Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Vakabauta—E Veivakaukauataki

Vakabauta—E Veivakaukauataki

E DAU vakaukauataki keda vakalevu na vakabauta. Kena ivakaraitaki, e vinakata o Setani me vakaleqa noda veiwekani kei Jiova, ia na vakabauta eda na “bokoca kina na gasau waqa kece i koya na vunica.” (Efeso 6:16) Ena noda vakabauta, eda na vosota kina na veika dredre e vaka na ulunivanua. E kaya o Jisu vei ratou na nona tisaipeli: “Ke vaka mada ga na levu ni sore ni musita na nomudou vakabauta, dou rawa ni kaya ina ulunivanua qo, ‘Toki i kea,’ ena toki dina.” (Maciu 17:20) Nida kila ni na vaqaqacotaka na noda veiwekani kei Jiova na vakabauta, e vinaka meda vakasamataka na taro qo: Na cava na vakabauta? Ena kilai vakacava nida mareqeta na ka dina? Eda na vaqaqacotaka vakacava na noda vakabauta? O cei meda vakabauta?—Roma 4:3.

NA CAVA NA VAKABAUTA?

Me tiko vei keda na vakabauta, e sega ni vinakati ga meda vakabauta se kila na ka e tukuni ena iVolatabu, nira “vakabauta tale ga na timoni [ni bula tiko na Kalou] ra qai sautaninini ena rere.” (Jeme. 2:19) Na cava ga na vakabauta?

Me vaka ga noda dau nuitaka ni na yaco na bogi kei na siga, eda nuitaka tale ga ni na yaco dina na ka e tukuni ena Vosa ni Kalou

E vakamacalataka na iVolatabu e rua na ka e okati ena vakabauta. Kena imatai, “na vakabauta oya noda vakadeitaka e lomada ni na yaco dina na ka eda nuitaka.” (Iper. 11:1a) Ni tiko vei keda na vakabauta, eda na vakabauta dei ni dina na ka kece e tukuna o Jiova, ena vakayacora tale ga. Kena ivakaraitaki, e kaya o Jiova vei ira na Isireli: “Ke oni beca na noqu veiyalayalati me baleta na siga kei na noqu veiyalayalati me baleta na bogi, me kua ni basika na siga kei na bogi ena kena gauna, ena beci kina na noqu veiyalayalati kei Tevita na noqu tamata.” (Jere. 33:20, 21) O bau lomaleqa beka ena dua na gauna ni na sega ni cabe mai na siga me lai sega kina na bogi kei na siga? Ke o nuitaka na lawa e cowiritaka kina na matanisiga na noda vuravura, vakacava o na nuitaki koya e bulia na lawa qori me vakayacora na nona vosa ni yalayala? Io, eda nuitaki koya!—Aisea 55:10, 11; Maciu 5:18.

Kena ikarua, na vakabauta oya na “noda raica tale ga na ivakadinadina e vakaraitaka ni tiko dina na ka e sega ni raica na matada.” (Iper. 11:1b) Ena sala cava? Kaya mada ke taroga e dua na gone, ‘O kila vakacava ni tiko na cagi?’ Me vaka nida sega ni raica na cagi, o na rairai vukea na gone qori me kila ni tiko na kena ivakadinadina, oya nida cegu tiko, ka e cakava na cagi, kei na so tale. Ni vakabauta o gone ni tiko na cagi, ena rawarawa ni vakabauta e dua na ka e sega ni raica. E va tale ga qori na vakabauta, e yavutaki ena ivakadinadina e dei.—Roma 1:20.

