Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

O Karisito​—na Kaukaua ni Kalou

O Karisito​—na Kaukaua ni Kalou

“E kaukaua ni Kalou o Karisito.”​—1 KOR. 1:24.

1. Na cava e tukuna kina o Paula ni “kaukaua ni Kalou o Karisito”?

E VAKAYAGATAKI Jisu Karisito o Jiova me vakaraitaka kina nona kaukaua ena levu na sala vakatubuqoroqoro. E tiko ena va na Kosipeli eso na cakamana i Karisito e vakaukauataka na noda vakabauta. Kena irairai ni a levu tale na cakamana i Jisu. (Maciu 9:35; Luke 9:11) E vakaraitaka dina o Jisu na kaukaua ni Kalou. Sa rauta me tukuni koya kina na yapositolo o Paula: “E kaukaua ni Kalou o Karisito.” (1 Kor. 1:24) Ena yaga vakacava ena noda bula na cakamana i Jisu?

2. Na cava e vakaraitaka na cakamana i Jisu?

2 E tukuna na yapositolo o Pita ni daucakamana o Jisu se “cakacaka veivakurabuitaki.” (Caka. 2:22) Na veika lelevu e cakava o Jisu e vuravura e ivakaraitaki wale ga ni veivakalougatataki ena vakilai ni sa veiliutaki vakatui. Era vakaraitaka tale ga na cakamana ena cakava o Jisu ena vuravura vou ni Kalou e veiyasa i vuravura! Eda kila vinaka tale ga kina na nona itovo kei na itovo i Tamana. Meda raica sara mada yani qo eso na cakamana i Jisu kei na sala e tara kina na noda bula ena gauna qo kei na gauna se bera mai.

 NA CAKAMANA E VAKAVULICA NA LOMASAVU

3. (a) Vakamacalataka na imatai ni nona cakamana o Jisu. (b) E vakaraitaka vakacava o Jisu nona lomasavu mai Kena?

3 E cakamana o Jisu ena imatai ni gauna ena kana ni vakamau mai Kena e Kalili. De dua a sega ni namaki na levu ni tamata era sureti yani. Se mani cava ga, a oti na waini. E maliwai ira na sureti o Meri na tinai Jisu. Dua na gauna balavu nona dau vakananuma kina na vosa ni yalayala e dusi luvena, e kila o koya ni na vakatokai me “Luvei koya e Cecere Duadua.” (Luke 1:30-32; 2:52) Vakacava, e bau vakabauta tu o Meri ni tiko vei Jisu na kaukaua e se bera ni laurai? Na ka e yaco ya e Kena e dusia na levu ni nodrau loloma o Meri kei Jisu, erau sega ni vinakata me rau madua na veiwatini vou. E kila o Jisu ni bibi na veikauaitaki. Mani vukica vakacakamana e 380 na lita na wai me “waini vinaka.” (Wilika Joni 2:3, 6-11.) Vakacava, e raica o Jisu na cakamana me dua ga na itavi? Sega. E dau veikauaitaki ga qai vakatotomuria na nona lomasavu na Tamana vakalomalagi.

4, 5. (a) Na cava eda vulica ena imatai ni cakamana i Jisu? (b) Na cava eda vulica ena cakamana e Kena me baleta na gauna se bera mai?

4 A vakarautaka vakacakamana o Jisu na waini vinaka me rauti ira na ilala levu. O raica rawa na ka eda vulica ena cakamana qo? Nona yalorawarawa o Jisu me cakava na veika veivakurabuitaki qo e vakadeitaka vei keda ni bibi vei koya kei Tamana na ivakarau ni lomada. Rau sega ni buroburogo na veitamani. Vakasamataka mada nona yalovinaka o Jiova me vakayagataka nona kaukaua ena vuravura vou me vakarautaka na magiti uro vei keda na “lewe vuqa” e vuravura taucoko.—Wilika Aisea 25:6.

5 Vakasamataka mada ya! Sa voleka na gauna me vakacegui kina na ka eda gadreva kece me vaka na kakana bulabula kei na vakavale vinaka. Me vuabale mada ga noda marautaka ni waraka tiko na vakarautaki vakayauyau ni veika vinaka ena solia vei keda o Jiova ena Parataisi e vuravura.

