Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

‘E vu ni Bula kei na Vakacegu na Vakasamataki Tiko ga ni ka Vakayalo’

‘E vu ni Bula kei na Vakacegu na Vakasamataki Tiko ga ni ka Vakayalo’

“O ira na vakayalo era na vakabibitaka ga [ena nodra vakasama] na ka vakayalo.”​—ROMA 8:5.

SERE: 45, 36

1, 2. Na cava mera kauaitaka kina vakabibi na lotu vaKarisito lumuti na Roma 8?

DE DUA eda dau wilika na Roma 8:15-17 donuya na ivakananumi ni mate i Jisu e dau caka e veiyabaki. E tukuni e keri na sala e vakadeitaki kina vei ira na lotu vaKarisito nira lumuti ena yalo tabu. Na imatai ni vica na tikina ena wase qori e cavuti ira “era duavata kei Karisito Jisu.” Kena ibalebale qori ni Roma wase 8 e baleti ira ga na lumuti? Se baleti ira tale ga na lotu vaKarisito era nuitaka na bula e vuravura?

2 E vakatabakidua sara ga vei ira na lotu vaKarisito lumuti na wase ni ivola qori. Ni soli vei ira “na yalo tabu” nira “waraka tiko me okati [ira] na Kalou [mera] luvena, me na qai sereki na yago[dra].” (Roma 8:23) Io, e nodra inuinui mera luve ni Kalou e lomalagi. E rawa vakacava qori? Nira sa papitaiso, e vakayagataka vei ira o Jiova na yaga ni isoro ni veivoli, e vosota nodra ivalavala ca, qai okati ira mera yalododonu mera luvena vakayalo.—Roma 3:23-26; 4:25; 8:30.

3. Na cava eda kaya kina ni yaga tale ga vei ira na nuitaka na bula e vuravura na Roma wase 8?

3 Mera kauaitaka tale ga na Roma wase 8 o ira na nuitaka na bula e vuravura. Na vuna? Ni okati ira tale ga o Jiova mera  yalododonu. Eda vakadinata qori ena ka e vola o Paula ena wase 4, ena nona vakamacalataki Eparama. Ena nona gauna na turaga vakabauta qori, a se bera kina ni solia o Jiova na Lawa vei ira na Isireli, se bera tale ga ni mate o Jisu ena vuku ni noda ivalavala ca. Ia e raica na Kalou na talei ni vakabauta i Eparama, qai okati koya me yalododonu. (Wilika Roma 4:20-22.) Nikua tale ga, o Jiova e rawa ni okati ira mera yalododonu na lotu vaKarisito yalodina era nuitaka mera bula tawamudu e vuravura. Kena ibalebale, ena yaga vei ira na ivakasala ena Roma wase 8 nira okati tale ga mera yalododonu.

4. Na cava meda taroga ena ka e vakamacalataki ena Roma 8:21?

4 Eda vakadeitaka ena Roma 8:21, ni na yaco dina na vuravura vou. E yalataka na tikinivolatabu qo nira na “sereki tale ga na kabuli mai na nodra bobula tu ina ca, mera qai vakila na galala lagilagi era vakila tu na luve ni Kalou.” Ia qo na ka meda taroga, Vakacava eda na bula se rawata na icovi qori? O nuidei ni o na rawata? E vakamacalataki ena Roma wase 8 na ka meda cakava me rawati kina qori.

‘VAKASAMATAKI TIKO GA NA KA VAKAYAGO’

5. Na cava e veidutaitaka o Paula ena Roma 8:4-13?

5 Wilika Roma 8:4-13. E veidutaitaki ena Roma wase 8 o ira na muria na “itovo vakayagokei ira na “itovo vakayalo.” Eda na rairai nanuma ni qo na kena duidui o ira na lotu vaKarisito kei ira na sega. Ia e volavola tiko o Paula vei ira “na tiko e Roma e lomani [ira] na Kalou, [era] kacivi tale ga [mera] yalosavasava.” (Roma 1:7) Kena ibalebale, o Paula e veidutaitaki ira tiko na lotu vaKarisito era muria na itovo vakayago kei ira na lotu vaKarisito era muria na itovo vakayalo. Na cava na kedrau duidui?