MAREQETA NA KA DINA

E yavutaki na vakabauta ena ivakadinadina. Me tiko gona vua e dua na vakabauta, e bibi me “kila vinaka na ka dina.” (1 Tim. 2:4) Ia na cava tale e vinakati? E vola na yapositolo o Paula ni vinakati me “vakabauta e lomana.” (Roma 10:10) Kena ibalebale me kua wale ga ni vakabauta na ka dina, me mareqeta tale ga. Qori ena uqeti koya me vakaraitaka nona vakabauta ni muria na ka e vinakata na Kalou. (Jeme. 2:20) O koya e sega ni mareqeta na ka dina ena via dredre me vakabauta na ivakadinadina ni sega ni vinakata me veisautaka na ka e vakabauta, ena lewa ga na ka e via cakava. (2 Pita 3:3, 4; Juta 18) Oya na vuna era sega kina ni vakabauta e levu na cakamana era raica ena gauna vakaivolatabu. (Tiko 14:11; Joni 12:37) Ena veivuke ni yalo tabu, era na bucina kina na vakabauta o ira na mareqeta na ka dina.—Kala. 5:22; 2 Ces. 2:10, 11.

BUCINA O TEVITA NA VAKABAUTA

O Tui Tevita e dua vei ira e dei na nodra vakabauta. (Iper. 11:32, 33) Ia e sega ni o ira kece ena nona vuvale e dei va qori na nodra vakabauta. Kena ivakaraitaki o Iliapi na tuakai Tevita. Dua na gauna e lailai na nona vakabauta ni tukuna ni ca na loma i Tevita ena gauna e bolebole kina o Koliaci. (1 Sam. 17:26-28) Eda sega ni sucu kaya mai na vakabauta se da rawata mai vei rau na noda itubutubu. Kena ibalebale na dei ni vakabauta i Tevita e yavutaki ena nona veiwekani kei Jiova.

Ena Same 27, e vakaraitaka o Tevita na vu ni kena dei na nona vakabauta. (Tkn. 1) E dau vakasamataka vakatitobu na ka e sotava ena gauna sa oti kei na ka e dau cakava o Jiova vei ira na kena meca. (Tkn. 2, 3) E vakamareqeta vakalevu na ituvatuva i Jiova ena valeniveitavaki. (Tkn. 4) E sokalou o Tevita kei ira na nona itokani vakabauta ena valeniveitavaki. (Tkn. 6) E gumatua ni masu vei Jiova. (Tkn. 7, 8) E vinakata tale ga o Tevita me vakavulici ena sala i Jiova. (Tkn. 11) E bibi duadua vua na itovo qo na vakabauta, oya na vuna e taroga kina: “Au na tu e vei ke sega vei au na vakabauta?”—Tkn. 13.

VAQAQACOTAKA NA NOMU VAKABAUTA

Ena dei na nomu vakabauta me vakataki Tevita ke o dau vakatotomuria na rai kei na itovo e cavuti ena Same 27. E yavutaki na vakabauta ena kilaka dodonu. Na levu gona ni nomu vulica na Vosa ni Kalou kei na ivola vakaivolatabu ena rawarawa mo vakaitovotaka na itovo qori e okati ena vua ni yalo tabu. (Same 1:2, 3) Me tiko na gauna mo dau vakasama kina vakatitobu ni o vuli vakataki iko. Ke da dau vakasamataka vakatitobu na ka eda vulica, eda na vakavinavinakataki Jiova vakalevu. Na levu ga ni nomu vakavinavinakataki Jiova, o na vinakata sara ga mo vakaraitaka nomu vakabauta ni o tiko ena soqoni kei na nomu wasea na nomu inuinui. (Iper. 10:23-25) Eda vakaraitaka tale ga na noda vakabauta nida “masu tiko ga [meda] kua ni soro koso.” (Luke 18:1-8) Koya gona meda “kua ni cegu ena masu” vei Jiova, ni “kauaitaki” keda. (1 Ces. 5:17; 1 Pita 5:7) Noda vakabauta e uqeti keda meda cakava na ka dodonu, nida cakava qori ena dei na noda vakabauta.—Jeme. 2:22.

VAKARAITAKA NOMU VAKABAUTI JISU

Ena bogi ni bera ni mate o Jisu, e tukuna vei ratou na nona tisaipeli: “Me laurai ni dou vakabauta na Kalou, me laurai tale ga ni dou vakabauti au.” (Joni 14:1) Kena ibalebale ni bibi meda vakabauti Jiova kei Jisu. O na vakaraitaka vakacava ni o vakabauti Jisu? Meda dikeva mada e tolu na sala.

