Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

Gumatua mo Tokona na Parataisi Vakayalo

Gumatua mo Tokona na Parataisi Vakayalo

“Au na vakalagilagia na itutu ni yavaqu.”AISEA 60:13.

SERE: 102, 75

1, 2. Ena iVolatabu vakaIperiu na cava e vakatakarakarataka na ‘itutuniyava’?

E VEIGANITI nona kacivaka na Kalou o Jiova: “Na noqu itikotiko vakaturaga o lomalagi, ia o vuravura na itutuniyavaqu.” (Aisea 66:1) E tukuna tale ga me baleta na ‘itutuniyavana’: “Au na vakalagilagia na itutu ni yavaqu.” (Aisea 60:13) E cakava vakacava qo? Na cava na kena ibalebale qo vei keda, me vaka nida tiko ena ‘itutuniyava’ ni Kalou?

2 Na ‘itutuniyava’ e dau vakaibalebaletaka na vuravura, ena iVolatabu vakaIperiu e vakatakarakarataka na valenisoro makawa era vakayagataka na Isireli. (1 Vei. 28:2; Same 132:7) Na valenisoro qo e tiko e vuravura, e caka kina na sokalou dina. Qori na vuna e totoka kina ena mata i Jiova. Na kena tiko tale ga na valenisoro qo e vakalagilagi kina na itutuniyava i Jiova.

3. Na cava na valenisoro levu vakayalo i Jiova? Gauna cava e tauyavu kina?

3 Ena gauna qo sa sega ni dusia e dua na valenisoro e vuravura na itikotiko ni sokalou dina. E dusia ga na valenisoro vakayalo e vakalagilagi kina vakalevu o Jiova ni vakatauvatani kei na dua na vale. Qo na ituvatuva e rawa kina nida veiyaloni kei na Kalou ni sa tiko na matabete kei na isoro i Jisu  Karisito. E tauyavu qo ena 29 G.V. ni papitaiso o Jisu, e lumuti kina o koya me Bete Levu ena valenisoro levu vakayalo i Jiova.—Iper. 9:11, 12.

4, 5. (a) Na cava e vakamacalataka na Same 99 me baleti ira na dausokaloutaki Jiova? (b) Na cava meda dui tarogi keda kina?

4 Eda vakavinavinakataka na ituvatuva ni valenisoro vakayalo nida vakacaucautaki Jiova, oya noda vakatakila yani na yacana da qai vakalagilagi koya ni vakarautaka vakayalololoma na ivoli. Eda marau meda kila ni sivia e walu na milioni na lotu vaKarisito dina era vakalagilagi Jiova tiko ena gauna qo! Eso na daulotu e tiko vei ira na raicala oya nira na vakacaucautaka ga na Kalou ena gauna era biubiu kina e vuravura mera gole i lomalagi. Ia eda kila kece na iVakadinadina i Jiova ni bibi meda vakacaucautaki koya e vuravura ena gauna sara ga qo.

5 Eda vakatotomuria kina na nodra ivakaraitaki na dauveiqaravi yalodina i Jiova e tukuni ena Same 99:1-3, 5. (Wilika.) Me vaka e laurai ena same qo, ratou tokona vakalevu o Mosese, Eroni, kei Samuela na ituvatuva ni sokalou dina ena nodratou gauna. (Same 99:6, 7) Era vakanamata na vo ni taci Jisu lumuti mera veiqaravi vakabete kei koya e lomalagi. Ia ena gauna mada ga qo, era veiqaravi ena yalodina ena lomanibai ni valenisoro vakayalo e vuravura. E tokoni ira tale ga ena yalodina e vica vata na milioni na ‘so tale na sipi.’ (Joni 10:16) E duidui na nodrau inuinui na ilawalawa qo, ia rau veitokoni me rau sokaloutaki Jiova ena itutuniyavana e vuravura. E vinaka meda dui tarogi keda, ‘Au tokona tiko na ituvatuva i Jiova me baleta na sokalou savasava?’

KILAI O IRA NA VEIQARAVI ENA VALENISORO VAKAYALO NI KALOU

6, 7. Na leqa cava e laurai ena nodra gauna na lotu vaKarisito taumada? Na cava me vakamatatataki ni oti tale e vica na senitiuri?

6 Ni oti e vicasagavulu na yabaki ena kena tauyavu na ivavakoso lotu vaKarisito, sa tekivu na vukitani e parofisaitaki tu. (Caka. 20:28-30; 2 Ces. 2:3, 4) Tekivu na gauna qori sa dredre me kilai o ira na qarava dina tiko na Kalou ena nona valenisoro vakayalo. Ena gauna lokuci i Jiova ni oti tale e vica na senitiuri, e vakamatatataka o koya na tikina qo ni vakayagataki Jisu Karisito, e buli vou me Tui.

