Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

Vakavinavinakataki Jiova mo Vakalougatataki

Vakavinavinakataki Jiova mo Vakalougatataki

“Vakavinavinaka vei Jiova, ni vinaka o koya.”SAME 106:1, NW.

1. Na cava meda vakavinavinakataki Jiova kina?

E DODONU ga meda vakavinavinakataki Jiova ni dau solia na “iloloma vinaka kece kei na isolisoli uasivi kece.” (Jeme. 1:17) E noda iVakatawa dauloloma, e vakarautaka na ka kece eda gadreva vakayago, vakayalo tale ga. (Same 23:1-3) E “nodai drodro kei na noda kaukauwa”—vakauasivi ena gauna ni leqa! (Same 46:1) E levu dina na vuna meda duavata kina kei na daunisame, a vola: “Vakavinavinaka vei Jiova, ni vinaka o koya, ni tawamudu na dei ni nona loloma.”—Same 106:1, NW.

Noda tikinivolatabu ni 2015: “Vakavinavinaka vei Jiova, ni vinaka o koya.”Same 106:1, NW.

2, 3. (a) Na cava ena yaco ke da vakawalena na ka eda vakalougatataki kina? (b) Na taro cava ena veivosakitaki ena ulutaga qo?

2 Na cava e bibi kina na vakavinavinaka? Me vaka ga e parofisaitaki, e levu ena iotioti ni veisiga qo era sega ni dau vakavinavinaka. (2 Tim. 3:2) Levu era vakawalena na ka era vakalougatataki kina. Era sasagataka e vica na milioni me levu na ka era taukena ni uqeti ira na veika vakabisinisi ni vuravura qo kei na itukutuku ni veivoli, era sega ni lomavakacegu ena ka sa tu rawa. Rawa ni takavi keda tale ga na yalo qo. Me vakataki ira na Isireli makawa, e rawa nida nanumi  keda ga da qai vakawalena noda veiwekani talei kei Jiova kei na nona veivakalougatataki.—Same 106:7, 11-13.

3 Vakasamataka tale ga na ka e rawa ni yaco nida sotava na ituvaki dredre. E rawa nida yalolailai da qai guilecava na ka eda vakalougatataki kina. (Same 116:3) E rawa vakacava meda bucina qai vakaraitaka tiko ga na yalo ni vakavinavinaka? Ena donu tiko ga vakacava noda rai nida sotava na ituvaki dredre? Meda raica mada.

“I JIOVA . . . SA KA LEVU NA NOMUNI CAKACAKA”

4. Rawa vakacava meda vakaraitaka tiko ga na yalo ni vakavinavinaka?

4 Me rawa nida bucina qai vakaraitaka tiko ga na yalo ni vakavinavinaka, meda vakadinata ni vakalougatataki keda o Jiova da qai vakananuma vakatitobu qori. Meda vakasamataka vinaka tale ga na ivakaraitaki ni nona yalololoma. Ni cakava qori na daunisame, e qoroya kina na levu ni cakacaka veivakurabuitaki i Jiova.—Wilika Same 40:5; 107:43.

5. Na cava eda vulica vua na yapositolo o Paula me baleta noda bucina na yalo ni vakavinavinaka?

5 Levu na ka eda vulica vua na yapositolo o Paula me baleta na noda bucina na vakavinavinaka. E dau vakananuma vakatitobu na ka e vakalougatataki kina, ni vakaraitaka vakalevu na nona vakavinavinaka. Sega ni lecava o Paula ni a ‘vosabeca na Kalou, a dau veivakacacani, qai dauveibeci.’ E vakavinavinaka kina ni rau lomani koya na Kalou kei Karisito qai lesi koya ena cakacaka vakaitalatala, dina ni cakava tu na ka ca e liu. (Wilika 1 Timoci 1:12-14.) E lomani ira tale ga vakalevu na tacina vaKarisito, e vakavinavinakataki Jiova kina ena nodra itovo vinaka kei na nodra cakacaka ena vakabauta. (Fpai. 1:3-5, 7; 1 Ces. 1:2, 3) Ni sotava na ituvaki dredre, e sega ni bera ni vakavinavinakataki Jiova nira veitokoni na tacina vakayalo. (Caka. 28:15; 2 Kor. 7:5-7) E sega ni kurabuitaki kina ni uqeti ira na lotu vaKarisito o Paula: “Ni dau vakavinavinaka . . . ni veivakamasuti tiko ga ena same, ena sere ni veivakacaucautaki vua na Kalou, ena sere vakayalo e salavata kei na yalololoma.”—Kolo. 3:15-17.

