Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Era “Raica” na ka e Yalataki

Era “Raica” na ka e Yalataki

“E dina ni se sega ni vakayacori vei ira na vosa ni yalayala, ia era raica vakayawa tu ga.”IPER. 11:13.

1. Yaga vakacava noda raitayaloyalotaka na ka? (Raica na imatai ni iyaloyalo.)

NA NODA raitayaloyalotaka na ka eda se sega ni raica e dua na isolisoli ni Kalou. E vakavuna meda tuvatuvanaki vakamatau, da qai rai vakanamata ina veika vivinaka. E raica o Jiova na ituvaki e se bera ni yaco qai dau vakaraitaka vei keda ena iVolatabu. E rawa kina meda raitayaloyalotaka na ka ena vakarau yaco. Na noda raitayaloyalotaka na veika e sega ni rairai e vukei keda meda vakabauta.—2 Kor. 4:18.

2, 3. (a) Na cava e bibi kina na yavu ni ka eda raitayaloyalotaka? (b) Na taro cava ena veivosakitaki ena vuli qo?

2 Na noda raitayaloyalotaka na ka eda se sega ni raica e sega ni dau yavutaki tu ga ena ka dina. Kena ivakaraitaki, e tatadra wale ga ke raitayaloyalotaka e dua na yalewa lailai ni vodo tiko ena bebe. Ia ni vakasamataka vakabalavu o Ana na nona kauti luvena o Samuela ina valeniveitavaki, e tiko na yavu vinaka ni nona cakava qori. E yavutaki ena ka e nakita me cakava, qo e vukei koya me dei ena nona inakinaki. (1 Sam. 1:22) Ke da raitayaloyalotaka na ka e yalataka na Kalou, eda sa vakasamataka tiko na ka ena yaco dina.—2 Pita 1:19-21.

 3 Macala ga ni levu na dauveiqaravi yalodina ena gauna vakaivolatabu era dau raitayaloyalotaka na vosa ni yalayala ni Kalou. E yaga vakacava na nodra raitayaloyalotaka na veivakalougatataki e se bera ni yaco? Ena yaga vakacava vei keda noda vakasamataka na veika totoka e tukuna tu na Kalou me baleta na kawatamata talairawarawa?

VAKAUKAUATAKI NIRA “RAICA” NODRA INUINUI

4. E yavutaka mai vei o Epeli nona raitayaloyalotaka na veigauna se bera mai?

4 Vakacava o Epeli na imatai ni tamata yalodina, a bau “raica” e dua na ka e yalataka o Jiova? E sega ni tukuni ni kila o Epeli na kena vakayacori na vosa ni yalayala e cavuta na Kalou vua na gata: “Au na vakaveimecakitaki iko kei na yalewa, na nomu kawa kei na nona kawa. Ena qaqia na ulumu o koya, o na qai mokuti koya ena bukubukuniyavana.” (Vkte. 3:14, 15) Ia e rairai vakasamataka vakatitobu o Epeli na vosa ni yalayala qori, e kila ni dua ena ‘laumoku na bukubukuniyavana’ me rawa ni bula uasivi tale na kawatamata me vakataki Atama ga kei Ivi ni bera ni rau valavala ca. Se mani cava e raitayaloyalotaka o Epeli me baleta na veigauna se bera mai, e yavutaki nona vakabauta ena vosa ni yalayala ni Kalou. E ciqoma kina o Jiova na nona isoro.—Wilika Vakatekivu 4:3-5; Iperiu 11:4.

5. Na cava e uqeti Inoki me raitayaloyalotaka kina na veigauna se bera mai?

5 E dua tale na tamata vakabauta o Inoki. A bula maliwai ira na sega ni qaravi Kalou era dau cavuta na veika lolovira me baleta na Kalou. E uqeti vakalou o Inoki me parofisaitaka ni o Jiova ena lako mai kei na “iwiliwili levu ni nona agilosi savasava, me vakataulewa vei ira na tamata kece, me totogitaki ira na beci koya ena vuku ni nodra ivalavala ca kei na veika lolovira kece era cavuta vua na tamata ivalavala ca.” (Juta 14, 15) Ni tamata vakabauta o Inoki, e rairai raitayaloyalotaka na vuravura era na sega kina na tamata ca.—Wilika Iperiu 11:5, 6.

