Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

Yalodina Tiko ga ina Matanitu ni Kalou

Yalodina Tiko ga ina Matanitu ni Kalou

“Eratou sega ni vakavuravura.”JONI 17:16.

SERE: 63, 129

1, 2. (a) Na cava e bibi kina vei keda na lotu vaKarisito meda yalodina vua na Kalou? E okati vakacava kina na tawaveitovaki? (Raica na iyaloyalo e cake.) (b) Na cava soti era dau tokona ena yalodina e levu, ia e dau tini vakacava?

E VAKATOVOLEI e veigauna noda yalodina kei na noda tawaveitovaki na lotu vaKarisito dina, sega ni gauna ga ni ivalu. Na vuna? Ni o ira kece era yalataki ira vei Jiova era yalataka mera lomani koya, mera yalodina ra qai talairawarawa. (1 Joni 5:3) E duidui na vanua eda tiko kina, noda isususu, matatamata eda lewena kei na itovo vakavanua, ia eda vinakata meda muria na ivakatagedegede dodonu ni Kalou. E bibi duadua vei keda noda yalodina vei Jiova kei na nona Matanitu ni vakatauvatani kei na veika tale eso. (Maciu 6:33) Noda yalodina e vinakati kina meda tawaveitovaki ena veileqaleqataki kei na veileti ni vuravura qo.—Aisea 2:4; wilika Joni 17:11, 15, 16.

2 Levu vei ira eda sega ni vakabauta vata era tokona  ena yalodina na nodra matanitu, yavusa, itovo vakavanua, se na timi ni qito ni nodra vanua. Nodra yalodina ena sala qo e vakavuna kina na veisisivi kei na veimecaki, ena so na ituvaki e lai tini sara ena vakadavedra kei na labakawa. Eda sega ni vakaitavi ena veileti va qo, ia e tarai keda kei na noda vuvale, ena so na gauna eda sotava kina na veika tawadodonu. Ni buli keda na Kalou meda kila na ka e donu kei na ka e cala, ena rairai vakacudrui keda eso na vakatulewa ni matanitu. (Vkte. 1:27; Vkru. 32:4) Na cava eda na cakava ena ituvaki va qo? Ena rawarawa sara meda lai veitovaki da qai vakaitavi ena kena sagai me wali na leqa ni vuravura qo.

3, 4. (a) Na cava eda tawaveitovaki kina na lotu vaKarisito ena veileti ni vuravura qo? (b) Na cava ena veivosakitaki ena ulutaga qo?

3 Levu era veitovaki ena veileti ni uqeti ira na matanitu mera cakava qo na lewenivanua vinaka. Eda na sega ni cakava qori na lotu vaKarisito dina. Eda sega ni vakaitavi ena veileti vakapolitiki ni vuravura qo; eda sega tale ga ni tauri iyaragi. (Maciu 26:52) Eda sega ni vakasamataka ni dua na tiki ni vuravura i Setani e vinaka cake mai na dua tale. (2 Kor. 2:11) Nida sega ni vakavuravura, eda sega kina ni veitovaki.—Wilika Joni 15:18, 19.

4 Nida sucu ivalavala ca, e dau dredre vei ira eso mera cavuraka laivi na itovo makawa e vakavuna nodra veisei. (Jere. 17:9; Efeso 4:22-24) Ena veivosakitaki gona ena ulutaga qo eso na ivakavuvuli ena yaga vei keda meda biuta laivi na ivakarau ni rai va qori. Eda na veivosakitaka tale ga na sala meda vakavulica kina noda vakasama kei na noda lewaeloma meda yalodina kina ina Matanitu ni Kalou.

VUNA EDA SEGA NI VEITOVAKI KINA ENA VEILETI NI VURAVURA QO

5, 6. Na cava nona rai o Jisu me baleta na duidui e raica ena vanua e tiko kina, na vuna?