7 E matata ena 1919 o ira e vakadonuya o Jiova era veiqaravi tiko ena nona valenisoro vakayalo. Era sa vakasavasavataki vakayalo me vakadonui kina nodra qaravi Kalou. (Aisea 4:2, 3; Mala. 3:1-4) Sa tekivu vakayacori vakalalai na nona raivotu na yapositolo o Paula ena vica na senitiuri yani e liu.

8, 9. Vakamacalataka na tolu na ibalebale ni “parataisi” e raivotutaka o Paula.

8 E vakamacalataki na raivotu i Paula ena 2 Korinica 12:1-4. (Wilika.) Na ka e raica o Paula ena raivotu qori e tukuni ni vakatakila mai vua na Turaga. E okati kina e dua na ka e se bera ni yaco, e sega ni yaco ena nona gauna. Ni “kau vakasauri ina ikatolu ni lomalagi” o Paula, na “parataisi” cava e raica? Na parataisi ya ena yaco kece ena dua na gauna mai muri, ena vakayacori vakayago, vakayalo, vaka kina mai lomalagi. Rawa ni dusia na parataisi e vuravura sa voleka. (Luke 23:43) Rawa tale ga ni dusia na parataisi vakayalo ena vakilai ena vuravura vou. Kena ikuri, e rawa ni dusia na ituvaki marautaki e lomalagi, oya na “parataisi ni Kalou.”—Vkta. 2:7.

 9 Na cava ga e kaya kina o Paula ni “rogoca eso na vosa e sega ni tukuni rawa, e vakatabui me cavuta na tamata”? E sega ni kena gauna vua me vakamacalataka vakamatailalai na veika totoka e raica ena raivotu. Ia ena gauna qo sa vakatarai meda tukuna na veivakalougatataki era vakila tiko nikua na tamata ni Kalou!

10. Na cava erau sega ni tautauvata kina na “parataisi vakayalo” kei na “valenisoro vakayalo”?

10 Eda dau vakayagataka vakalevu na vosa “parataisi vakayalo.” E vakamacalataka na noda vutuniyau vakayalo, e kilaitani, e rawa kina meda veiyaloni kei na Kalou, vaka kina kei ira na tacida. Ia meda kua ni nanuma ni rau tautauvata na vosa “parataisi vakayalo” kei na “valenisoro vakayalo.” Na valenisoro vakayalo na ituvatuva ni Kalou me baleta na sokalou dina. Na parataisi vakayalo e kena inaki me vakatakilai o ira e vakadonuya na Kalou ra qai veiqaravi tiko nikua ena nona valenisoro vakayalo.—Mala. 3:18.

11. iTavi dokai cava eda vakaitavi kina nikua me baleta na parataisi vakayalo?

11 Eda marau ni tekivu na 1919 sa sureti keda na tamata ivalavala ca o Jiova meda cakacaka vata kei koya ena kena tauyavutaki, vaqaqacotaki, kei na vakatetei ni parataisi vakayalo e vuravura! O sa vakaitavi tiko ena cakacaka vakatubuqoroqoro qo? Vakacava, e uqeti iko qo mo cakacaka vata tiko ga kei Jiova ena kena vakalagilagi na ‘itutuniyavana’?

VINAKA CAKE TIKO GA NA ISOQOSOQO I JIOVA

12. Na cava e parofisaitaki ena Aisea 60:17? (Raica na imatai ni iyaloyalo.)

12 E parofisaitaki ena Aisea 60:17 (Wilika.) na cakacaka vakatubuqoroqoro ni veisau e vauca na isoqosoqo i Jiova e vuravura. O ira na itabagone se o ira na vou ena dina era wilika na itukutuku ni veisau qo se ra rogoca vei ira eso tale. Ia era kalougata dina na mataveitacini era raica sara ga! Sa rauta mera vakadeitaka kina ni dusimaka tiko o Jiova na nona isoqosoqo, ni vakayagataka na Tui e lesia! E dei qai qaqaco vinaka noda vakabauti Jiova nida rogoca nodra ivakamacala na tacida qo.

13. Na cava meda cakava me vaka e tukuni ena Same 48:12-14?

13 Se mani vakacava na dede ni noda kila na ka dina, e bibi meda vakarogoya yani na isoqosoqo i Jiova. Na kena tiko na parataisi vakayalo ena vuravura e laurai kina na ivalavala torosobu, na ca, qai sega kina na loloma, e cakamana ni gauna qo! Eda na tukuna yani ena marau vei ira na “veitabatamata ena muri mai” na veika totoka me baleta na isoqosoqo i Jiova se o “Saioni,” kei na ka dina me baleta na parataisi vakayalo.—Wilika Same 48:12-14.

14, 15. Na veiveisau cava e laurai ena isoqosoqo ena veiyabaki ni 1970? E yaga vakacava qo?