6, 7. (a) Na cava eso na sala e vakayagataki kina ena iVolatabu na vosa “vakayago”? (b) Ena Roma 8:4-13, e vakayagataka vakacava o Paula na vosa “vakayago”?

6 Taumada meda dikeva na vosa “vakayago.” Cava e vakaibalebaletaka tiko e ke o Paula? Na iVolatabu e dau vakayagataka na vosa qori ena duidui ituvaki. Eso na gauna, e vakaibalebaletaka na yagoda. (Roma 2:28; 1 Kor. 15:39, 50) So tale na gauna e dusia na veiwekani vakadra.  Kena ivakaraitaki, e tukuni ni o Jisu e “sucu vakatamata ena kawa i Tevita,” o Paula tale ga e raici ira na Jiu mera “weka[na] vakayago.”—Roma 1:3; 9:3.

7 Ia na ka e vola o Paula ena wase 7 e matata kina vei keda na ibalebale ni vosa “vakayago” e cavuti ena Roma 8:4-13. E sema vata o Paula na ‘vakayago ni noda gagadre’ kei na noda dau ‘vuataka’ na ka e ‘malele kina na yagoda.’ (Roma 7:5) Sa qai matata na ibalebale ni matavosa “o ira na vakayago,” ni cavuta o Paula nira ‘vakasamataka tiko ga na ka vakayago.’ E tukuni ira tiko na soli ira vakarawarawa ina gagadre ni yagodra ivalavala ca. Kena ibalebale nira vakaceguya na ka era gadreva, garova se ka era vinakata, me vaka na veiyacovi se so tale.

8. Na cava e veiganiti kina mera vakaroti na lotu vaKarisito lumuti mera kua ni muria na “itovo vakayago”?

8 De dua o na vaqaqa se cava e vakaroti ira kina na lumuti o Paula mera qarauna na “itovo vakayago.” Vakacava e rawa ni vakaleqai keda tale ga qori, vakabibi ni okati keda tu o Jiova meda nona itokani, meda yalododonu tale ga? Ka ni rarawa ni so tale ga vei keda na lotu vaKarisito e rawa ni muria na sala vakayago. Kena ivakaraitaki, a vola o Paula ni so na tacida mai Roma era bobula “ga ina ketedra,” e rawa ni vakaibalebaletaka tiko nodra garova na veiyacovi se kakana, ka mera gunuva kei na so tale. Eso vei ira era ‘lawakitaki ira na wele tu.’ (Roma 16:17, 18; Fpai. 3:18, 19; Juta 4, 8, 12) Dua mada ga na gauna a “tikovata kei wati tamana” e dua na lotu vaKarisito mai Korinica. (1 Kor. 5:1) Sa rauta me vakayagataki Paula o Jiova me vakaroti ira na lotu vaKarisito mera qarauna na kena ‘vakasamataki tiko ga na ka vakayago.’—Roma 8:5, 6.

9. Na cava e sega ni vakaibalebaletaki ena ivakaro i Paula ena Roma 8:6?

9 Se yaga tiko ga nikua na ivakaro qori. Ke mani vica vata na yabaki nona qaravi Jiova e dua, e rawa ni tekivu vakasamataka na veika vakayago. Qo e sega ni nona vakasamataka ena so na gauna na kakana, cakacaka, ka ni veivakamarautaki se veidomoni. Qori e tiki tale ga ni noda bula na dauveiqaravi ni Kalou. O Jisu mada ga a marautaka na kakana, e vakani ira tale ga e levu. A kila ni yaga tale ga na ka ni veivakamarautaki. E  vola o Paula ni dodonu me marautaki ga na veidomoni ena lomanibai ni vakawati.

Vakacava e kilai ena ka o tukuna ni o vakasamataka tiko na ka vakayalo se vakayago? (Raica na parakaravu 10, 11)

10. Ena Roma 8:5, 6, na cava na ibalebale ni matavosa ‘vakasamataki ni ka vakayago’?

10 Ia na cava e vakaibalebaletaka tiko o Paula ni cavuta na matavosa “vakasamataki tiko ga ni ka vakayago”? Na vosa vaKirisi e vakayagataka o Paula e kena ibalebale “nona vakasamataka vakalevu e dua, se kena vu mai lomana qai vakatabakidua kina nona rai se nona itovo.” O ira na muria na ka vakayago, era vakalaiva nodra ivalavala ca me lewa nodra ivakarau ni bula. E tukuna e dua na daunivakadidike me baleta na vosa ya ena Roma 8:5: “Era vakasamataka na veika vakayago, ena nodra kauaitaka, era veitalanoataka, era vakaliuca, ra qai doka vakalevu.”

