Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

“Me Kua ni Wadamele na Ligamu”

“Me Kua ni Wadamele na Ligamu”

“Me kua ni wadamele na ligamu.”—SEFA. 3:16.

SERE: 81, 32

1, 2. (a) Na ituvaki dredre cava soti era vakila tu e levu nikua, na cava e rawa ni yaco kina? (b) Cava e vakadeitaka vei keda na Aisea 41:10, 13?

E KAYA e dua na tacida yalewa painia tudei e qase ni ivavakoso tale ga o watina: “Au dau saga me tiko noqu ituvatuva vakayalo, ia dua na gauna balavu au dau nuiqawaqawa tu. Au sega kina ni moce vinaka, vakaleqa noqu bula kei na ka au cakava vei ira eso tale, vu ni noqu vakacauoca, so na gauna au diva sara ga meu baca ni qele.”

2 Vakacava o dau vakila tale ga ya? Ka ni rarawa ni ka dredre eda vakila ena vuravura ca i Setani, e vakavuna na nuiqawaqawa kei na lomabibi. E vaka ga na ikelekele e tarova na toso ni waqa. (Vkai. 12:25) Na cava e rawa ni vakavuna me va kina qori na kemu ituvaki? De dua o lolositaka tiko nona takali e dua na wekamu lomani, se o tauvimate bibi, lomaleqataka na bula dredre vakailavo e veisiga, se o tusaqati tiko. Ena rawa sara ga ni vakamalumalumutaki iko na ituvaki va qo. Ena rawa tale ga ni seavu nomu marau. Ia mo nuidei ga ni na vukei iko na Kalou.​—Wilika Aisea 41:10, 13.

3, 4. (a) E vakayagataka vakacava na iVolatabu na “liga”? (b) Na cava e rawa ni vakavuna me wadamele na ligada?

3 Dau vakayagataki vakalevu ena iVolatabu na tikiniyago me  dusia na itovo se na ka e caka. Kena ivakaraitaki e dau cavuti vakalevu na liga. Me vakaukauataki na ligana e dua, e tiko kina na vakasama ni vakayaloqaqataki qai soli vua na igu me cakava e dua na ka. (1 Sam. 23:16, vmr.; Esera 1:6) E rawa ni dusia ni vinaka qai yaga nomu inuinui ena veigauna se bera mai.

4 So na gauna e dau tukuni ni wadamele na liga me vakamacalataka ni dua e yalolailai, se sa sega nona inuinui. (2 Vei. 15:7, vmr.; Iper. 12:12) Dau matau vei ira qori mera sa soro koso. Ke so na ituvaki e vakavuna nomu lomabibi se vakaocai iko vakayago se vakayalo, o na vakayaloqaqataki vakacava? O na uqeti qai vakaukauataki vakacava mo vosota qai marau?

“E SEGA NI LEKALEKA NA LIGA I JIOVA ME VEIVAKABULAI”

5. (a) Na cava e rawa ni yaco ni basika na leqa? Cava meda nanuma tiko? (b) Cava eda na veivosakitaka?

5 Wilika Sefanaia 3:16, 17. E vaka ga na liga e wadamele noda rere se yalolailai. Ia e sureti keda na Tamada dauloloma o Jiova meda ‘biuta vua na noda lomaocaoca kece.’ (1 Pita 5:7) Meda nanuma tiko na ka e tukuna na Kalou vei ira na Isireli, ni ‘sega ni lekaleka na ligana me vakabulai’ ira na nona dauveiqaravi era yalodina. (Aisea 59:1) Eda na veivosakitaka e tolu na ivakaraitaki ena iVolatabu, e vakaraitaka nona vinakata o Jiova, e rawa tale ga ni vakaukauataki ira na nona tamata mera cakava na lomana se mani dredre sara vakacava na ituvaki. Raica na sala ena rawa ni uqeti iko kina na ivakaraitaki qo.

6, 7. Na cava eda vulica ena nodra qaqa vei ira na Amalekaiti na Isireli?