14 Ni toso na yabaki, era vakadinadinataka na itabaqase era maliwai keda eso na veisau e vakaraitaka na kena vinaka cake tiko ga na isoqosoqo i Jiova e vuravura. Era nanuma lesu na gauna e tiko kina ena ivavakoso e dua na dauveiqaravi liu ni ivavakoso (congregation servant), e sega kina na ilawalawa qase. E tiko na dauveiqaravi ni valenivolavola ni tabana, e sega na Komiti ni Tabana. E veidusimaki na peresitedi ni Watch Tower Society, e sega na veidusimaki ni iLawalawa Dauvakatulewa ni iVakadinadina i Jiova. A tokoni ira na tacida qo na nodra ivukevuke yalodina, ia e dua ga e  vakatulewa ena loma ni ivavakoso, ena valenivolavola ni tabana, kei na itikotiko liu e vuravura. E mai caka eso na veisau ena veiyabaki ni 1970 mera veiqaravi na ilawalawa qase, sega ni dua ga na tacida.

15 Vakacava, e yaga na veisau qo? Io e yaga dina. Na vuna? E yavutaki na veiveisau qo ni matata cake tiko ga na idusidusi ena iVolatabu. Ena sega ni dua ga e vosayaco, ia ena yaga ina isoqosoqo na nodra duidui taledi na “isolisoli tamata” kece qo e vakarautaka o Jiova.—Efeso 4:8; Vkai. 24:6.

Vakarautaka o Jiova na veidusimaki e vinakati (Raica na parakaravu 16, 17)

16, 17. Na veiveisau cava e caka wale tiko ga qo o qoroya, na vuna?

16 Vakasamataka tale ga eso na veisau e caka wale tiko ga qo, me vaka na irairai ni noda ivola, na lewenivola, kei na sala e veisoliyaki kina. E marautaki dina nida solia ena cakacaka vakaitalatala na ivola e yaga na kena ivakavuvuli, e veiuqeti qai taleitaki! Nida vakayagataka na iyaya vovou meda wasea kina na ka dina, me vaka na jw.org website, eda vakaraitaka tiko ga nona kauai o Jiova me vakarautaki vei ira na tamata kece na veidusimaki ena yaga vei ira.

17 E yaga tale ga na ituvatuva ni Sokalou Vakavuvale se na noda vuli vakataki keda. Eda marautaka tale ga na veisau ena porokaramu ni soqo ni tabacakacaka kei na soqo ni tikina. Eda raica ni qai vinaka cake tiko ga e veiyabaki! Eda marau tale ga ena levu ni veivakavulici e vakarautaki ena levu ni noda koronivuli vakalou. E laurai vakamatata ena veisau kece qo na liga i Jiova. Sa qai toso cake tiko ga na totoka ni nona isoqosoqo kei na parataisi vakayalo eda sa marautaka tiko ena gauna qo!

 NOMU ITAVI ENA PARATAISI VAKAYALO

18, 19. Sala cava eda na vakarairaivinakataka kina na parataisi vakayalo?

18 E ka dokai me vakatara o Jiova meda vakaitavi ena kena tokoni na parataisi vakayalo. Eda cakava qori nida gumatua ni vunautaka na itukutuku vinaka ni Matanitu ni Kalou, da qai vakavulica e levu mera tisaipeli. Na gauna eda vukea kina e dua me toso me lai papitaiso sara, eda sa gumatua tiko ni vakatetea na iyalayala ni parataisi vakayalo.—Aisea 26:15; 54:2.

19 Eda vakarairaivinakataka tale ga na noda parataisi vakayalo nida vakavinakataka tiko ga noda itovo vaKarisito. Ena sala qori era na qoroya kina na parataisi qo o ira na vakararai tu. E sega ni baleta ga na kilaka vakaivolatabu, ia e uqeti ira vakalevu na noda itovo savasava kei na noda veiyaloni mera gole mai ina isoqosoqo, vua na Kalou kei Karisito.

O rawa ni vakatetea na iyalayala ni parataisi vakayalo (Raica na parakaravu 18, 19)

20. Me salavata kei na Vosa Vakaibalebale 14:35, na cava eda na via cakava?

20 Rau na marau mada ga o Jiova kei Jisu ni rau raica na totoka ni parataisi vakayalo ena gauna qo! Eda marau meda veitokoni ena kena vakarairaivinakataki. Qori e ivakaraitaki lailai ga ni marau eda na vakila ena gauna se bera mai, nida na cakacaka vata me veisautaki na vuravura qo me parataisi. Meda kua ni guilecava na ka e tukuni ena Vosa Vakaibalebale 14:35: “E taleitaka na tui na dauveiqaravi yalomatua.” Meda yalomatua tiko mada ga nida cakacaka vakaukaua meda tokona na rairaivinaka ni parataisi vakayalo!