Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Me Dei Qai Marautaki na Vakawati

Me Dei Qai Marautaki na Vakawati

“Kevaka sa sega ni tara na vale ko Jiova, era sa oca wale ko ira era sa tara.”SAME 127:1a.

1-3. Na ituvaki dredre cava era sotava na veiwatini? (Raica na iyaloyalo e cake.)

E KAYA e dua na tagane sa 38 na yabaki nona marautaka tiko nona vakawati: “Ena vakalougatataki iko o Jiova ke o vinakata dina me vinaka nomu vakawati.” Io, e rawa nira marau na tagane kei na yalewa vakawati, mera veitokoni tale ga ena gauna dredre.—Vkai. 18:22.

2 Ia e sega ni ka vou vei ira na veiwatini me “vakararawataki na yagodra.” (1 Kor. 7:28) Na vuna? Na leqa e sotavi e veisiga e rawa ni vakaleqa na vakawati. Nida ivalavala ca eda dau tauca na vosa e vakararawataka e dua, vakavuna na nanuma cala, se sega ni matata kina na veivosaki. Qori e rawa ni vakatovolei mada ga kina na vakawati vinaka. (Jeme. 3:2, 5, 8) Levu na veiwatini e dredre tale ga mera veiraurautaka na nodra cakacaka saumi kei na nodra qaravi ira na luvedra. Na lomaocaoca kei na wawale e vakadredretaka nodra tuvanaka eso na veiwatini na gauna mera vaqaqacotaka na nodra vakawati. Ena rairai vakaseavutaka nodra veilomani kei na veidokai na dredre ni bula vakailavo, tauvimate, kei na so tale na ituvaki dredre. Na vakawati mada ga e dei na kena yavu e rawa ni vakamalumalumutaki ena “itovo vakayago,” me  vaka na veiyacovi tawadodonu, ivalavala vakasisila, veicati, veivala, vuvu, cudru, kei na duiyaloyalo.—Kala. 5:19-21.

3 E ikuri ni leqa ena vakawati na yalo ni nanumi koya ga kei na itovo e sega ni vakalou ena “iotioti ni veisiga” qo. (2 Tim. 3:1-4) E kaukaua tale ga na nona sasaga e dua na meca voravora me vakaleqa na vakawati. E vakadreti keda na yapositolo o Pita: “E veilakoyaki voli na kemuni meca, na Tevoro, me vaka na laione e tagi, e vakasaqara e dua me basuraka.”—1 Pita 5:8; Vkta. 12:12.

4. Ena dei qai marautaki vakacava na vakawati?

4 E kaya e dua na tagane vakawati mai Japani: “Au lomaocaocataka vakalevu na noqu bula vakailavo. Niu sega ni veivosakitaka kei watiqu, e lai lomaocaoca kina o koya. E tauvimate bibi tale ga ena dua na gauna lekaleka sa oti. Na lomaocaoca qori e vakavuna me keirau veiba ena so na gauna.” Eso na ituvaki dredre ena vakawati e sega ni levei rawa, ia e rawa ni wali. Ena dei qai marautaki na vakawati ena veivuke i Jiova. (Wilika Same 127:1.) Meda veivosakitaka mada e lima na sala me vaqaqacotaki kina na bula vakawati, me dei tale ga. Na lima na sala qo e vaka na buloko e tarai cake qai vakadeitaki kina e dua na vale. Oti eda na raica se dregati ira vata vakacava na sala qori na loloma, me vaka na palasita e dregata vata na buloko ni vale.

OKATI JIOVA ENA VAKAWATI

5, 6. Era na okati Jiova vakacava ena nodra vakawati na veiwatini?