MEDA DAU VAKAVINAVINAKA—BIBI NA VAKANANANU VAKATITOBU KEI NA MASU

6. Na veivakalougatataki cava o vakavinavinakataki Jiova kina vakalevu?

6 Eda na muria vakacava na ivakaraitaki vinaka i Paula ena noda bucina qai vakaraitaka na vakavinavinaka? Me vakataki Paula, e bibi meda vakananuma vakatitobu na ka e cakava vei keda yadudua o Jiova. (Same 116:12) O na sauma vakacava na taro qo, ‘Na veivakalougatataki cava i Jiova o vakavinavinakataka?’ O na okata kina nomu veiwekani talei kei Jiova? Se na vosoti ni nomu ivalavala ca ni o vakabauta na isoro ni veivoli i Karisito? O na cavuta na yacadra na mataveitacini era tokoni iko ena ituvaki dredre? O na sega tale ga ni guilecavi watimu se ratou na luvemu. Na nomu vakananuma vakatitobu na veika totoka qo e vakarautaka mai na Tamamu dauloloma, o Jiova, ena tuburi iko kina na yalo ni vakavinavinaka qai uqeti iko mo vakavinavinaka e veisiga.—Wilika Same 92:1, 2.

7. (a) Na cava meda vakavinavinaka kina ena masu? (b) Ena yaga vakacava nomu vakavinavinaka ena masu?

7 Ni dei ena noda vakasama kei na lomada na ka eda vakalougatataki kina,  meda vakavinavinaka sara vei Jiova ena masu. (Same 95:2; 100:4, 5) Levu era masu ga vua na Kalou nira via kerea e dua na ka. Ia eda kila ni marau o Jiova nida vakavinavinakataka na ka e tu vei keda. E levu na masu ni vakavinavinaka e volai ena iVolatabu, okati kina na masu i Ana kei Esekaia. (1 Sam. 2:1-10; Aisea 38:9-20) Meda vakatotomuri rau na tamata yalodina qori rau vakaraitaka na yalo ni vakavinavinaka. Io ni o masu, vakavinavinakataki Jiova ena ka o vakalougatataki kina. (1 Ces. 5:17, 18) Ni o cakava qori, o na vakila na kena yaga. O na marau, o na lomani Jiova vakalevu, o na volekati koya tale ga.—Jeme. 4:8.

Na veivakalougatataki cava i Jiova o vakavinavinakataka? (Raica na parakaravu 6, 7)

8. Na cava e rawa ni vakavuna meda vakawalena na ka kece e cakava ena vukuda o Jiova?

8 Na cava ena ka ni sasaga kina meda vakavinavinakataka tiko ga na yalovinaka i Jiova? Na itovo eda sucu kaya mai oya meda dau nanumi keda ga. Vakasamataka mada: Erau biu ena dua na were totoka o rau na vuda, o Atama kei Ivi. Sa vakarautaki na ka kece me rau bula kina, e rawa tale ga me rau bula vakacegu me tawamudu. (Vkte. 1:28) Ia rau sega ni lomavakacegu ena ka rau vakalougatataki kina ni rau vinakata e levu tale na ka. Kena itinitini e kau laivi vei rau na ka kece. (Vkte. 3:6, 7, 17-19) Nida bula tu ena vuravura e sega ni dau vakavinavinaka, rawa nida guilecava na ka kece e vakarautaka vei keda o Jiova. Rawa nida vakawalena na noda veitokani kei koya, kei na noda lewena e dua na mataveitacini e vuravura raraba. Rawa nida vakaogai keda ena veika ni vuravura qo sa vakarau rusa. (1 Joni 2:15-17) Me kua ni yaco qo, e bibi meda vakananuma vakatitobu na ka eda vakalougatataki kina, da qai vakavinavinakataki Jiova wasoma nida dua na nona tamata.—Wilika Same 27:4.