6 Ni oti ga nodra sereki vakacakamana na Isireli ena nodra vakabobulataki tu e Ijipita, era gole yani na kai Amalekaiti mera valuti ira. Ni muria o Josua nona veidusimaki o Mosese, e liutaki ira kina na Isireli ena yaloqaqa ina ivalu. Ena gauna qo e kauti Eroni kei Ure o Mosese ena ulunivanua me ratou qai raica tu mai na bucanivalu. Vakacava eratou rere na le tolu qo ni ratou drovaka na ivalu? Sega sara ga!

7 E yavala sara o Mosese me raica na ka me caka me rawa kina nira qaqa. E laveta cake tu o Mosese na ititoko ni Kalou. Ni laveta tu ga i cake o Mosese na ligana, e vakaukauataka na ligadra na Isireli o Jiova mera qaqa vei ira na Amalekaiti. Ni bibi ga na liga i Mosese, e biuta sobu sara era mani qaqa na Amalekaiti. Sega ni bera nodrau vakatulewataka me rau “kauta sara yani o Eroni kei Ure e dua na vatu, rau biuta sobu qai dabe kina [o Mosese]. Erau yadua na yasana rau qai tabea tiko na liga i Mosese, me dei tiko ga kina na ligana me yacova ni dromu na siga.” Era qaqa gona na Isireli ena liga kaukaua ni Kalou.​—Lako 17:8-13.

8. (a) Na cava e cakava o Esa nira vakarerei ira na Juta na kai Iciopea? (b) Eda na vakatotomuri Esa vakacava ena nona vakararavi vua na Kalou?

8 E vakaraitaka tale ga o Jiova ni sega ni lekaleka na ligana ena gauna i Tui Esa. Levu na ivalu era cavuti ena iVolatabu. Na mataivalu levu duadua e liutaka o Sira na kai Iciopea. Era le duanamilioni na sotia qaqa. Ni vakatauvatani kei na mataivalu i Esa, era levu cake na kai Iciopea. Vakasamataka mada nona rawa ni nuiqawaqawa qai rere o Esa, me wadamele mai na ligana ni ravuti ena ivalu. E golevi Jiova ga o Esa ni kere veivuke. Ena rai vakamataivalu, ena dredre mera valuti na kai Iciopea, ia “e rawarawa vua na Kalou na ka kece.” (Maciu 19:26) E vakaraitaka na Kalou na nona kaukaua  levu ni ‘vakadrukai ira na kai Iciopea ena mata i Esa,’ ni “taucoko tiko ga na loma i Esa vei Jiova ena nona bula taucoko.”​—2 Vei. 14:8-13; 1 Tui 15:14.

9. (a) Na cava e vukei Niemaia me tara tale kina na bai kei Jerusalemi? (b) Cava e cakava na Kalou ena masu i Niemaia?

9 Vakasamataka mada na ivakarau ni loma i Niemaia ni lako e Jerusalemi. Vaka me sega ni taqomaki tu na siti, era yalolailai tale ga na wekana era Jiu. Na nodra veivakarerei na meca e vakavuna me malumalumu na ligadra na Jiu, mai tu vakadua na kena tara tale na bai kei Jerusalemi. Vakacava e yalolailai o Niemaia ni vakatara na ituvaki qori me wadamele kina na ligana? Sega! E vakatotomuria vinaka o Niemaia na nodratou ivakaraitaki o Mosese, Esa kei na so tale na dauveiqaravi yalodina i Jiova nira dau vakararavi vua ena masu. E sega tale ga ni duidui ena gauna qo. Era raica tu na Jiu na ituvaki qori ni vaka me dredre sara ga na kena wali, ia e rogoca o Jiova na nona vakamamasu mai vu ni lomana o Niemaia. E vakayagataka na Kalou na nona “kaukaua levu” kei na ‘ligana kaukaua’ me vakaukauataka na ligadra wadamele na Jiu. (Wilika Niemaia 1:10; 2:17-20; 6:9.) Vakacava o vakabauta ni vakayagataka o Jiova na nona “kaukaua levu” kei na ‘ligana kaukaua’ me vakayaloqaqataki ira nona dauveiqaravi nikua?

ENA VAKAUKAUATAKA NA LIGAMU O JIOVA

10, 11. (a) Sala cava e saga kina o Setani me wadamele na ligada? (b) E vakaukauataki keda vakacava o Jiova? (c) Ena yaga vakacava vei iko na vuli vakalou?