5 E bibi vei ira na veiwatini mera yalodina ra qai vakamalumalumu vei koya e tauyavutaka na vakawati, me yavutaki dei kina na vakawati. (Wilika Dauvunau 4:12.) Era na okati Jiova na veiwatini ena nodra vakawati nira muria na nona veidusimaki. E kaya na iVolatabu me baleti ira na tamata ni Kalou ena gauna makawa: “Ni dou gole tani vaka ki nai matau se ki nai mawi, dou na qai rogoca e dua na vosa mai dakumudou ka vaka, oqo na sala, dou mai lako tu ga kina.” (Aisea 30:20, 21) Nikua era “rogoca” na veiwatini na vosa i Jiova nira wilika vata na Vosa ni Kalou. (Same 1:1-3) Kena ikuri, ena vaqaqacotaki nodra vakawati ni marautaki qai veivakabulabulataki vakayalo nodra Sokalou Vakavuvale. Bibi tale ga mera masu vata e veisiga me dei kina nodra vakawati, me rawa nira vorata na sasaga ni vuravura e lewa tu o Setani.

Nira cakava vata na veika vakayalo na veiwatini, era na marau ra qai veivolekati kei na Kalou kei na kedra isa (Raica na parakaravu 5, 6)

6 E kaya o Gerhard mai Jamani: “Ni seavu na neirau marau ena duidui se nanuma cala, keirau raica ni yaga na ivakasala ena Vosa ni Kalou me keirau dau yalovosovoso, me keirau veivosoti tale ga. Na itovo qo e bibi ena vakawati mamarau.” Nira sasaga na veiwatini mera okata na Kalou ena nodra vakawati nira cakava vata na veika vakayalo, era na veivolekati kei na Kalou kei na kedra isa.

MERA DAULOLOMA NA ULUNIVALE

7. Mera qarava vakacava nodra itavi vakaulunivale na tagane vakawati?

7 Na dei kei na marau ni vakawati e vakatau ena ivakarau ni nodra qarava na ulunivale nodra itavi. E kaya na iVolatabu: “[E] ulu ni tagane yadua o Karisito, e ulu ni yalewa na tagane.” (1 Kor. 11:3) Ena veitikina yavolita era vakasalataki na tagane ena sala mera veiliutaki kina, oya me tautauvata kei na ivakarau ni nona veiliutaki o Karisito. E sega ni dau  veivakasaurarataki se voravora o Jisu, ia e dauloloma, yalovinaka, yalorawarawa, yalomalumalumu, qai yalomalua.—Maciu 11:28-30.

8. Na cava me cakava o tagane me doka qai lomani koya kina o watina?

8 O ira na tagane lotu vaKarisito era na sega ni vakaukauataki watidra mera dokai ira. Ia era na ‘kilai ira vinaka tiko ga na watidra ena nodra bula vata.’ Era ‘dokai ira nira ka malumalumu sara, nira yalewa.’ (1 Pita 3:7) Era vakaraitaka na tagane ni talei vei ira na watidra nira vosa ena veidokai ra qai yalololoma e matanalevu se ni rau tiko taurua ga. (Vkai. 31:28) Na veiliutaki vakayalololoma ena uqeti yalewa me doka qai lomana na watina, ena vakalougatataka kina na Kalou na nodrau vakawati.

MERA VAKAMALUMALUMU NA YALEWA VAKAWATI

9. Ena vakamalumalumu vakacava na yalewa vakawati?

9 Ni yavutaki ena ivakavuvuli dodonu na noda lomani Jiova eda na vakamalumalumu kece ina ligana kaukaua. (1 Pita 5:6) Dua na sala bibi e vakaraitaka kina na yalewa ni doka na veiliutaki i Jiova oya ni veivuke qai veitokoni ena vuvale. E kaya na iVolatabu: “Kemuni na yalewa vakawati, ni vakarorogo vei ira na watimuni, ni dodonu mera cakava qo na imuri i Karisito.” (Kolo. 3:18) Macala ga ni na sega ni taleitaka kece o yalewa na vakatulewa i watina. Ia ke sega ni veisaqasaqa na nona vakatulewa kei na lawa ni Kalou, ena yalorawarawa na yalewa vakawati yalomalumalumu me muria.—1 Pita 3:1.

