Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

E Dodonu mo Veisautaka Nomu Rai?

E Dodonu mo Veisautaka Nomu Rai?

ERATOU vakatulewataka eso na itabagone lotu vaKarisito me ratou lai sarava e dua na iyaloyalo. Eratou rogoca nira taleitaka dina na iyaloyalo ya e levu nodratou icaba mai koronivuli. Ni ratou yaco yani ena vale ni iyaloyalo, eratou raica sara na itaba ni iyaloyalo era tu ekea, e vakaraitaki tu kina na iyaragi vakarerevaki kei na kedra itaba na yalewa e sega ni rakorako nodra isulusulu. Na cava eratou na cakava? Eratou na lai sarava ga na iyaloyalo ya?

Na ituvaki qori e dusia ni levu na vakatulewa eda na cakava ena tara na noda bula vakayalo kei na noda veiwekani kei Jiova, ena rawa ni vinaka se ca. Ena tiko na gauna o na rairai vinakata mo cakava e dua na ka, ia o qai vakasamataka tale na ituvaki, o mani veisautaka nomu rai. Vakacava, e veiganiti qori se o lomalomarua ga?

GAUNA CALA me Veisautaki Kina na Rai

E uqeti keda na noda lomani Jiova meda yalataka noda bula vua da qai papitaiso. E vu dina mai lomada meda yalodina tiko ga vua na Kalou. Ia e nona inaki na keda meca o Setani na Tevoro meda kua ni yalodina. (Vkta. 12:17) Eda sa vakatulewataka meda qaravi Jiova da qai muria nona ivakaro. Nida sa yalataki keda vua, ena rarawataki dina nida veisautaka noda rai! E rawa sara ga nida leqa kina.

Ena 26 vakacaca na senitiuri sa oti, e tara o Tui Nepukanesa e dua na matakau koula vakaitamera qai vakaroti ira kece na lewenivanua mera cuva ra qai sokaloutaka. Ke dua e sega ni muria, ena biu ena lovo bukawaqa. Qori sara ga na ka ratou cakava na tolu na dauveiqaravi i Jiova, o Setareki, Mesaki, kei Apetiniko, eratou dau dokai Jiova. Eratou mani biu ena lovo bukawaqa ni ratou sega ni cuva ina matakau. E qai vakabulai ratou vakacakamana o Jiova. Ia eratou tu vakarau ena imatai ni gauna me ratou mate, me ratou kua ga ni veisautaka nodratou vakatulewa me ratou qaravi Jiova.—Tani. 3:1-27.

 Ena dua na gauna e muri, a gumatua na parofita o Taniela ena masu, dina ni kila ni na rawa ni biu ena qara ni laione. E sega ni biuta nona ivakarau me dau masu vakatolu ena dua na siga. E sega ni veisautaka o Taniela na nona vakatulewa me sokaloutaka na Kalou dina. A mani vakabulai na parofita ‘mai na yava ni laione.’—Tani. 6:1-27.

E levu tale ga na dauveiqaravi i Jiova nikua era dei tiko ga ena nodra yalayala. Ena dua na koronivuli mai Aferika, era sega ni via vakaitavi eso na gonevuli iVakadinadina ena dua na soqo e sokaloutaki kina na ivakatakilakila ni matanitu ni vanua ya. E tukuni vei ira nira na vakatalai tani mai koronivuli ke ra sega ni vakaitavi kei ira na vo ni gonevuli. Sega ni dede, e veisiko yani i taoni na minisita ni vuli, e lai vosa sara vei ira na gonevuli iVakadinadina. Era vakamacalataka ena veidokai kei na nuidei o ira na gonevuli iVakadinadina na nodra vakabauta. Tekivu ena gauna ya sa sega tale ni veivosakitaki e dua na ka e vauca na nodra vakabauta na gonevuli iVakadinadina. Nira qai lai vuli na tacida gone, era sa sega tale ni qai vakaukauataki mera vakaitavi ena veika ena vakaleqa na nodra veiwekani kei Jiova.

