Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

Nuitaki Jiova Tiko Ga!

Nuitaki Jiova Tiko Ga!

“Nuitaki koya e veigauna, o kemuni na tamata.”SAME 62:8.

1-3. Na cava e sega ni luluqa kina nona nuitaki Jiova o Paula? (Raica na iyaloyalo e cake.)

KE O dua na lotu vaKarisito e Roma ena imatai ni senitiuri, ena ririkotaki na nomu bula. Era beitaki na imuri i Karisito nira vakamakama ena koro qo ena 64 G.V., era beitaki tale ga nira dau veicati. Era vakacacani kina vakaca. Ke o dua na lotu vaKarisito ena gauna oya, e rawa ni o vesu qai vakararawataki. Eso na tacimu vakayalo era mate ni basuraki ira na manumanu, se ra vakarubeci ena kau qai vakamai bulabula me cina tu ena bogi.

2 Kena irairai ni a vesu ena ikarua ni gauna e Roma na yapositolo o Paula ena ituvaki rerevaki qori. Era na vukei koya na tacina vakayalo? A rairai kauai kina o Paula. E vu qo ena dua na ituvaki a yaco e liu, ni a sega ni dua e mai vukei koya, e mani vola kina vei Timoci: “Ena imatai ni noqu veilewai a sega ni dua e tokoni au, era biuti au kece—me kua mada ga ni cudruvi ira na Kalou.” Ia e vakaraitaka o Paula ni a vukei ena nona vola: “E tokoni au na Turaga, e vakaukauataki au.” Io, e vakaukauataki Paula na Turaga o Jisu. E yaga vakacava vua na  veivuke qori? Qo na ka e yaco: ‘Au vakabulai mai na gusu ni laione.’—2 Tim. 4:16, 17. *

3 E vakaukauataki Paula nona vakasamataka na ituvaki qori, e nuitaki Jiova ni na vakaukauataki koya me vosota na ituvaki dredre e donuya tiko ena gauna oya kei na dredre e se bera ni sotava. E tukuna o koya: “Ena vakabulai au na Turaga mai na ka ca kece.” (2 Tim. 4:18) E vulica o Paula ke ra sega mada ga ni veivuke na tamata, e rawa ga ni nuitaki Jiova kei na Luvena me rau vukei koya!

ITUVAKI MEDA “NUITAKI JIOVA” KINA

4, 5. (a) O cei ena vukei iko ena veigauna kece? (b) O na vakadeitaka vakacava nomu veiwekani kei Jiova?

4 O vakila ena so na gauna ni o valuta duadua na ituvaki dredre? E dredre beka mo kunea e dua na cakacaka saumi, o sotava na ituvaki dredre e koronivuli, na tautauvimate, se so tale na ituvaki rarawataki. O rairai kerea nodra veivuke eso, ia era vakararawataki iko tale nira sega ni vukei iko ena sala o namaka. E macala ga ni so na leqa ena dredre meda walia na tamata. Ena ituvaki va qori, vakacava se yaga tiko ga na ivakasala vakaivolatabu meda “nuitaki Jiova”? (Vkai. 3:5, 6) Eda na raica tiko ga vakabibi? Io! E dei tu ga nona veivuke o Jiova me vaka e laurai ena levu na ivakaraitaki vakaivolatabu.

5 O koya gona, mo kua ni lomaca ni vakaiyalayala na veivuke vakatamata, ia mo raica na ituvaki qori me vakataki Paula—ni gauna vinaka qori mo nuitaki Jiova kina vakatabakidua qai vakila nona yalololoma. Eda na nuitaki Jiova ga vakalevu qai dei noda veiwekani kei koya.