Nida solia noda gauna, eda vakaraitaka tiko nida vakatotomuria nona lomasavu o Jisu (Raica na parakaravu e 6)

6. E vakayagataka vei cei o Jisu na nona kaukaua vakacakamana, eda na vakatotomuri koya vakacava?

6 E talei dina na gauna e temaki Jisu kina na tevoro me vukica na vatu me ibuli madrai, a sega ni via vakayagataka nona kaukaua vakacakamana o Karisito me vakaceguya kina na nona gagadre. (Maciu 4:2-4) E vakayagataka ga nona kaukaua me vakacegui ira kina eso tale. Eda na vakatotomuri Jisu vakacava ena noda veinanumi? E uqeti ira na dauveiqaravi ni Kalou o Jisu mera “dau soli ka.” (Luke 6:38) Vakacava, eda rawa ni lomasavu meda veisureti ena kana ina noda vale, da qai veiuqeti tale ga vakayalo? Eda rawa ni solia noda gauna ni suka na soqoni nida vukea e dua na tacida ena noda vakarogoca nodra vakarautaka nodra itavi ena soqoni? Vakacava o ira na gadreva mera vukei ena cakacaka vakaitalatala? Eda sa vakatotomuria nona lomasavu o Jisu nida vukei ira eso tale ena veika vakayago, vakayalo tale ga.

 “ERA KANA KECE, ERA MAMAU”

7. Na cava ena tu ga me yacova ni sa mai tinimaki na ituvaki ni veika ni vuravura qo?

7 E sega ni ka vou na bula dravudravua. O Jiova e tukuna vei ira e Isireli makawa ni na sega ni yali ena vanua na bula dravudravua. (Vkru. 15:11) Ni oti tale e vica na senitiuri e tukuna o Jisu: “Dou na tiko ga kei ira na dravudravua.” (Maciu 26:11) Vakacava, e tukuna tiko o Jisu ni na tiko ga na bula dravudravua e vuravura? Sega, e vakaibalebaletaka ni na tiko ga na bula dravudravua me yacova na gauna sa mai tinimaki kina na ituvaki ni veika ni vuravura ca qo. Koya gona, e veiuqeti meda kila ni cakamana i Jisu e dusia na gauna vinaka cake sa tu qo e matada ni sa veiliutaki na Matanitu ni Kalou. Eda na sega tale ni walokai da qai vakamamautaki!

8, 9. (a) Na cava e vakani ira kina vakacakamana na udolu o Jisu? (b) Na cava e tarai iko me baleta nodra vakani vakacakamana na udolu?

8 Na daunisame e vakamacalataki Jiova: “Oni dedeka na ligamuni qai vakaceguya na veika era gadreva na kabula kece.” (Same 145:16) E vakatayaloyalotaki Tamana o ‘Karisito na kaukaua ni Kalou,’ ni dau dodoka na ligana me vakaceguya na ka era gadreva na nona imuri. Nona cakava qori e sega ni vakaraitaki ga kina na kaukaua. E vu dina mai lomana nona veikauaitaki. Meda dikeva mada na Maciu 14:14-21. (Wilika.) Eratou mai veitalanoataka kei Jisu na tisaipeli me baleta na leqa ni kakana. De dua eratou a via kana tale ga, ia eratou leqataka nodra nuiqawaqawa kei na nodra walokai na ilala levu era taubale mai na veikoro mera muri Jisu. (Maciu 14:13) Na cava ena cakava o koya?

9 E vakani ira na le 5,000 na tagane, so na yalewa kei ira na gone ena lima na ibuli madrai kei na rua na ika o Jisu! Vakacava e tarai keda nona vakayagataka o Jisu nona kaukaua vakacakamana ni lomasavu me kauaitaki ira kina na vuvale wili kina o ira na gone? “Era kana kece, era mamau.” Na ka e caka qo e dusia na levu ni kakana. E vakarautaka vakayalololoma o Jisu na ka, e sega ni vakarautaka na madrai mera tovolea wale ga, ia mera kana kece kina ra mamau me tauri ira tale ga ena nodra ilakolako balavu e vale. (Luke 9:10-17) E vakasinaiti e 12 na basikete ena kena vo!

10. Na veisau cava sa na voleka ni yaco ena bula dravudravua?

10 Nikua e sega ni vakacegui nodra gagadre e milioni na tamata ena vuku ni veiliutaki tawadodonu. Eso sara mada ga na tacida e sega ni veirauti na veika e tu vei ira ra qai sega ni “mamau.” Sa voleka na gauna mera marautaka o ira na talairawarawa na bula ena vuravura e sega kina na qito duka kei na dravudravua. Ke tu vei iko na kaukaua, vakacava o na vakaceguya na veika era gadreva na tamata? Na Kalou Kaukaua Duadua e tu vua na kaukaua, e vinakata tale ga me cakava qori—sa voleka tale ga na gauna me cakava kina. Sa voleka dina!—Wilika Same 72:16.