11. Na cava soti e okati ena ka eda dau vakaliuca?

11 A vinakati gona vei ira na lotu vaKarisito mai Roma mera dikeva se cava era dau vakabibitaka. Vakacava sa bibi se vakaliuci tiko ena nodra bula na “ka vakayago”? Ena vinaka tale ga meda dikevi keda kina. Na cava au dau vakabibitaka, cava tale ga e kilai ena noqu ivakarau ni vosa? Na cava au vakaliuca e veisiga? Eso era rairai kauaitaka vakalevu mera tovolea na duidui waini, ukutaka nodra vale, qara na isulu vovou, ra cau ina so na sasaga vakailavo, ra lalawataka eso na siga ni gade, kei na so tale na ka va qori. E sega ni ca na ka kece qo; nira tiki ni noda bula. Kena ivakaraitaki, a vukica mada ga na wai me waini o Jisu, a tukuna tale ga o Paula vei Timoci me “gunuva vakalailai na waini.” (1 Tim. 5:23; Joni 2:3-11) Ia vakacava o Jisu kei Paula erau ‘dau veivosakitaka’ na waini me ka ‘bibi ena nodrau bula’? Vakacava erau kauaitaka vakalevu, erau ‘dau veivosakitaka’ tale ga? Sega. Vakacava o yau? Na cava au dau vakaliuca?

12, 13. Na cava e bibi kina na ka eda dau vakasamataka?

12 E bibi meda dau dikevi keda. Na vuna? E vola o Paula: “E vu ni mate na vakasamataki tiko ga ni ka vakayago.” (Roma 8:6) E bibi dina qori ni na mate kina vakadua noda bula vakayalo, eda na sega tale ga ni rawata na bula ena gauna se bera mai. Ia a sega ni tukuna o Paula nida na mate ke da tekivu ‘vakasamataka na ka vakayago.’ E rawa nida veisau. Vakasamataka mada na turaga ivalavala dukadukali mai Korinica a muria na ka “vakayago” qai vinakati me vakasivoi. A rawa sara ga ni veisau, qori tale ga na ka e qai cakava. A tinia nona muria na veika vakayago, qai muria na sala dodonu.—2 Kor. 2:6-8.

13 Ke sa rawa ni veisau na turaga qori, eda rawa tale ga ni veisau nikua, vakabibi ke da sega ni cakava na itovo vakayago me vaka e cakava na turaga mai Korinica. Io, e yaga dina na ivakaro i Paula me baleta na ka e rawa ni yaco ke da ‘vakasamataka na ka vakayago.’ Ena uqeti keda qori meda cakava na veiveisau e vinakati!

“VAKASAMATAKI TIKO GA NI KA VAKAYALO”

14, 15. (a) Na cava e rawa ni sosomitaka na noda dau ‘vakasamataka tiko ga na ka vakayago’? (b) Cava e sega ni vakaibalebaletaka na matavosa “vakasamataki tiko ga ni ka vakayalo”?

14 Ni oti nona vakasalataki keda na yapositolo meda kua ni ‘vakasamataka tiko ga na ka vakayago,’ sa qai uqeti keda: “E vu ni bula kei na vakacegu na vakasamataki tiko ga ni ka vakayalo.” Vakasamataka mada na icovi eda na rawata kina—bula kei na vakacegu! Eda na rawata vakacava qori?

15 Na noda ‘vakasamataka tiko ga na ka vakayalo’ e sega ni kena ibalebale meda kua ni kauaitaka na veika tale eso. Se meda vakasamataka se veivosakitaka  tu ga na iVolatabu kei na noda lomani Jiova, vaka kina noda inuinui ena gauna se bera mai. Me nanumi ni o Paula kei ira na so tale ena imatai ni senitiuri, era dau vakamarautaki Jiova, ia era bula me vakataki keda ga. Era kana, era gunu tale ga. Levu era vakawati, ra marautaka na bula vakavuvale, ra qai cakacaka mera bula kina e veisiga.—Mari. 6:3; 1 Ces. 2:9.