BIBI MEDA NUITAKI JIOVA

6. Na cava e sega ni rawarawa kina meda nuitaki Jiova nida sotava na ituvaki dredre?

6 E rairai vakararawataki iko e dua na ituvaki dredre o sotava tiko. O sa masulaka, o solia nomu vinaka kece mo walia na ituvaki qori. Vakacava, o na lomavakacegu ke o biuta vei Jiova me cakava na kena vo? Io, e rawa! (Wilika Same 62:8; 1 Pita 5:7.) Na nomu cakava qori e bibi ni o bucina na veiwekani kei Jiova. Ia e sega ni rawarawa meda nuitaki Jiova me vakarautaka na ka eda gadreva. Na vuna? De dua e sega ni dau sauma vakatotolo na noda masu o Jiova.—Same 13:1, 2; 74:10; 89:46; 90:13; Apak. 1:2.

7. Na cava e sega ni dau sauma kina vakatotolo o Jiova na noda masu?

7 Na cava e sega ni dau sauma totolo kina o Jiova na ka kece eda masulaka? E vakatauvatana o Jiova na noda veiwekani kei koya me vaka e dua na veitamani. (Same 103:13) E sega ni solia o tama na ka kece e kerea o luvena, se me solia ena gauna ga e kerea kina. Kila o tama ni so na ka ena vinakata vakatotolo o gone, oti ena sega ni vinakata tale. Eso na ka ena soli ena gauna veiganiti. Eso tale na ka e kerea ena sega ni vinaka vei gone, se vei ira tale eso. Ke solia o tama vei luvena na ka kece e kerea, sa na vaka na nodrau veiwekani na bobula kei na nona turaga. Sa bobula o tama, sa turaga o luvena. E va tale ga qori o Jiova, e solia na gauna ni bera ni sauma noda masu ni kila na ka e vinaka vei keda. Qori na nona dodonu ni o koya na Dauveibuli vuku, e Turaga dauloloma qai Tamada vakalomalagi. Ena vakaleqa noda veiwekani kei Jiova ke dau sauma totolo na ka kece eda kerea.—Vakatauvatana Aisea 29:16; 45:9.

8. Na cava e yalataka o Jiova me baleta na ka eda sega ni taqea rawa?

 8 E dua tale na vuna oya ni kila vinaka o Jiova ni vakaiyalayala ga na ka eda rawata. (Same 103:14) E sega gona ni namaka meda vosota ena noda kaukaua ga, ia e vakaukauataki keda me vaka na tama dauloloma. Eso na gauna eda sa via viritaka sara ga na itauelu. E vakadeitaka o Jiova ni na sega ni vakatara mera sotava na nona dauveiqaravi na veivakatovolei era na sega ni taqea rawa. Io, ena ‘vakarautaka tale ga na sala meda vosota kina.’ (Wilika 1 Korinica 10:13.) O koya gona, eda lomavakacegu nida kila ni vakatara o Jiova na ituvaki dredre eda rawa ni vosota.

9. Na cava meda cakava ke sega ni saumi totolo na noda masu ni kerekere?

9 Ni sega ni saumi totolo na noda masu ni kerekere, meda waraki Jiova ga o koya e kila vinaka na gauna me sauma kina. Meda nanuma tiko ni dau yalovosovoso tale ga o koya, e vinakata me vukei keda. E “wawa tiko ga ena vosota o Jiova me yalovinaka vei kemuni, ena tu vakarau o koya me lomani kemuni. Ni Kalou lewadodonu o Jiova. Era marau o ira kece na waraki koya tiko.”—Aisea 30:18.

“NA GUSU NI LAIONE”

10-12. (a) Na cava e rawa ni vakadredretaka nona qaravi e dua na lewenivuvale e tauvimate vakadede? (b) Ena vakacava na noda veiwekani kei Jiova nida nuitaki koya ena gauna eda sotava kina na ituvaki dredre? Tukuna e dua na ivakaraitaki.