6. Na cava e rairai vakasamataka tiko o Noa ni oti na Waluvu?

6 E bula ena Waluvu o Noa ena vuku ni nona vakabauta. (Iper. 11:7) Ni oti na Waluvu, e uqeti koya nona vakabauta me cabora na isoro manumanu. (Vkte. 8:20) Me vakataki Epeli, e vakabauta ni na sereki na kawatamata ena ivau ni ivalavala ca kei na mate. Ni oti na waluvu ena gauna e saqati Jiova tiko kina o Nimiroti, e vakaraitaka tiko ga o Noa na vakabauta kei na inuinui. (Vkte. 10:8-12) Kena irairai ni a marau me vakasamataka na nodra sereki na kawatamata mai na veiliutaki ca, na ivalavala ca, kei na mate. Eda rawa tale ga ni “raica” na veigauna totoka qori sa voleka sara mai!—Roma 6:23.

“RAICA” NI YACO NA VOSA NI YALAYALA

7. Na cava eratou rairai “raica” o Eparama, Aisake, kei Jekope me baleta na veigauna se bera mai?

7 E rairai raitayaloyalotaka o Eparama, Aisake, kei Jekope na gauna lagilagi se bera mai. A yalataka tu na Kalou ni na vakalougatataki na matanitu kece e vuravura ena vuku ni nodratou kawa. (Vkte. 22:18; 26:4; 28:14) Na nodratou kawa na peteriaki qori era na lewe levu ra qai tiko ena Vanua Yalataki e solia vei ira na Kalou. (Vkte. 15:5-7) Ena vuku ni vakabauta, e rawa kina vei ratou na turaga ratou dau rerevaka na Kalou qori me ratou “raica” na nodratou kawa nira taukena na vanua qori. Me tekivu mai na gauna e vakayalia kina na bula uasivi na kawatamata, e vakadeitaka o Jiova vei ira nona dauveiqaravi yalodina ni  a sega ni yali vakadua na veivakalougatataki e vakasabusabutaka o Atama.

8. Na cava e uqeti Eparama me vakaraitaka na vakabauta ena sala vakatubuqoroqoro?

8 Kena irairai ni nona raitayaloyalotaka o Eparama na ka e yalataka na Kalou, e uqeti koya me vakaraitaka na vakabauta ena so na sala vakatubuqoroqoro. E vakaraitaka na iVolatabu ni a ‘sega ni vakayacori na vosa ni yalayala’ vei Eparama kei na so tale na dauveiqaravi yalodina ni Kalou ena nodra gauna, ia “era raica vakayawa tu ga, era marautaka” tale ga. (Wilika Iperiu 11:8-13.) Levu na ka e vakadinadinataka o Eparama e rawa kina vua me vakadeitaka na veika e nuitaka, e vaka ga sa raica tu na veika e se bera ni yaco!

9. Yaga vakacava vei Eparama nona vakabauta na vosa ni yalayala ni Kalou?

9 Na nona vakabauta o Eparama na vosa ni Kalou e vakadeitaki koya me vakayacora na loma ni Kalou. Ena vakabauta, e biuta na korolevu o Uri, e sega tale ga ni via tiko vakadua ena korolelevu e Kenani. Na korolelevu qori e vakataki Uri ga, e sega ni dei na kedra yavu ni sega ni qaravi Jiova na nodra matanitu. (Josua 24:2) Ena vo ni nona bula, e “waraka tiko” o Eparama na “koro e dei na kena yavu, na koro e tauyavutaka qai tara na Kalou.” (Iper. 11:10) E “raica” o Eparama ni sa bula tiko ena dua na vanua tudei e liutaka o Jiova. E vakabauta o Epeli, Inoki, Noa, kei Eparama kei na so tale nira na vakaturi na mate, ra qai vakanamata ena bula e vuravura e liutaka na Matanitu ni Kalou, “na koro e dei na kena yavu.” Nodra vakananuma vakatitobu na veivakalougatataki va qo e vaqaqacotaka nodra vakabauti Jiova.—Wilika Iperiu 11:15, 16.

10. Yaga vakacava vei Sera nona raitayaloyalotaka na veigauna se bera mai?

10 Vakasamataki Sera na wati Eparama. Ni sa yabaki 90 qai sega ni vakaluveni, e vakaraitaka na vakabauta ni donu nona rai me baleta na veigauna se bera mai. E vaka ga e raici ira na nona kawa nira marautaka tiko na veivakalougatataki e yalataka o Jiova. (Iper. 11:11, 12) E rawa vakacava me namaka qori? Ni a tukuna o Jiova vei watina: “Au na vakalougatataki koya, ena vakasucuma e dua na luvemu tagane, au na vakalougatataki koya, ena qai tinadra na veimatanitu, era na cadra mai vei koya na tui ni veimatatamata.” (Vkte. 17:16) Ni sucu oti o Aisake, e tiko na vuna vinaka me raitayaloyalotaka kina o Sera na kena vakayacori na vo ni vosa ni yalayala ni Kalou vei Eparama. E isolisoli totoka dina na noda rawa ni raitayaloyalotaka na veika vivinaka e yalataka tu na Kalou, era na qai yaco dina!