Dikeva mada qo e dua na tacida tagane o Joseph, e tauvi kenisa o watina qai mate sara. Ratou kila qai doka na lewe ni vuvale i Joseph na nona rai me baleta na ivalavala ni veibulu. Ia ratou sega ni tiko ena dina na wekai watina, ratou vinakata me caka eso na ivalavala vakavanua ni veibulu, oka kina na kena e sega ni vakadonuya na Kalou. E tukuna o Joseph: “Niu sega ni duavata kei ira, era mani sagai ratou na luvequ, ia e dei na nodratou vakatulewa na gone. Era saga tale ga me caka na bikabika e vale, ia au vakamacalataka ke ra vinakata me caka qori ena sega ni caka ena noqu vale. Era kila ni ivakarau qo e sega ni salavata kei na neirau vakabauta vakaveiwatini, keitou mani veivosakitaka vakabalavu qai vakatulewataki me caka ena dua tale na vanua.

“Ena gauna ni lolosi qo, au masuta kina na veivuke i Jiova me keitou talairawarawa vakavuvale ena nona lawa. E rogoca na noqu masu qai vukei keitou me keitou dei tiko ga se mani vakacava na kena tarabi.” E vakatulewataka sara ga o Joseph kei ratou na luvena me ratou kua ni veisautaka na nodratou vakasama me baleta na nodratou sokalou.

RAWA NI VEISAU Nomu Rai

Ni oti ga vakalailai na Lakosivia ena 32 G.V., e torovi Jisu e dua na marama ni Finaisi ena yasayasa o Saitoni. E kerei koya vakavica me vakasava na timoni e curumi luvena yalewa tu. A sega ni tukuna vua o Jisu e dua na ka. E tukuna vei ratou na nona tisaipeli: “Au talai ga vei ira na sipi ni matanitu o Isireli era yali tu.” Ni se cikevi koya tiko ga na yalewa, e tukuna o Jisu: “E sega ni dodonu me soli na kedra madrai na gone vei ira na luvenikoli.” E laurai vua na yalewa na levu ni nona vakabauta ena nona tukuna: “E dina Turaga; ia na luvenikoli mada ga era dau kania na tikitiki ni kakana e lutu mai na teveli ni nodra turaga.” A vakadonuya nona kerekere o Jisu qai vakabulai luvena yalewa.—Maciu 15:21-28.

Na ka e cakava qori o Jisu e vakatotomuria kina na yalorawarawa i Jiova me veisau ke vakatara na ituvaki me caka qori. Kena ivakaraitaki, a nakita na Kalou me vakarusai ira na Isireli nira bulia e dua na luvenibulumakau koula, ia e rogoca nona vakamamasu o Mosese qai veisautaka nona vakatulewa.—Lako 32:7-14.

E vakatotomuri Jiova kei Jisu na yapositolo o Paula. Ena dua na gauna, a nanuma o Paula ni sega ni veiganiti me kauti Joni Marika ina nodratou ilakolako vakadaukaulotu baleta ni a biuti Paula kei Panapasa ena imatai ni nodrau ilakolako vakadaukaulotu. Ia e muri, a qai kila o Paula ni gugumatua o Marika, ena rawa tale ga ni yaga nona veiqaravi. Mani tukuna o Paula vei Timoci: “Kauti Marika mai, ni yaga vakalevu vei au na nona veiqaravi.”—2 Tim. 4:11.

Vakacava o keda? Nida vakatotomuria nona dauveinanumi, vosovoso, kei na nona dauloloma na Tamada vakalomalagi, ena rawa  kina nida veisautaka noda rai. Kena ivakaraitaki, eda rawa ni veisautaka noda nanuma me baleti ira eso. Ia eda sega ni vakataki Jiova kei Jisu nida sega ni uasivi. Ke rau sa yalorawarawa me rau veisau, vakacava eda rawa ni vakasamataka tale na kedra ituvaki eso da qai veisautaka na noda rai me baleti ira?