5 Ke o lomalomarua se cava mo cakava ena dua na ituvaki, ena vinaka mo taroga, ‘Na cava ena cakava o Jisu?’ Na vanua a bula voli kina o Jisu era tiko kina o ira mai Jutia, Kalili, Samaria, kei na so tale. E vakaraitaka na iVolatabu ni dau dredre na nodra veimaliwai na veivanua qori. (Joni 4:9) Dredre tale ga nodra veimaliwai na Farisi kei na Setoki (Caka. 23:6-9), ira na lewenivanua kei ira na daukumuni ivakacavacava (Maciu 9:11), o ira na vakavulici mera Rapai kei ira na sega ni vakavulici. (Joni 7:49) Ena imatai ni senitiuri e lewai Isireli o Roma, era sega sara ga ni taleitaka na lewenivanua nodra tiko na kai Roma. E vakabibitaka ga o Jisu na ka dina qai tukuna ni tekivu na veivakabulai vei ira na Jiu, ia e sega ni uqeti ira nona tisaipeli mera veimecaki. (Joni 4:22) A uqeti ira ga mera lomani ira kece na tamata me vaka na kainodra.—Luke 10:27.

6 Na cava e sega ni tokona kina o Jisu na nodra veileti na Jiu sa takalevu tu ena gauna oya? E sega ni veitovaki o koya kei Tamana ena veileti ni vuravura qo. Ni bulia na tagane kei na yalewa o Jiova ni vakayagataki Luvena, e nona inaki me tawani na vuravura. (Vkte. 1:27, 28) Na Kalou e bulia na duidui matatamata. E sega ni vakalevulevuya o Jiova se o Jisu e dua na matatamata, vanua, se vosa. (Caka. 10:34, 35; Vkta. 7:9, 13, 14) Dodonu meda vakatotomuria nodrau ivakaraitaki uasivi.—Maciu 5:43-48.

7, 8. (a) Na cava meda vakatulewataka na lotu vaKarisito? (b) Na cava meda kila tiko na lotu vaKarisito me baleta na iwali ni leqa ni kawatamata?

 7 Ena vinakati me laurai noda tokona na dodonu ni nona veiliutaki cecere o Jiova. E vakalewa o Setani na ivakarau ni nona veiliutaki o Jiova. E bibi gona vei keda kece meda vakatulewataka se vinaka cake nona veiliutaki o Jiova se na veiliutaki i Setani. Vakacava o dau tokoni Jiova ni o talairawarawa ina nona lawa kei na nona ivakatagedegede, o sega ni muri lomamu ga? O nuitaka na nona Matanitu me walia na leqa kece ni kawatamata? Se o vakabauta ni rawa ni liutaki koya ga na tamata?—Vkte. 3:4, 5.

8 Nomu sauma na taro qo ena vakatau kina na ka o na tukuna vei ira na tarogi iko me baleta nomu rai ena usutu e dau veiletitaki. O ira na daunipolitiki, ira na dauvalataka na veisau ena ka vakapolitiki se bula ni tamata era saga tiko mai vakabalavu mera walia na ile e dau vakavuna na veisei. Ena rairai donu nodra sasaga qai lalawataki vinaka. Ia eda kila na lotu vaKarisito ni iwali duadua ga ni leqa ni kawatamata na Matanitu ni Kalou qai kauta mai na lewadodonu. Meda laiva ga vei Jiova na ituvaki va qo. Ke da vakatututaka na lotu vaKarisito yadua na iwali eda nanuma ni vinaka duadua, ena basika na veisei ena ivavakoso.

9. Na leqa cava e basika ena ivavakoso e Korinica ena imatai ni senitiuri? Na cava e tukuna na yapositolo o Paula mera cakava?

9 Dikeva mada na ka era cakava na lotu vaKarisito ena imatai ni senitiuri ni basika na veisei ena loma ni ivavakoso. Era tukuna na lewe ni ivavakoso e Korinica: “‘Au nei Paula,’ ‘Au nei Apolosa,’ ‘Au nei Kifa,’ ‘Au nei Karisito.’” Se mani cava era tukuna, e sega ni taleitaka o Paula na ka ena yaco kina. E tarogi ira: “Sa veisei na Karisito?” Ena wali vakacava na rai cala qori? E vakasalataki ira na lotu vaKarisito o Paula: “Qo au uqeti kemuni raveitacini ena yaca ni noda Turaga o Jisu Karisito moni duavata ena ka oni tukuna, moni kua ni veisei, ia moni duavata ena nomuni rai kei na nomuni inaki.” Me kua ni basika na duidui va qo ena ivavakoso vaKarisito nikua.—1 Kor. 1:10-13; wilika Roma 16:17, 18.