RAICA MATUA NA ICOVI

11, 12. E lomani Jiova vakacava o Mosese?

11 O Mosese tale ga e vakabauti Jiova. E dau lomani koya tale ga vakalevu. Ni se cauravou o Mosese, e bula vata kei na vuvale vakatui e Ijipita, e rawarawa sara me lomana na kaukaua kei na iyau. Ia e vulica vei rau nona itubutubu dina me baleti Jiova kei na nona inaki me sereki ira na Iperiu mai na bobula, me solia vei ira na Vanua Yalataki. (Vkte. 13:14, 15; Lako 2:5-10) Ke dau vakananuma vakalevu o Mosese na veivakalougatataki era na vakila na tamata ni Kalou, na cava o nanuma ni rairai bucina tiko e lomana, me rogo se lomani Jiova?

12 E tukuna vei keda na iVolatabu: “Ena vakabauta i Mosese, a sega kina ni taleitaka me vakatokai me luvena na raluve ni Ijipita ena gauna sa tamatabula kina, e digia ga me vakacacani vata kei ira na tamata ni Kalou, e sega ni vinakata me marautaka na ivalavala ca e lekaleka wale na kena kamica, ni ka dokai sara vua na  nona vakamadualaki me vaka ni o koya na Karisito, qai okata ya me iyau e talei cake mai na iyau kei Ijipita, ni vakanamata tu ena soli ni nona icovi.”—Iper. 11:24-26.

13. Yaga vakacava vei Mosese ni dau vakasamataka vakatitobu na ka e yalataka na Kalou?

13 Ni vakasamataka vakatitobu o Mosese na ka e yalataka o Jiova me cakava ena vukudra na Isireli, e vakalevutaki kina nona vakabauta kei na nona lomana na Kalou. Me vakataki ira tale eso era rerevaka na Kalou, e rairai raica na gauna ena sereka kina o Jiova na kawatamata mai na mate. (Jope 14:14, 15; Iper. 11:17-19) Sa rauta me lomana kina na Kalou o Mosese, ni a lomani ira na Iperiu kei na kawatamata kece. E uqeti Mosese ena nona bula taucoko na vakabauta kei na loloma. (Vkru. 6:4, 5) Ni vakarerei Mosese o Fero me vakamatei, e vakaukauataki koya nona vakabauta, nona lomana na Kalou, kei na nona rairai raitayaloyalotaka na veigauna vinaka se bera mai.—Lako 10:28, 29.

RAITAYALOYALOTAKA NA VEIKA ENA CAKAVA NA MATANITU NI KALOU

14. Na vakasama vakacava e ka ni tatadra wale ga?

14 Levu nikua era raitayaloyalotaka na veika ena sega ni yaco dina ena veigauna se bera mai. Kena ivakaraitaki, o ira na dravudravua era tatadrataka mera vutuniyau ra qai tiko vinaka, ia e “vakasinaiti ena leqa kei na rarawa” na bula ena gauna qo. (Same 90:10) Era tadra tu mera bula vakacegu ena dua na matanitu vakatamata, ia e dusia na iVolatabu ni inuinui duadua ga ni kawatamata na Matanitu ni Kalou. (Tani. 2:44) Levu era nanuma ni na sega ni vakarusa na ituvaki ca qo na Kalou, ia e duatani na ka e tukuna na iVolatabu. (Sefa. 1:18; 1 Joni 2:15-17) E ka ni tatadra wale ga na ka era nuitaka qo o ira na vakalecalecava na inaki i Jiova me baleta na veigauna se bera mai.

O raitayaloyalotaka ni o bula tu ena vuravura vou? (Raica na parakaravu 15)

15. (a) Yaga vakacava vei keda na lotu vaKarisito na noda raitayaloyalotaka na noda inuinui? (b) Tukuna na ka o vakanamata kina ni vakayacora nona vosa ni yalayala na Kalou.

