vakasamataka mo cakava. Qo na ka me nanumi: Eda na gumatua vakalevu ena itavi vakalou ke tiko na noda isausau vakayalo, ena vakarautaki keda tale ga ena bula ena vuravura vou.

 SA TEKIVU NIKUA NA NODA VAKALOUGATATAKI!

Vakavinavinakataka na kakana vakayalo

16. Na cava e ivakarau ni bula vinaka duadua kina noda qaravi Jiova?

16 Nida vakavakarau tiko ena bula ena vuravura vou, kena ibalebale meda vakanadakuya na ivakarau ni bula vinaka duadua nikua? Sega! Na noda qaravi Jiova e ivakarau ni bula vinaka duadua. E sega nida vakasaurarataki meda cakava qori se me rawa ga kina nida bula sivia na veivakararawataki levu. Eda buli sara ga meda qaravi Jiova, ni na rawati kina na marau dina. Noda vakila na veidusimaki kei na dei ni loloma i Jiova e vinaka cake sara mai na bula. (Wilika Same 63:1-3.) Kena ibalebale eda na sega ni waraka sara na vuravura vou meda qai marautaka kina na veivakalougatataki vakayalo e rawati ena noda qaravi Jiova mai vu ni lomada—ni rawa nida cakava sara ga qori nikua! Eso sa vicasagavulu na yabaki nodra vakila voli mai na yaga ni qaravi Jiova, eda vakabauta tale ga ni sega ni dua na ivakarau ni bula me veivakacegui vakalevu me vaka na kena qo.—Same 1:1-3; Aisea 58:13, 14.

Qara na veidusimaki vakaivolatabu

17. Na cava me nanumi tiko me baleta na ka eda dau taleitaka ena vuravura vou?

17 Ena tiko na gauna ena vuravura vou meda cakava kina na ka eda dau taleitaka. Ni a buli keda sara ga o Jiova meda cakava se marautaka na ka eda dau taleitaka. (Dauv. 2:24) O Jiova ena raica me “vakaceguya na veika era gadreva na kabula kece.” (Same 145:16) Nikua e tiko na gauna meda vakacegu kina se cakava na ka eda dau taleitaka, ia ena marautaki vakalevu qori ke liu na noda veiwekani kei Jiova. Qori tale ga na ka ena yaco ena vuravura Parataisi. E ka vakavuku gona meda vakasamataka vinaka noda cakava na ka eda dau taleitaka. Ena gauna vata qori meda vakaliuca tiko ga na Matanitu ni Kalou da qai raica vakabibi na veivakalougatataki vakayalo e vakarautaki vei ira na dauveiqaravi i Jiova!—Maciu 6:33.

18. Eda na vakaraitaka vakacava nida vakavakarau tiko ena bula tawamudu ena Parataisi?

18 Ena vakilai ena Parataisi na marau eda sega ni bau vakila vakadua. Me laurai mada ga ena noda vakavakarau nikua nida vinakata vakalevu meda bula ena gauna ya. Meda bucina tiko ga na itovo vakalou, meda marau da qai guta na itavi eda lesi kina, na vunautaki ni Matanitu ni Kalou. Meda marautaka mada ga na noda vakaliuca na veika vakayalo. Nida vakabauta dei na yalayala i Jiova, me laurai mada ga ena noda bula nikua nida namaka tiko na vuravura vou!

^ para. 14 Raica na Young People Ask—Answers That Work, Vol. 2, t. 311-318.