16. Na cava e bibi duadua vei Paula?

16 O ira na dauveiqaravi ni Kalou ena imatai ni senitiuri era sega ni vakatara na bula ni veisiga me bibi duadua ena nodra bula. E tukuni ena iVolatabu ni daucula valelaca o Paula, ia e tukuni tale ga na ka e bibi duadua ena nona bula: E dau vakabibitaka na cakacaka vakavunau vaKarisito kei na veivakavulici. (Wilika Cakacaka 18:2-4; 20:20, 21, 34, 35.) Qori tale ga na cakacaka e uqeti ira kina na mataveitacini e Roma. Kena ibalebale ni bibi duadua vua na vakarautaki kei na qaravi ni veika vakayalo. A vinakati mera vakatotomuri koya na kai Roma, o keda tale ga.—Roma 15:15, 16.

17. Ena vakacava noda bula nida ‘vakasamataka na ka vakayalo’?

17 Na cava ena yaco ke bibi tale ga ena noda bula qori? E tukuni vakamatata ena Roma 8:6: “E vu ni bula kei na vakacegu na vakasamataki tiko ga ni ka vakayalo.” Kena ibalebale eda na vakalaiva na noda vakasama me dusimaki ena yalo tabu, me salavata kei na rai i Jiova. Nida vakalaiva na “ka vakayalo” me bibi duadua ena noda bula, meda nuidei ni na vakainaki qai marautaki noda bula nikua. Eda na rawata tale ga na bula tawamudu, e lomalagi se vuravura.

18. Na cava e vu ni vakacegu kina noda ‘vakasamataka tiko ga na ka vakayalo’?

18 Meda dikeva mada na veivakadeitaki qo: “E vu ni . . . vakacegu na vakasamataki tiko ga ni ka vakayalo.” Levu e dredre mera vakila na vakacegu ni vakasama. Dua na ka na sasaga era cakava mera rawata kina, ia eda sa marautaka tu nikua. Dua na vuna eda rawata kina qori, nida dau veiyaloni e vale kei na ivavakoso. E matata vinaka tale ga ni sega ni dua e uasivi, ena yaco ena so na gauna na duidui. Ni yaco qori, eda vakavulici meda muria na ivakasala i Jisu: “Lai veivakameautaki mada kei tacimu.” (Maciu 5:24) Ena rawarawa sara qori nida vakasamataki ira na tacida era qarava tale ga na “Kalou ni veivakacegui.”—Roma 15:33; 16:20.

19. Na vakacegu cava e sega ni vakatauvatani rawa?

19 E tiko e dua tale na mataqali vakacegu e sega ni vakatauvatani rawa. Nida ‘vakasamataka tiko ga na ka vakayalo,’ eda na vakacegu se veiyaloni kei na Dauveibuli. Na veika e cavuta ena iVolatabu o Aisea, e vakaibalebale ena nona gauna, ia e rabailevu sara na kena vakayacori nikua: “Oni na maroroi ira na dau ravi vei kemuni, oni na vakacegui ira tiko ga, nira nuitaki kemuni.”—Aisea 26:3; wilika Roma 5:1.

20. Na cava o vakavinavinakataka kina na ivakasala ena Roma wase 8?

20 Se da mani lumuti se nuitaka na bula tawamudu ena parataisi e vuravura, eda vakavinavinakataka na ivakasala uqeti vakalou ena Roma wase 8. Eda marautaka dina na veiuqeti meda kua ni vakalaiva na “ka vakayago” me bibi duadua ena noda bula! Meda raica mada ga vakabibi na yaga ni noda muria na ivakasala uqeti vakalou qo: “E vu ni bula kei na vakacegu na vakasamataki tiko ga ni ka vakayalo.” Ena yaga tawamudu nida cakava qori, ni vola o Paula: “Na isau ni ivalavala ca na mate, ia na iloloma ni Kalou na bula tawamudu ena vuku i Karisito Jisu na noda Turaga.”​—Roma 6:23.