Ena rairai vinakati meda veisautaka noda rai nida vakasamataka tiko na isausau vakayalo. Era na rairai sega ni via papitaiso eso era sa vulica tiko na iVolatabu kei ira era sa dau gole tiko ena soqoni ena dua na gauna. Se ra na rairai sega ni via veiqaravi vakapainia eso, dina nira rawa ni vakarabailevutaka nodra cakacaka vakaitalatala. E tiko tale ga eso na tacida tagane era na rairai sega ni via sauva na itavi ena ivavakoso. (1 Tim. 3:1) Vakacava o sotava tale ga e dua vei ira na ituvaki qori? E sureti iko vakayalololoma o Jiova mo cakava na itavi dokai va qori. Koya gona, vakacava mo veisautaka nomu rai qai vakaitavi ena nomu soli iko vua na Kalou kei ira tale eso?

O na rawa ni vakalougatataki ni o veisautaka nomu rai

E tukuna o Ella me baleta nona veiqaravi tiko ena dua na noda valenivolavola ni tabana mai Aferika: “Niu yaco mai Peceli, au sega ni kila keu na via veiqaravi vakadede eke. Au via qaravi Jiova dina mai vu ni lomaqu, ia au volekati ratou tale ga noqu vuvale. Dua na ka noqu vakananumi ratou niu se qai yaco mai! Ia e vakayaloqaqataki au na taciqu keirau rumuvata, au mani vakatulewataka kina meu tiko. Ni oti e tini na yabaki noqu veiqaravi i Peceli, au raica niu via qaravi ira tiko ga na mataveitacini ena kena dede ga e rawa ena noqu veiqaravi tiko ga e Peceli.”

Gauna e Bibi Kina MO VEISAUTAKA NOMU RAI

O nanuma na ka a yaco vei Keni ena nona vuvutaki tacina kei na levu ni nona katakata?  E tukuna na Kalou vua na tagane galugalu ca qo ni na lomani tale ke veisau me caka vinaka. E vakasalataki Keni na Kalou me kua ni vakamalumalumu ina ivalavala ca sa ‘toka e katuba.’ A rawa ni veisautaka nona ivalavala kei na nona rai o Keni, ia e vakatulewataka me beca na ivakasala ni Kalou. E ka ni rarawa ni a vakamatei tacina o Keni, e imatai tale ga ni tamata me laba!—Vkte. 4:2-8.

Vakacava ke a veisautaka o Keni na nona rai?

Dikeva mada na ivakaraitaki i Tui Usaia. Ni se qai tui e caka dodonu ena mata i Jiova qai vakasaqarai koya tiko ga. Ka ni rarawa ni a vakaleqa na vinaka ni kena irogorogo ena nona qaciqacia. E sega ni bete, ia a curu ena valenisoro me cabora na ka boivinaka e dau vakamai. Vakacava e veisautaka nona rai nira vakasalataki koya na bete me kua ni cakava na itovo viavialevu qori? Sega. A “cudru” ga o Usaia, e sega ni muria na nodra ivakasala. Mani vakavuna o Jiova me tauvi koya na vukavuka.—2 Vei. 26:3-5, 16-20.

Io, e tiko na gauna ena vinakati sara ga kina meda veisautaka noda rai. Raica mada e dua na ivakaraitaki ena gauna qo. A papitaiso o Joachim ena 1955, ia e vakasivoi ena 1978. Ni oti e 20 vakacaca na yabaki, a qai veivutunitaka na ka a cakava, mani vakalesui tale ena isoqosoqo i Jiova. Ena dua na gauna wale tiko ga qo, e tarogi koya e dua na qase ni ivavakoso se cava e taura kina na gauna me volavola me lesu mai. E tukuna o Joachim: “E tu vei au na yalo ni cudru kei na dokadoka. Au veivutunitaka na noqu sega ni volavola totolo mai. Na gauna au se sivo tu kina, au kila tu ni o ira na iVakadinadina i Jiova era vakavulica na ka dina.” E vinakati vua me veisautaka nona itovo, me veivutuni.

De dua ena vinakati meda veisautaka noda rai kei na ivakarau ni noda bula ena so na ituvaki eda na rairai sotava. Meda yalorawarawa mada ga ni cakava qori meda vakamarautaki Jiova kina.—Same 34:8.