NIDA VOSOTA NA ITUVAKI DREDRE

9. Na cava meda vakasamataka kina na veivakalougatataki ni yaco na ituvaki rarawataki?

9 E rawa nida vosota na ituvaki rarawataki nida dau vakavinavinaka. Rawa ni vusolo na lomada ni yaco eso na veiveisau ena noda bula, me vaka ni tawayalodina e dua na isa ni vakawati, na tauvimate bibi, ni takali e dua na weka voleka, se na vakacaca ni leqa tubukoso. Ena gauna qori eda na lomavakacegu qai vakaukauataki nida vakasamataka na ka eda vakalougatataki  kina. Vakasamataka mada e vica na italanoa dina qo.

10. Yaga vakacava vei Irina nona vakasamataka na ka e vakalougatataki kina?

10 O Irina * e dua na painia tudei ena Vualiku kei Merika, e qase ni ivavakoso o watina. E sega ni yalodina o watina qai biuti ratou vakaveitinani. Na cava e uqeti Irina me qaravi Jiova tiko ga ena yalodina? E kaya: “Au vakavinavinaka ni kauaitaki au o Jiova. Niu vakasamataka e veisiga nona vakalougatataki au, e ka dokai dina ni kilai au, e lomani au tale ga na Tamada vakalomalagi e dau veikaroni. Au kila ni na sega ni biuti au.” E levu sara na ituvaki mosimosi e sotava o Irina, ia na nona dau mamarau e vukei koya me vosota. E veivakauqeti tale ga na nona ivakaraitaki.

11. E vosota rawa vakacava o Kyung-sook na mate bibi e tauvi koya?

11 O Kyung-sook e dua na tacida yalewa mai Esia, rau painia vakaveiwatini me 20 vakacaca na yabaki. E sega ni caka rawa e dua na ka ena kenisa ni yatevuso e laurai vua, e tukuni ni na tolu ina ono na vula na balavu ni nona bula. E levu na ituvaki dredre rau sotava vakaveiwatini, ia rau sega ni tautauvimate. E kaya o Kyung-sook: “E tarai au vakalevu na mate qo. Au nanuma ga ni sa yali kece na ka e tu vei au, au rere vakalevu.” E vosota vakacava o koya? E kaya: “Veibogi kece ni bera niu moce au dau lako e delanivale meu masulaka vakadomoilevu e lima na ka au marautaka ena siga oya. Au dau lomavakacegu sara ga, e uqeti au qori meu vakaraitaka noqu lomani Jiova.” Yaga vakacava vei Kyung-sook na masu va qori? E kaya: “Au liaca kina ni dau vukei keda o Jiova ena ituvaki dredre. E levu tale ga na veivakalougatataki ena noda bula, e lailai na veivakatovolei.”

Kei na ganena se bula tiko, o John (Raica na parakaravu 13)

12. E vosota vakacava o Jason na takali nei watina?

12 O Jason e veiqaravi ena dua na valenivolavola ni tabana e Aferika, e 30 vakacaca na yabaki nona veiqaravi vakatabakidua. E kaya: “A takali o watiqu ena vitu na yabaki sa oti, sa bau mosimosi dina qori. E vakayalolailaitaki au vakalevu niu vakasamataka na veika e sotava ena vuku ni kenisa.” A vosota vakacava o Jason? E kaya, “Au nanuma lesu na gauna keirau marautaka vakaveiwatini, au vakavinavinakataka qori vei Jiova ena masu. Qori e vakacegui au, au qai vakavinavinakataki Jiova ena so na ka keirau marautaka vakaveiwatini. Na noqu vakavinavinaka e veisautaka sara ga noqu rai. Se mositi au tiko ga na nona takali o watiqu, ia e donu tiko ga noqu rai niu vakavinavinakataki Jiova ni a vinaka na noqu bula vakawati, vaka kina nona tokoni au ena veiqaravi e dua e lomani koya vakalevu.”