10 Eda kila ni na kaukaua cake tiko ga na sasaga i Setani me tarova noda cakacaka na lotu vaKarisito. E vakayagataka na itukutuku lasu kei na nodra veivakarerei na matanitu, na iliuliu ni lotu kei ira na vukitani. Na cava e nona inaki? Me tarova noda vunautaka na itukutuku vinaka ni Matanitu ni Kalou. Ia o Jiova e rawa ni vakaukauataki keda, ena solia tale ga vakarawarawa na yalona tabu. (1 Vei. 29:12) E bibi gona meda kerea na yalo tabu nida sotava na ituvaki dredre e vakavuna o Setani kei na nona ivakarau ni veika ca. (Same 18:39; 1 Kor. 10:13) Meda vakavinavinakataka tale ga ni tiko vei keda na Vosa ni Kalou, ni qo e cakacaka kina na yalo tabu. Vakasamataka na kakana vakayalo yavutaki vakaivolatabu e vakarautaki vei keda e veivula. E wiliki na Sakaraia 8:9, 13 (wilika) ni taravaki tiko na valenisoro e Jerusalemi, e ganiti keda vinaka tale ga na veivosa qori.

11 Eda vakaukauataki tale ga ena vuli vakalou ena gauna ni soqoni, soqo lalai, soqo ni veiwasewase, kei na noda koronivuli liutaki vakalou. Na veivakavulici e caka kina ena uqeti keda me donu noda inaki, meda tekia na isausau vakayalo, kei na noda qarava na noda itavi vaKarisito. (Same 119:32) Vakacava o vakanamata mo vakaukauataki ena vuli va qo?

12. Na cava meda cakava meda kaukaua tiko ga kina vakayalo?

12 O Jiova e vukei ira na Isireli mera ravuti ira na kai Amalekaiti kei ira na kai Iciopea, e vakaukauataki Niemaia tale ga kei ira nona itokani mera vakaotia na tara na bai. Ena vakaukauataki keda tale ga na Kalou meda vosota na veitusaqati, nodra sega ni kauai e levu, kei na nuiqawaqawa meda tomana tiko ga kina noda vunau. (1 Pita 5:10) Eda sega ni namaka me cakamana o Jiova. Meda cakava ga noda itavi. Qo e okati kina na  wili iVolatabu e veisiga, vakavakarau kei na noda tiko ena soqoni e veimacawa, vakatawana na noda vakasama kei na lomada nida vuli vakataki keda kei na sokalou vakavuvale, dau vakararavi tale ga vei Jiova ena masu. Me kua tale ni dua na ka e tarova na sala e vakarautaka o Jiova meda vakaukauataki da qai vakayaloqaqataki kina. Ke o vakila ni vaka me sa malumu mai nomu muria eso na ka qo, kerea na veivuke ni Kalou. Qai raica na sala e ‘cakacaka kina vei iko na yalona tabu, mo kua ni vinakata wale ga, mo cakava sara ga.’ (Fpai. 2:13) Eda na vakaukauataki ira vakacava eso tale?

VAKAUKAUATAKA NA LIGA WADAMELE

13, 14. (a) E vakaukauataki vakacava e dua na tacida tagane ni sa takali o watina? (b) Eda na veivakaukauataki vakacava?

13 O Jiova e vakarautaki ira na mataveitacini dau veikauaitaki e veiyasa i vuravura mera veivakayaloqaqataki. Vakasamataka na ka e vola na yapositolo o Paula: “Vakaukauataka na liga e wadamele, kei na duru e malumalumu, vakadodonutaka tiko ga na sala e muria na yavamuni.” (Iper. 12:12, 13) Qori na sala era vakaukauataki kina e levu ena imatai ni senitiuri. Na ka vata ga qori e yaco tiko nikua. Ni takali na watina e dua na tacida tagane, eso tale na ka mosimosi e sotava, e kaya: “Au vulica nida sega ni rawa ni digia na ka dredre eda vakatovolei kina, na kena gauna kei na kena levu. Na masu kei na noqu vuli vakataki au e vaka ga noqu vakayagataka e dua na iqaloqalo meu kua kina ni dromu. E veivakacegui tale ga nodra veitokoni na veitacini vakayalo. Au sa qai kila ni bibi me vinaka tiko ga noqu veiwekani kei Jiova ni bera ni yaco na ituvaki dredre.”