15 Ena yasana adua, eda uqeti na lotu vaKarisito meda raitayaloyalotaka noda inuinui, se da bula i lomalagi se vuravura. O raici iko ni o marautaka tiko na veika e yalataka tu na Kalou? Ena vakavu marau nida vakasamataka na ka meda cakava ni vakayacora tiko na Kalou na nona vosa ni yalayala. De dua o “raica” ni o bula tawamudu e vuravura. Vakasamataka mada ni o cakacaka vata kei na so tale me veisautaki na vuravura me parataisi. Eda sa na lomani Jiova kece. O bulabula, kaukaua, qai donu nomu rai. O ira na liutaka na cakacaka me veisautaki na vuravura era na saga me marautaki na bula nira kauaitaki iko dina. O marau tale ga ni o vakayagataka nomu taledi kei na nomu kila me yaga vei ira eso tale, me rokovi tale ga kina na Kalou. Kena ivakaraitaki, o na vukei ira na vakaturi mai mera kilai Jiova. (Joni 17:3; Caka. 24:15) Qo e sega ni vuravura ni tadra. Na veika totoka e raitayaloyalotaki qo me baleta na veigauna se bera mai e yavutaki ena ka dina vakaivolatabu.—Aisea 11:9; 25:8; 33:24; 35:5-7; 65:22.

VUNA MEDA VEITALANOATAKA KINA NODA INUINUI

16, 17. Yaga vakacava noda veitalanoataka noda inuinui?

16 Nida veitalanoataka kei ira na tacida lotu vaKarisito na ka eda via cakava ni vakayacora tiko o Jiova na ka e yalataka, ena makare kina na ka eda raitayaloyalotaka me baleta na veigauna se bera mai. Eda sega ni kila se na vakacava na keda ituvaki ena vuravura vou, ia eda sa veivakauqeti tiko nida veivosakitaka na ka eda na rairai cakava, eda vakabauta tale ga  na dina ni vosa ni yalayala ni Kalou. Ni sikovi ira na mataveitacini e Roma o Paula, era marautaka dina na nodra “veivakayaloqaqataki,” eda vakila tale ga qori ena gauna dredre qo.—Roma 1:11, 12.

17 Ena yaga vakalevu na noda raitayaloyalotaka na veigauna se bera mai me kua kina ni lewai keda na rai cala me baleta na ituvaki dredre ena gauna qo. E rairai va qori na nona rai na yapositolo o Pita ena gauna e tukuna kina vei Jisu: “Raica! Keitou sa biuta na ka kece me keitou muri kemuni, na cava ena qai neitou?” E vukei Pita kei ira na tiko e kea o Jisu mera raitayaloyalotaka na veigauna se bera mai, e kaya: “Au tukuna vakadodonu vei kemudou, ni sa na vakavoui na ka kece ena gauna sa na dabe kina na Luve ni tamata ena nona idabedabe vakaturaga, o kemudou na dau muri au dou na qai dabe tale ga ena idabedabe vakatui e 12, mo dou lewa na yavusa e 12 kei Isireli. O koya e biuta na vale se tacina se ganena se tamana se tinana se luvena se tikiniqele ena yacaqu, ena rawata tale e yadrau, ena bula tawamudu tale ga.” (Maciu 19:27-29) E rawa kina vei Pita kei ratou na vo ni tisaipeli me ratou vakasamataka na nodratou itavi ena matanitu ena liutaki vuravura qai kauta mai na veivakalougatataki totoka vei ira na tamata talairawarawa.

18. Yaga vakacava vei keda ena gauna qo noda vakasamataka na kena vakayacori na vosa ni yalayala ni Kalou?

18 Dau vukei ira vakalevu na dauveiqaravi i Jiova e vuravura na nodra vakasamataka na kena vakayacori na vosa ni yalayala ni Kalou. Na ka sa bau kila toka o Epeli me baleta na inaki ni Kalou, e vukei koya me raitayaloyalotaka na veigauna vinaka se bera mai, e vakabauta, qai vakamareqeta na dei ni inuinui qori. E vakasakiti nona vakaraitaka o Eparama nona vakabauta ni “raica” e dua na tikina ni kena vakayacori na parofisai ni Kalou me baleta na “kawa” yalataki. (Vkte. 3:15) O Mosese e “vakanamata tu ena soli ni nona icovi,” e vakaraitaka nona vakabauta kei na nona lomani Jiova. (Iper. 11:26) Ena vakalevutaki na noda vakabauta na Kalou kei na noda lomani koya nida raitayaloyalotaka na kena vakayacori na vosa ni yalayala i Jiova. Ena veivosakitaki ena ulutaga tarava na noda vakayagataka vinaka na isolisoli qo.