10. Na cava e bibi kina na vakamalumalumu e yavutaki ena loloma?

10 E dokai na yalewa vakawati ni vakatokai me ‘itokani’ nei watina. (Mala. 2:14) E yaga nona rai ena vakatulewa ni vuvale ni vakaraitaka ena veidokai, ia e vakamalumalumu tiko ga. Na tagane vakawati yalomatua ena vakarorogo vinaka ena ka e tukuna o watina. (Vkai. 31:10-31) Na vakamalumalumu e yavutaki ena loloma ena  rawati kina na marau, vakacegu, kei na duavata ena vuvale, rau na lomavakacegu tale ga na veiwatini ni rau kila ni rau vakamarautaka tiko na Kalou.—Efeso 5:22.

VEIVOSOTI TIKO GA

11. Na cava e bibi kina na veivosoti?

11 Dua na sala e dei kina na vakawati oya na veivosoti. Era na vaqaqacotaka na veiwatini na nodra vakawati nira ‘dau yalorawarawa, era dau veivosoti tale ga vakarawarawa.’ (Kolo. 3:13) Ia e rawa ni vakaleqai na vakawati nira katona na veiwatini na cala makawa, ra qai vakayagataka qori mera veibeitaki kina. Me vaka ga na kena rawa ni vakaleqa na vale na cicila, e rawa tale ga ni vakadredretaka na noda veivosoti na rarawa kei na yaloca. Ena yasana adua, ena dei na vakawati nira veivosoti na veiwatini, me vaka ga nona vosoti ira o Jiova.—Maika 7:18, 19.

12. E ubia vakacava e “levu na ivalavala ca” na loloma?

12 Na loloma dina e “sega ni katona na ca.” E “ubia e levu na ivalavala ca na loloma.” (1 Kor. 13:4, 5; wilika 1 Pita 4:8.) E rawa ni tukuni ni loloma e sega ni wilika na levu ni ivalavala ca meda vosota. Ni taroga na yapositolo o Pita me vosota vakavica e dua, e kaya o Jisu: “Me vakavitusagavulukavitu.” (Maciu 18:21, 22) E vakaraitaka o Jisu ni sega sara ga ni vakaiyalayala na noda veivosoti na lotu vaKarisito.—Vkai. 10:12. *

13. Rawa vakacava ni bucini na yalo ni veivosoti?

13 E kaya o Annette: “Ke rau sega ni via veivosoti na veiwatini, ena basika na yaloca kei na kasami, qori ena luluqa kina na vakawati. Na veivosoti e vaqaqacotaka na ivau ni vakawati drau qai veivolekati kina.” Mo bucina na yalo ni veivosoti, saga mo dau vakavinavinaka qai donu nomu rai. Mo dau vakavinavinakataki watimu mai vu ni lomamu. (Kolo. 3:15) Ena vakilai na vakacegu ni vakasama, na duavata kei na veivakalougatataki ni Kalou ni bucini na veivosoti.—Roma 14:19.

NA IVUNAU KOULA

14, 15. Na cava na iVunau Koula? E yaga vakacava ena vakawati?

14 Macala ga nida vinakata meda dau dokai. Eda marau ni kauaitaki na noda rai kei na lomada. Ia o sa bau rogoca me kaya e dua, “Ena qai mena sici nikua”? Ena rairai donu na vuna e tukuni kina qori ena so na gauna, ia e kaya na iVolatabu: “Kakua ni ko kaya, ‘me vaka na nonai valavala vei au, ka’u na kitaka vakakina vua.’” (Vkai. 24:29) E tukuna o Jisu na ivakarau dodonu me wali kina na ituvaki dredre. E kilai levu na ivakarau qo, e vakatokai kina me iVunau Koula: “Na ka . . . oni vinakata mera cakava vei kemuni na tamata, moni cakava tale ga vei ira.” (Luke 6:31) E vakaibalebaletaka o Jisu meda cakava na ka eda vinakata me caka vei keda, meda kua ni sauma na ca ena ca. Ena bula vakawati, mera saga na veiwatini mera bulataka na ka era vinakata me laurai ena nodra vakawati.

15 E vaqaqacotaki na kedra ivau na veiwatini nira kauaitaka na lomadra na kedra isa. E kaya e dua na tagane mai  Sauca Aferika: “Keirau dau saga me keirau bulataka na iVunau Koula. Keirau rarawa ena so na gauna, ia keirau saga me keirau veidokai qai veirokovi, me vaka ga keirau vinakata me caka vei keirau.”