10. E vakaraitaka vakacava o Paula ni bibi mera tawaveitovaki na lotu vaKarisito ena veileti ni vuravura qo?

10 E uqeti ira na lotu vaKarisito lumuti o Paula mera kua ni guilecava nira lewenivanua mai lomalagi, mera kua ni vakasamataka tiko na veika e vuravura. (Fpai. 3:17-20) * Era matataki Karisito na lotu vaKarisito lumuti qori. O ira na mata era na sega ni siova na veika vakapolitiki se leqa me baleta na vanua era veiqaravi kina. Qori tale ga na ka era na cakava na lumuti. (2 Kor. 5:20) Era yalodina tale ga ina Matanitu ni Kalou o ira na lotu vaKarisito e nodra inuinui na bula e vuravura, e sega ni dodonu gona mera veitovaki ena veileti ni vuravura qo.

VULICA MO DAU YALODINA VEI JIOVA

11, 12. (a) Na ituvaki cava e rawa ni dredre kina meda yalodina tiko ga ina Matanitu ni Kalou? (b) Na ituvaki cava e sotava e dua na tacida lotu vaKarisito, e walia vakacava?

11 Ena levu na vanua, era veivolekati na lewenivanua. Era duavata ena vuku ni itukutuku makawa ni nodra vanua, itovo vakavanua, kei na vosa, era dau sakitaki  vakalevu na veika qo. Ena ituvaki va qo, meda vakavulica noda vakasama kei na noda lewaeloma na lotu vaKarisito ni vakatovolei noda tawaveitovaki. Eda na cakava vakacava qori?

12 Dikeva mada na ivakaraitaki nei Miriyeta * mai Yugoslavia. Ni tubu cake tiko e vakavulici me cati ira na kai Serbia. Na gauna e vulica kina ni sega ni dauveivakaduiduitaki o Jiova qai vakavuna o Setani na leqa ni veicati vakatamata, e saga sara me cavuraka laivi na rai ni boletaki vanua. Ia nira veivala na duikaikai, e dau basika tale vua na rai cala e tu vua e liu, lai vakavuna kina me dredre ni vunau vei ira na kai Serbia. Sa qai liaca ni sega ni rawa vua me nuitaka wale tu ga ni na yali na rai cala ya. E kerei Jiova me vukei koya me valuta na dredre qori, me vakalevutaka tale ga nona veiqaravi me rawa ni painia. E kaya: “Au raica ni veivuke vakalevu noqu dau vakaitavi ena cakacaka vakaitalatala. Au dau saga meu vakatotomuria na itovo i Jiova na loloma, au raica kina ni yali tiko yani na rai cala.”

13. (a) Na ituvaki cava e vakavuna me tikotiko kina vakaca e dua na tacida, ia na cava e cakava? (b) Na cava eda vulica ena ka e sotava o Zoila?

13 Dikeva e dua tale na ivakaraitaki. O Zoila e lewenivanua e Mexico, ia e lewena tiko e dua na ivavakoso e Urope. E rogoca nodra veitalanoataka na nona vanua eso na mataveitacini ena ivavakoso era lako mai na yasayasa vakaLatina mai Merika. Era vakalialia na nona vanua, na kena itovo kei na ivakatagi. Na cava o na cakava ena ituvaki qo? E tikotiko vakaca o Zoila ni rogoca qori. Ia e kerei Jiova me kua ni tiko vua na rai cala. Meda kila tiko ni so vei ira na tacida era sotava tiko na ituvaki va qori. Eda na sega ni vinakata meda tukuna se cakava e dua na ka ena vakavuna na veisei kei na duidui ena kedra maliwa na mataveitacini, se so tale.—Roma 14:19; 2 Kor. 6:3.