“Au vakavinavinaka vakalevu niu qarava na Kalou o Jiova.”—Sheryl

13. E vosota vakacava o Sheryl nodratou takali na nona vuvale?

13 A vakacaca ena dua na yasa i Filipaini na cava kaukaua o Haiyan ena icavacava ni 2013. E vakaloloma na ka e sotava kina o Sheryl, se yabaki 13 ena gauna oya. E kaya: “A rusa na noqu vale, e voleka ni ratou mate kece na noqu vuvale.” Eratou mate ena waluvu o tamana, o tinana kei na tolu na tacina. E vosota vakacava o Sheryl na ituvaki qo qai donu tiko ga nona rai? E vakaraitaka na yalo ni vakavinavinaka, e dau vakasamataka tale ga na veivakalougatataki se marautaka tiko. “Au raica na ka era cakava na mataveitacini mera veivakacegui kina, mera vakayaloqaqataki ira na gadreva tu na veivuke. Au  kila nira masulaki au na mataveitacini e veiyasa i vuravura.” E tomana: “Au vakavinavinaka vakalevu niu qarava na Kalou o Jiova. E dau solia vei keda na ka eda vinakata.” Io, eda na sega ni rarawa vakasivia nida vakasamataka na ka eda vakalougatataki kina. Nida dau vakavinavinaka eda na tomana tiko ga noda veiqaravi, dina ni rarawataki na ituvaki eda sotava.—Efeso 5:20; wilika Filipai 4:6, 7.

‘AU NA REKITAKI JIOVA’

14. Gauna marautaki cava sa tu qo e matada? (Raica na imatai ni iyaloyalo.)

14 Ena veigauna sa oti, era marautaka na dauveiqaravi i Jiova na ka era vakalougatataki kina. Kena ivakaraitaki, ni oti nodra vakabulai vei Fero kei na nona mataivalu ena Wasa Damudamu, era vakaraitaka nodra marau na Isireli nira lagata na sere ni veivakacaucautaki kei na vakavinavinaka. (Lako 15:1-21) Ena gauna qo eda marautaka vakalevu na inuinui talei meda vakabulai mai na ka kece e vakavuna na mosi kei na rarawa. (Same 37:9-11; Aisea 25:8; 33:24) Vakasamataka na noda marau ni vakarusai ira kece na kena meca o Jiova, qai vakabulai keda yani ena vuravura vou ni sautu kei na yalododonu. Ena dua dina na siga ni vakavinavinaka oya!—Vkta. 20:1-3; 21:3, 4.

15. Na cava o nakita mo cakava ena 2015?

15 Eda vakanamata ena levu tale na veivakalougatataki vakayalo i Jiova ena yabaki 2015. Eda kila nida na sotava tale ga na veivakatovolei. Se mani cava eda sotava, eda nuidei ni o Jiova ena sega vakadua ni biuti keda. (Vkru. 31:8; Same 9:9, 10) Ena vakarautaka tiko ga na ka kece e gadrevi meda qaravi koya kina ena yalodina. Meda nakita mada ga meda vakatotomuria na nona rai na parofita o Apakuki, ni kaya: “Ia ke sa sega ni seraki na lolo, ka sega ni vua mai na veivaini, ke sa yali na vua ni olive, ka sa sega talega ni tubura na kakana na veiwere; ke muduki tani mai na bai na qele ni sipi, ka sega na pulumokau e na loma ni bai: Ke’u na rekitaki Jiova ga, ka’u na marautaki koya na Kalou, na noqui vakabula.” (Apak. 3:17, 18) Io, meda vakasamataka mada ga ena yabaki qo na ka eda vakalougatataki kina, me uqeti keda tale ga na veivakadreti ni tikinivolatabu ni 2015: “Vakavinavinaka vei Jiova, ni vinaka o koya.”—Same 106:1, NW.

^ para. 10 Sa veisau eso na yaca ena ulutaga qo.