16. Na cava mera kua ni cakava na veiwatini?

16 Kua ni vakaraitaka na nona malumalumu na kemu isa se weroka na nona ivalavala votivoti—mo kua mada ga ni veiwalitaka. Nanuma ni vakawati e sega ni veisisivi me laurai kina o cei e kaukaua, o cei e domolevu, se o cei e mosimosi duadua nona vosa. E tiko kece noda malumalumu, ena so na gauna eda vakararawataki ira tale eso. Ia e sega ni dodonu me veivakalialiai se veibeci na nodrau vosa na veiwatini, se rau lai veibili sara se veituki.—Wilika Vosa Vakaibalebale 17:27; 31:26.

17. Era na muria vakacava na tagane vakawati na iVunau Koula?

17 Ena so na vanua e nanumi nira tagane dina o ira na vakalolomataki watidra se mokuti ira, ia e kaya na iVolatabu: “Sa vinaka cake ko koya sa berabera ni cudru ka ca na tamata qaqa; ko koya talega sa lewa na yalona vei koya sa kaba e dua na koro.” (Vkai. 16:32) Gadrevi dina na sasaga vua e dua me vakatotomuria na turaga rogo duadua a bau bula, o Jisu Karisito, me lewa vinaka tale ga na yalona. E sega ni ivakaraitaki ni tagane dina na nona beci watina e dua ena ka e tukuna se na nona mokuti koya, ena vakaleqa na nona veiwekani kei Jiova. E kaya na daunisame o Tevita, e tagane kaukaua qai yaloqaqa: “Dou rere ga, kakua ni valavala ca: Veivosaki kei na yalomudou e na nomudoui mocemoce, ka tiko lo.”—Same 4:4.

“MONI SULUMAKA NA LOLOMA”

18. Na cava me bucini tiko ga kina na loloma?

18 Wilika 1 Korinica 13:4-7. Bibi duadua na loloma ena vakawati. “Moni vakaisulu ena yalo ni veikauaitaki dina, yalololoma, yalomalumalumu, yalomalua, kei na vosota vakadede. Ia me kena ilutua, moni sulumaka na loloma ni qo na ivau vinaka duadua ni duavata.” (Kolo. 3:12, 14) Na loloma mo vakuai iko me vakataki Karisito e ivau vinaka ni vakawati, e vaka na palasita e dregata vata na buloko ni vale. Ena dei tiko ga na vakawati ni votu ena so na gauna na nomudrau malumalumu, na tauvimate, na leqa vakailavo, se na dredre ni veimaliwai kei ira na wekai watimu.

19, 20. (a) Na cava mera cakava na veiwatini me dei qai marautaki nodra vakawati? (b) Na cava ena veivosakitaki ena ulutaga tarava?

19 E bibi na loloma, yalodina, kei na sasaga me dei kina na vakawati. Mera kua ni biubiu na veiwatini ni dredre na itosotoso, ia mera nakita dei me vinaka qai dei na nodra vakawati. Na nodra lomani Jiova kei na kedra isa na lotu vaKarisito yalodina ena uqeti ira mera walia na ituvaki dredre, ni “sega vakadua ni seavu na loloma.”—1 Kor. 13:8; Maciu 19:5, 6; Iper. 13:4.

20 E ka ni sasaga me dei qai marautaki na vakawati ena gauna qo ni ‘vakilai e levu na ka dredre.’ (2 Tim. 3:1) Ia e rawa ena veitokoni i Jiova. E vinakati tale ga vei ira na veiwatini mera vorata na itovo dukadukali ni vuravura. Ena veivosakitaki ena ulutaga tarava na ka mera cakava na veiwatini mera taqomaka kina vakayalo na nodra bula vakawati.

^ para. 12 Era na saga na veiwatini mera veivosoti ra qai walia na nodra leqa, ia e vakadonui ena iVolatabu me lewa o koya e sega ni cala me vosota se sereka na watina e veibutakoci. (Maciu 19:9) Raica na ulutaga “Na Rai ni iVolatabu: Veibutakoci—Mo Vosota se Kua?” ena ilavelave ni Yadra! Janueri-Maji, 1996.