10 Ni o sotava e dua na ituvaki e dredre sara ga, o na vakila na ka e sotava o Paula—oya ni o sa tilomi se volekata yani “na gusu ni laione.” Ena gauna qori e dau vakatovolei kina na nomu nuitaki Jiova, e bibi dina meda nuitaki koya. Kena ivakaraitaki, o qarava tiko e dua na nomu lewenivuvale e tauvimate bibi. De dua o kerea na vuku kei na kaukaua ena nomu masu. * Ni o sa cakava kece na ka o rawa ni cakava ena ituvaki qori, o na vakila tiko ga na lomavakacegu ni o kila ni kauaitaka tiko o Jiova na kemu ituvaki. Ena vakarautaka na sala mo vosota kina qai yalodina vua.—Same 32:8.

11 Eso na gauna ena rawa ni veisau na ituvaki. De dua era sega ni duavata na vuniwai ena veiqaravi e dodonu me caka. Se o vakanuinui vei ira na wekamu mera vakacegui iko, ia era vakuria ga na leqa. Mo nuitaki Jiova ena veigauna kece me vakaukauataki iko. Mo kabiti koya tiko ga. (Wilika 1 Samuela 30:3, 6.) Ni o vakila na veivuke i Jiova, ena vaqaqacotaka qori na nomudrau veiwekani.

12 A vakadinadinataka qori o Lina * ena vica na yabaki e qaravi rau tiko kina nona itubutubu ni bera ni rau vakacegu. “Ena gauna oya, e veivuke tale ga o watiqu kei ganequ. Levu na gauna keitou dau sega ni kila na ka me keitou cakava. Keitou yalolailai ena so na gauna. Ni keitou rai lesu, keitou raica votu na nona tokoni keitou o Jiova. A vakaukauataki keitou qai vakarautaka na ka keitou gadreva dina, ena gauna mada ga keitou sega ni kila kina na ka me keitou cakava.”

13. E vakaukauataka vakacava e dua na tacida nona nuitaki Jiova me vosota na ituvaki vakaloloma e yaco veitaravi?

13 Na noda nuitaki Jiova vakatabakidua ena vakaukauataki keda tale ga ena ituvaki vakaloloma. Dikeva na ivakaraitaki  i Rhonda. E saga o watina e sega ni tiko ena dina me rau sere. Ena gauna tale ga qori, e tauvi ganena kina e dua na mate bibi na lupus. Oti tale e vica na vula e mate nona daku. Ni vakila o Rhonda ni sa vosota rawa na ituvaki rarawataki qori, e tekivu painia tudei. Oti ga qori, e leqa o tinana. Na cava e vukei Rhonda me vosota na ituvaki qo? E kaya: “Au dau masu vei Jiova e veisiga, au dau masulaka mada ga na vakatulewa lalai. Niu cakava qori, e dei kina noqu veiwekani kei Jiova. E vakavulici au meu dau nuitaki Jiova mai na noqu dau nuitaki au ga se o ira na tamata. A vukei au dina, e vakarautaka na ka kece au gadreva. Na kena itinitini, au vakila ni keirau veivolekati kei Jiova.”

Ena loma mada ga ni vuvale, ena rawa ni vakatovolei noda veiwekani kei Jiova (Raica na parakaravu 14-16)

14. Ena nuitaki cei na lotu vaKarisito ni vakasivoi e dua na wekana?

14 Dikeva e dua tale na ituvaki. Kaya mada ke vakasivoi e dua na wekamu. O kila vinaka na ka e kaya na iVolatabu me baleta na veivakasivoi. (1 Kor. 5:11; 2 Joni 10) Ena so na gauna e dredre mo talairawarawa ena vakatulewa qori, se sa sega tu ga ni rawa ni o muria. * O na nuitaki Jiova me vakayaloqaqataki iko mo talairawarawa ena nona ivakaro? O na raica na ituvaki qo me gauna vinaka mo volekati Jiova kina?