11. O vakadeitaka vakacava ni sa voleka na gauna me vakayagataka kina o Karisito nona kaukaua e vuravura taucoko, na cava e uqeti iko mo cakava?

11 Ni bula e vuravura o Jisu, a lailai ga na yalava e vunau kina qai vakaiyalayala tale ga na gauna me tolu veimama na yabaki. (Maciu 15:24) Ni Tui lagilagi, ena yaco sara ena iyalayala kei vuravura na nona yalava. (Same 72:8) E vakadeitaka vei keda nona cakamana o Jisu na kaukaua e tu vua kei na nona vinakata me vakayagataka nona kaukaua me yaga vei keda. Eda sega ni cakamana ena gauna qo, e rawa ga nida uqeti ira na tamata mera mai kila na iVolatabu. E dusia na parofisai ena iVolatabu na gauna vinaka cake e tu qo e matada. Nida iVakadinadina i Jiova eda kila tale ga na veigauna vinaka se bera mai. Vakacava eda kila nida dinau tu vei ira eso tale?  (Roma 1:14, 15) Me uqeti keda mada ga noda vakananuma vakatitobu na tikina qo nida tukuna vei ira eso tale na itukutuku vinaka ni Matanitu ni Kalou.—Same 45:1; 49:3.

LEWA NA VEIKA KAUKAUA E VURAVURA

12. Eda vakadeitaka vakacava ni kila vinaka o Jisu na veikabula ni vuravura?

12 E bulia na vuravura na Kalou kei na veika kece e tu kina ni toka e yasana na Luvena duabau ga e “matai ligamaqosa.” (Vkai. 8:22, 30, 31; Kolo. 1:15-17) E kila vinaka o Jisu na veikabula ni vuravura. E kila na ivakavakayagataki ni iyaubula, e lewa, e wasea vakavinaka qai vakatautauvata.

Na cava o drukataka ena sala e cakamana kina o Jisu? (Raica na parakaravu e 13, 14)

13, 14. Tukuna e dua na ivakaraitaki ni nona lewa na veika kaukaua ni vuravura o Karisito.

13 Ni bula e vuravura o Jisu e vakaraitaka ni o koya na “kaukaua ni Kalou” ni lewa na veika kaukaua e vuravura. Raica mada na ka e cakava o Jisu ena batinicagi a tubu cake mai me via lai vakaleqai ratou sara na nona tisaipeli. (Wilika Marika 4:37-39.) E tukuna e dua na dauvakadidike ni iVolatabu: “Na vosa vaKirisi [ni “batinicagi” ena Marika 4:37] e dau vakayagataki ena cagi kaukaua se cagilaba. Qo e sega ni dua ga na liwa ni cagi . . . e vakavuna na draki ca ni kumuni vata na o loaloa qai lako vata mai na cagi tataba, kei na bisa ni uca, e talabusese kina na veika kece.” E tukuna ena nona itukutuku o Maciu ni batinicagi qo me “cagi tokavuki.”—Maciu 8:24.

14 Raitayaloyalotaka mada: E oca sara ga o Karisito ni lesu mai na cakacaka vakaitalatala. E cacarobaroba ena yasa ni waqa na ua, e veiseyaki qai curu ena loma ni waqa na kena vuso. E moce ga o Jisu ena draki ca qai suaigelegele toka na waqa. E vinakata na vakacegu. Ena levu ni nodratou rere na tisaipeli eratou vakayadrati Jisu qai kaya: “Tou sa voleka ni mate!” (Maciu 8:25) Ni duri mai o Jisu e vakarota na cagi kei na wasawasa ni kaya: “Mo maravu!” qai ruru yani na cagi. (Mari. 4:39) E vakarota sara ga eke o Jisu na cagi kei na wasawasa me maravu me kua tale ni yavala. Na cava e qai yaco? E “maravu” sara. E tiko dina vei Jisu na kaukaua!