Eda rawa kece ni veivakayaloqaqataki ena ivavakoso (Raica na parakaravu 14)

14 Erau tabea tu na liga i Mosese o Eroni kei Ure ena gauna ni ivalu. Eda rawa ni qara na sala yaga meda dau veitokoni kina. Kena ivakaraitaki, o ira na itabaqase, tautauvimate, tusaqati vei ira nodra vuvale, galili, se ni dua e mate na wekana. Meda vakayaloqaqataki ira tale ga na itabagone era temaki mera valavala ca se mera “rawaka” ena ituvaki qo, se mani ka vakavuli, vakailavo, se dua na taba ni cakacaka. (1 Ces. 3:1-3; 5:11, 14) Qara na sala mo dau veikauaitaki kina ena Vale ni Soqoni, ena cakacaka vakaitalatala, gauna ni kanavata, se ni o vosa ena talevoni.

15. Ena uqeti ira vakacava na itokani lotu vaKarisito ni vinaka nomu vosa?

15 Ni oti ga nona qaqa vakatubuqoroqoro o Esa, e vakayaloqaqataki koya sara kei ira nona tamata na parofita o Asaraia ni kaya: “Ia o kemuni, moni yaloqaqa, me kua ni wadamele na ligamuni. Ni na saumi na nomuni cakacaka.” (2 Vei. 15:7, vmr.) Na ka e yaco qo e uqeti Esa sara ga me cakava eso na veisau me vakalesuya mai na sokalou savasava. Ni vinaka nomu vosa ena rawa tale ga ni uqeti ira eso tale. O na vukei ira mera dei ena nodra qaravi Jiova. (Vkai. 15:23) Kua ni vakawalena na yaga ni nomu dau veivakayaloqaqataki ni o saumitaro ena soqoni.

16. Me vakataki Niemaia, na cava era cakava na qase mera vakaukauataka na ligadra ena ivavakoso? Tukuna eso na sala era vukei iko kina na mataveitacini.

16 E vakaukauataki na liga i Niemaia kei ira na cakacaka vata kei koya ena veitokoni i Jiova. Ena loma ga ni 52 na siga era tara oti kina na bai kei Jerusalemi! (Niem. 2:18, vmr.; 6:15, 16) E sega ni raica wale ga na cakacaka o Niemaia. A vakaitavi sara ga ena kena taravaki tale na bai kei Jerusalemi. (Niem.  5:16) Ena gauna tale ga qo era vakatotomuri Niemaia na qase ni ivavakoso nira veivuke ena tarataravaki se na kena samaki qai vakavinakataki na Vale ni Soqoni ena nodra vanua. Era vakaukauataka tale ga na qase na ligadra malumalumu na dautukutuku e vusolo tu na lomadra nira tomani ira ena cakacaka vakaitalatala, era veivakatawani tale ga.—Wilika Aisea 35:3, 4.

“ME KUA NI WADAMELE NA LIGAMU”

17, 18. Na cava eda rawa ni vakadeitaka nida sotava na leqa se nuiqawaqawa?

17 E vakilai na duavata nida cakacaka vakavoleka kei ira na tacida. E uqeta tale ga na veitokani e dei, eda nuitaka tale ga vakalevu na veivakalougatataki ena Matanitu ni Kalou sa voleka qo. Nida vakaukauataka na ligadra eso tale, eda sa vukei ira mera vorata na ituvaki e veivakayalolailaitaki me qai donu nodra rai nira nuitaka tiko ga na veigauna se bera mai. Noda cakava qori eda na vakaliuca tiko ga kina na veika vakayalo da qai vakila na dina ni ka e vakarautaka tu vei keda na Kalou. Io, na sala qori e vakaukauataki tale ga kina na ligada.

18 E dodonu me uqeta noda vakabauta kei na noda nuitaki Jiova noda kila na sala e veitokoni kina qai taqomaki ira nona dauveiqaravi era yalodina ena gauna makawa. Ni o vakatovolei gona se o sotava na leqa, “me kua ni wadamele na ligamu”! Mo torovi Jiova ga ena masu, qai laiva na ligana kaukaua me vakaukauataki iko, ni dusimaki iko ina veivakalougatataki ni nona Matanitu.—Same 73:23, 24.