15. Na cava e talaidredre kina o Atama vei Jiova ena were o Iteni?

15 E tautauvata vakacava qo kei na ituvaki i Atama, na imatai ni tamata? E bau tadra tu o koya me talaidredre vei Jiova qai bula tale tiko ena vuravura qo? Sega, e tukuna na iVolatabu ni a ‘sega ni vakacalai’ o Atama. (1 Tim. 2:14) Na cava  e talaidredre kina vei Jiova? E kania o Atama na vuanikau e solia vua o watina baleta ni lomani watina vakalevu, e lailai nona lomani Jiova. E vakarorogo ga o koya vei watina sega vua na Kalou o Jiova.—Vkte. 3:6, 17.

16. O cei e dodonu meda lomana vakalevu, na vuna?

16 Kena ibalebale qori meda kua sara ga ni lomani ira na wekada? Sega! Ia, e dodonu meda lomani Jiova vakalevu. (Wilika Maciu 22:37, 38.) Qo ena vinaka kina vei ira na wekada era qaravi Jiova tiko kei ira na se bera ni qaravi koya. Meda vaqaqacotaka tiko ga noda veiwekani kei Jiova kei na noda dau nuitaki koya. Kevaka eda dau leqataki ira na wekada era vakasivoi, masu vei Jiova qai sovaraka vua na lomamu. * (Roma 12:12; Fpai. 4:6, 7) Meda raica na ituvaki vakamosiyalo qo me gauna vinaka meda vakadeitaka kina noda veiwekani kei Jiova. O na nuitaki koya qai kila ni tini vinaka na noda talairawarawa vua.

NIDA WAWA TIKO

Mo nuitaki Jiova ena nomu ogaoga tiko ga ena nona cakacaka (Raica na parakaravu 17)

17 Na cava e vakabulai Paula kina o Jiova mai na “gusu ni laione”? E vola: “Meu vakacavara sara noqu vunau mera rogoca na veimatanitu kece.” (2 Tim. 4:17) Me vakataki Paula, nida ogaoga tale ga ena kacivaki ni tukutuku vinaka, eda nuitaki Jiova ni na ‘vakaikuritaka vei keda na ka kece’ eda gadreva. (Maciu 6:33) Nida dauvunau ni Matanitu ni Kalou, eda ‘vakacolati ena vunautaki ni itukutuku vinaka,’ e raici keda o Jiova meda ‘cakacaka vata kei koya.’ (1 Ces. 2:4; 1 Kor. 3:9) Nida vakaogai keda ena cakacaka ni Kalou, e vakarawarawataka noda waraki Jiova me sauma noda masu.

18. Sala cava eda na nuitaki Jiova kina da qai vaqaqacotaka noda veiwekani?

18 Meda vakayagataka vinaka mada ga na gauna qo meda vaqaqacotaka kina na noda veiwekani kei Jiova. Ke dua na ituvaki e vakalomaocaocataki keda tiko, meda raica qori me gauna vinaka meda volekati Jiova kina. Meda wilika qai vakananuma vakatitobu na Vosa ni Kalou, meda masuti Jiova tiko ga qai vakaogai keda ena veika vakayalo. Meda nuitaki Jiova mada ga ni na vukei keda ena keda ituvaki ena gauna qo kei na gauna se bera mai.

^ para. 2 E vakatakarakara se a yaco dina nona vakabulai o Paula mai na “gusu ni laione.”

^ para. 10 E vakarautaki tale ga eso na ulutaga me vukei ira na lotu vaKarisito mera vosota na tauvimate kei ira na veiqaravi. Raica na Yadra! vakavalagi ni 8 Feperueri, 1994; 8 Feperueri, 1997; 22 Me, 2000; kei na 22 Janueri 2001.

^ para. 12 Sa veisau na yaca.

^ para. 14 Raica na ulutaga “iTuvatuva Vakayalololoma na Veivakasivoi” ena itabataba qo.

^ para. 16 E tabaki eso na ulutaga me vukei ira e vakasivoi na wekadra. Raica na Vale ni Vakatawa 1 Seviteba, 2006, tabana e 17-21, kei na 15 Janueri, 2007, tabana e 17-20.