15. E vakaraitaka vakacava na Kalou Kaukaua Duadua ni rawa ni lewa na veika kaukaua e vuravura?

15 O Jiova na ivurevure ni kaukaua i Karisito, oya gona na vuna meda vakabauta kina ni o koya na Kalou Kaukaua Duadua e tu vua na kaukaua me lewa na veika kaukaua e vuravura. Raica mada qo eso na kena ivakaraitaki. Ni bera na waluvu e kaya o Jiova: “Sa vo ga e vitu na siga meu vakatauca kina na uca e vuravura me 40 na siga me 40 na bogi.” (Vkte. 7:4) Eda wilika tale ga ena Lako Yani 14:21: “Sa qai tosoya i muri na wasawasa o Jiova ena dua na cagi kaukaua mai na tokalau.” E tukuni tale ga ena Jona 1:4: “E vakaliwava sara o Jiova e dua na cagi kaukaua e wasawasa, e draki ca vakalevu na wasawasa qai voleka ni voca na waqa.” E vakayaloqaqataki keda dina nida kila ni rawa vei Jiova me lewa na veika e bulia. Macala ga ni lewai vinaka tu na noda vuravura ena gauna se bera mai.

16. Eda vakadeitaka vakacava ni o koya e Buli keda kei na Luvena ulumatua erau lewa na veika kaukaua e vuravura?

16 E veivakadeitaki dina noda vakasamataka na kaukaua vakatubuqoroqoro nei koya e Buli keda kei koya na nona “matai ligamaqosa.” Ni rau sa na qarava mai vakatabakidua na vuravura me duanaudolu na yabaki, era na vakila na tamata na bula vakacegu. Sa na oti na leqa tubukoso. Eda na sega tale ni rerevaka na kena veivakaleqai na cagilaba, na ualoka, volukano, se uneune ena vuravura vou. Totoka dina na kena vakasamataki na gauna ena sega kina ni veivakamatei se veivakaleqai na veika kaukaua ni vuravura ni “sa tiko vei ira na tamata na vale ni Kalou”! (Vkta. 21:3, 4) Eda vakadeitaka ni na vakayagataka  o Karisito na kaukaua e solia vua na Kalou me lewa kina na veika kaukaua e vuravura ena loma ni Yabaki Duanaudolu.

VAKATOTOMURIA NA KALOU KEI KARISITO ENA GAUNA QO

17. Eda na vakatotomuria vakacava na Kalou kei Karisito ena gauna qo?

17 Macala ga nida sega ni vakataki Jiova kei Jisu, eda sega ni rawa ni tarova na leqa tubukoso, ia e tiko tale ga vei keda na kaukaua. Eda na vakayagataka vakacava? Dua na sala oya noda muria na ka e tukuni ena Vosa Vakaibalebale 3:27. (Wilika.) Ni yaco vei ira na tacida na ituvaki dredre, eda rawa ni vakacegui ira da qai tokoni ira vakayago, na ivakarau ni lomadra kei na nodra veika vakayalo. (Vkai. 17:17) Me kena ivakaraitaki, eda rawa ni vukei ira ena gauna ni leqa tubukoso. Rogoca mada nona vakavinavinaka mai vu ni lomana e dua na yada ni vakacacani oti ga na nona vale ena cagilaba: “Dua na ka na noqu vakavinavinakataka niu lewena na isoqosoqo i Jiova, au sega ni vakavinavinakataka wale ga na veivuke vakayago, au marautaka tale ga na veivuke vakayalo.” Dikeva tale ga na ka e tukuna e dua na tacida yalewa dawai e nanuma ni sa sega na betena qai veilecayaki ni vakacacani oti ga na nona vale ena gauna ni draki ca. Ni vukei oti e kaya: “E sega ni vakamacalataki rawa! Au sega ni kila meu tukuna vakacava . . . Vinaka Jiova!” Eda marau nida lewe ni mataveitacini e vuravura raraba nida dau kauaitaka dina na veika era gadreva na tacida. Koya e bibi sara, ni rau kauaitaki keda dina o Jiova kei Jisu Karisito.

18. Na cava e veivakadrukai kina na inaki ni nona cakamana o Jisu?

18 E vakadinadinataka o Jisu ena nona cakacaka vakaitalatala ni o koya na “kaukaua ni Kalou.” Na cava ga na nona inaki o Jisu? Eda sega vakadua ni raica me vakayagataka nona kaukaua me vakadrukai ira kina eso tale se me yaga ga vua. Na cakamana i Jisu e vakaraitaka nona lomani keda na kawatamata. Eda na veivosakitaka qori ena ulutaga tarava.