Na cava na ibalebale ni noda vakaraitaka noda vakabauti Jisu?

Kena imatai, raica na ivoli me nona iloloma na Kalou vei iko. E kaya na yapositolo o Paula: “Na noqu bula tiko qo e rawa ga ena noqu vakabauta na Luve ni Kalou, o koya e lomani au, e solia tale ga nona bula ena vukuqu.” (Kala. 2:20) Ke o vakabauti Jisu, o na vakadeitaka ni yaga vei iko na ivoli me vosoti kina na nomu ivalavala ca, ena nomu kina na inuinui ni bula tawamudu, e vakadeitaka tale ga na levu ni nona lomani iko na Kalou. (Roma 8:32, 38, 39; Efeso 1:7) Qo ena vakayaloqaqataki iko mo kua ni yalolailai, se rarawataka tiko ga na nomu cala.—2 Ces. 2:16, 17.

Kena ikarua, toro volekati Jiova ena masu ena yavu ni isoro i Jisu. Ena vuku ni ivoli, eda na masu vei Jiova ena “doudou” me “sobuti keda tale ga na nona loloma soli wale ena gauna eda gadreva kina na veivuke.” (Iper. 4:15, 16; 10:19-22) Nida masu eda na sega kina ni rawai ena veitemaki.—Luke 22:40.

Kena ikatolu, talairawarawa vei Jisu. E vola na yapositolo o Joni: “Ena bula tawamudu o koya e vakaraitaka ni vakabauta na Luvena, o koya e talaidredre vua na Luvena ena sega ni vakabulai, ena tiko ga vua na cudru ni Kalou.” (Joni 3:36) Dikeva ni vakaduiduitaka o Joni na vakaraitaki ni vakabauta kei na talaidredre. O na vakaraitaka gona ni o vakabauti Jisu ni o talairawarawa vua. O na talairawarawa vei Jisu ni o muria “na lawa i Karisito.” Oya na ka kece e vakavulica kei na ka e vakarota. (Kala. 6:2) O na talairawarawa tale ga vei Jisu ni o muria na veidusimaki e vakarautaka “na dauveiqaravi yalodina e vuku.” (Maciu 24:45) Ni o talairawarawa vei Jisu, o na tudei mo vosota na veika dredre e vaka na draki ca.—Luke 6:47, 48.

“MONI VAKAUKAUATAKI ENA YAVU NI NOMUNI VAKABAUTA SAVAVASA”

Dua na gauna e kacivaka vei Jisu e dua na turaga: “Au vakabauta! Yalovinaka ni vukei au meu vaqaqacotaka tale noqu vakabauta!” (Mari. 9:24) Sa tiko vua na turaga qori na vakabauta, ia e yalomalumalumu ni vakaraitaka vakadodonu me vakalevutaki na nona vakabauta. Me vaka ga na turaga qori, eda na sotava kece na ituvaki ena vinakati kina me vaqaqacotaki na noda vakabauta. Meda vaqaqacotaka kece na noda vakabauta ena gauna qo. Me vaka eda sa raica mai, eda vaqaqacotaka na noda vakabauta nida vulica na Vosa ni Kalou qai vakasamataka vakatitobu. Qori eda na vakavinavinakataki Jiova kina vakalevu. Ena vaqaqacotaki tale ga na noda vakabauta nida qaravi Jiova vata kei ira na tacida, wasea na noda inuinui qai kua ni cegu ena masu. Kena ikuri, nida vaqaqacotaka na noda vakabauta, ena noda kina na icovi totoka duadua. E uqeti keda na Vosa ni Kalou: “Kemuni na wekaqu lomani, moni vakaukauataki ena yavu ni nomuni vakabauta savasava . . . ni tiko ga ena loloma ni Kalou.”—Juta 20, 21.