14. Eda na vakavulica vakacava na lotu vaKarisito na noda vakasama kei na noda lewaeloma me baleta na yalodina?

14 Vakacava, e uqeti iko nomu isususu se na vanua o tiko kina mo yalodina ena nomu matanitu se yasayasa? O se vakila tiko ga na yalo qori? Ena sega ni vakatara na lotu vaKarisito na yalo ni boletaki vanua me vakaleqa nona rai me baleti ira eso tale. Ia vakacava ke o kila ni tiko vei iko na rai cala me baleti ira e duidui nodra vanua, itovo vakavanua, vosa se matatamata? Ena vinaka mo vakasamataka vakatitobu na rai i Jiova me baleta na boletaki vanua kei na veivakaduiduitaki. Rawa ni o vakekeli ena ulutaga qo ena nomu vuli vakataki iko se sokalou vakavuvale. Kerei Jiova me tiko vei iko nona ivakarau ni rai me baleta na veika va qo.—Wilika Roma 12:2.

Nida vakarerei eda na tudei nida yalodina vei Jiova (Raica na parakaravu 15, 16)

15, 16. (a) Na cava ena rawa ni yaco nida yalodina? (b) Era na vukei luvedra vakacava na itubutubu mera yalodina?

15 Eda na sotava kece na dauveiqaravi i Jiova na ituvaki ena uqeti keda kina noda lewaeloma meda duatani vei ira eda cakacaka vata, lewenikalasi, tiko veitikivi, wekada, se so tale. (1 Pita 2:19) Io, e dodonu meda duatani! Meda kua ni kurabuitaka ni na cati keda o vuravura; sa vakaroti keda rawa kina o Jisu. Levu na dauveitusaqati era sega ni kila na bibi ni noda tawaveitovaki na lotu vaKarisito. Ia qo na veika e bibi sara ga vei keda.

16 Nida vakarerei eda na tudei nida yalodina vei Jiova. (Tani. 3:16-18) E dau tuburi keda kece na rerevaka na tamata, ia ena rairai dredre sara vei  ira na itabagone. Mo vukei ira na luvemu ke sotava tiko eso na ituvaki me baleta na vakarokorokotaki ni kuila se marautaki na soqo ni matanitu. Vukei ira ena gauna ni Sokalou Vakavuvale mera kila na ka e okati ena ituvaki qori me rawa nira doudou. Vakavulici ira mera tukuna vakadodonu ena veidokai na nodra vakabauta. (Roma 1:16) O rawa ni tokoni luvemu ni o vakaliuliu mo vosa vei ira na nodra qasenivuli me baleta na veika qo.

VAKAVINAVINAKATAKA NA IBULIBULI KECE I JIOVA!

17. Na rai cava meda biuta laivi, na vuna?

17 E macala ga nida na rairai taleitaka na vanua eda sucu kina, kena itovo, vosa, kei na kakana. Ia meda biuta laivi na rai ni vinaka ga na ka eda taleitaka. E vinakata o Jiova meda marautaka na veimataqali ka e bulia. (Same 104:24; Vkta. 4:11) Koya gona, na cava na vuna meda usuraka kina ni vinaka e dua na ka mai na dua tale?

18. Ena yaga vakacava ni tiko vei keda na rai nei Jiova?

18 E vinakata na Kalou mera mai kila na tamata kece na ka dina, mera bula tawamudu. (Joni 3:16; 1 Tim. 2:3, 4) Noda tu vakarau meda ciqoma na duidui vakasama ena vakavutuniyautaki keda qai taqomaka noda duavata vaKarisito. Nida yalodina tiko ga vei Jiova, meda kua sara ni coko ena veileti ni vuravura qo. Me kua ni laurai vei keda na dokadoka kei na veisisivi. Eda vakavinavinakataki Jiova ni sereki keda mai na veitawasei, dokadoka, veisisivi e takalevu tu ena vuravura i Setani! Me tiko mada ga vei keda na nona rai na daunisame: “Raica! Sa dua na ka vinaka qai marautaki nira tiko ena duavata na veitacini!”Same 133:1.

^ para. 10 E qali i Roma o Filipai. Eso na lewe ni ivavakoso e kea era rairai lewenivanua e Roma, era rawata e levu na ka ni vakatauvatani kei na vo ni tacidra.

^ para. 12 Sa veisau eso na yaca.