Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Bibi Meda Toso Vakayalo

Bibi Meda Toso Vakayalo

“Gumatua tiko ga ena wilivola e matanalevu, ena nomu veivakadreti, kei na veivakavulici.”—1 TIM. 4:13.

SERE: 45, 70

1, 2. (a) E dina vakacava na Aisea 60:22 ena iotioti ni veisiga qo? (b) Na cava e vinakati ena isoqosoqo i Jiova e vuravura?

“O KOYA e lailai sara ena yaco me le duanaudolu, kei koya e lailai me matanitu qaqa.” (Aisea 60:22) Sa vakayacori tiko na parofisai qori ena iotioti ni veisiga qo. Ena yabaki ni cakacaka ni isoqosoqo ena 2015, eda le 8,220,105 na dautukutuku e veiyasa i vuravura! E dodonu me uqeti keda na lotu vaKarisito kece na iotioti ni tikina ena parofisai i Aisea ni tukuna na tamada vakalomalagi: “O yau o Jiova, au na vakatotolotaka ena kena gauna.” Me vaka ga nodra vakila na pasidia na totolo ni motoka, eda vakila tale ga na kena vakatotolotaki tiko na cakacaka ni veivakatisaipelitaki. Na cava eda sa cakava tiko? Vakacava eda sa solia kina noda vinaka taucoko meda dua na dautukutuku gumatua ni Matanitu ni Kalou? Levu na tacida era sa painia tudei se painia veivuke. Vakacava eda marautaka ni levu era tu vakarau mera lai veiqaravi ena vanua e gadrevi kina vakalevu na veivuke se so tale na taba ni veiqaravi tabu?

2 Ena gauna vata qori eda raica na kena sa qai vinakati ga vakalevu na tamata cakacaka. E tauyavu e rauta ni 2,000 na ivavakoso e veiyabaki. Ke lima na qase era veiqaravi tiko ena ivavakoso yadua, ena vinakati e veiyabaki e 10,000 na dauveiqaravi  mera rawata na ivakatagedegede mera qase. Kena ibalebale qo ni vinakati vei ira na udolu na tagane mera sauva na ivakatagedegede ni dauveiqaravi. Kena ikuri, se da mani tagane se yalewa e vinakati meda “vakaitavi vakalevu ena cakacaka ni Turaga.”—1 Kor. 15:58.

NA IBALEBALE NI TOSO VAKAYALO

3, 4. Na isausau vakayalo cava o rawa ni sauva?

3 Wilika 1 Timoci 3:1. Na vu vaKirisi ni matavosa “via qarava,” e dusia na igu e soli mo taura kina e dua na ka, de dua e yawa sara vei iko. Ni vakayagataka na yapositolo o Paula na matavosa ya, e vakaraitaka ni bibi na sasaga ena toso vakayalo. Vakasamataka mada e dua na tacida tagane e lewena tiko e dua na ivavakoso. Rairai e se bera ni dua na dauveiqaravi ena gauna qo, e kila ga ni vinakati vua me tadolova eso na isausau vakayalo. Kena imatai, oya me rawata na ivakatagedegede ni dua na dauveiqaravi. Yaco na gauna me qai rawata na ivakatagedegede ni dua na qase. Se mani cava ga, ena vinakati me cakacaka vakaukaua me sauva na ivakatagedegede me qarava tale kina eso na itavi ena ivavakoso.

4 E vinakati tale ga vei ira na via painia, veiqaravi e Peceli, se tara Vale ni Soqoni mera gumatua mera rawata na nodra isausau. Meda dikeva mada qo na sala e uqeti keda kina na iVolatabu ena noda toso vakayalo.

SAGA MO TOSO TIKO GA VAKAYALO

5. Era na vakayagataka vakacava na itabagone nodra kaukaua ena cakacaka ni Matanitu?

5 Se tu vei ira na itabagone na kaukaua mera qarava kina e levu na itavi. (Wilika Vosa Vakaibalebale 20:29.) Eso vei ira era veiqaravi tiko e Peceli era vakaitavi ena tabaki kei na dabani ni iVolatabu kei na ivola vakaivolatabu. Levu era vakaitavi ena tarataravaki kei na vakavinakataki ni Vale ni Soqoni. Eso tale era tomani ira na tacida matua ena cakacaka ni vakacoko ni yaco na leqa tubukoso. Levu na painia gone era vunau vei ira na itaukei kei ira na vulagi.

6-8. (a) E veisautaka vakacava nona rai e dua na itabagone me baleta nona veiqaravi, na cava e yaco kina? (b) Eda na vakila vakacava ‘na vinaka i Jiova nida vakatovolei koya’?

6 De dua o marautaka tiko ni vu mai lomamu na nomu veiqaravi. Vakacava ke yaco vei iko na ka a yacovi Aaron ena dua na gauna? E susu mai na dina, e tukuna ni vakavucesa vua na soqoni kei na cakacaka vakavunau. E vinakata me marautaka nona qaravi Kalou, ia e lomatarotarotaka na vuna e sega ni yaco kina qori. Na cava e qai cakava?

7 E saga sara ga o Aaron me dua nona ituvatuva vakayalo me vaka na wili iVolatabu, vakavakarau qai vakaitavi ena soqoni. Koya e bibi duadua nona masu wasoma. Na levu ga ni nona lomani Jiova, na levu tale ga ni nona toso vakayalo. Tekivu mai na gauna qori e marautaka nona painia, vakaitavi ena cakacaka ni vakacoko qai lai vunau ena dua tale na vanua. Ena gauna qo sa veiqaravi tiko e Peceli o Aaron, e qase tale ga ni ivavakoso. Na cava e tukuna ena ka sa cakava ya? E kaya: “Au raica ‘na vinaka i Jiova niu vakatovolei koya.’ Ni dau vakalougatataki au, e vaka ga meu dinau tu vua. Qori sara ga na ka e uqeti au meu tosoya tiko ga kina noqu veiqaravi. Au sa qai vakalougatataki ga kina vakalevu.”

8 E lagata na daunisame: “O ira na vaqarai Jiova, era na sega ni leqa ena ka vinaka.” (Wilika Same 34:8-10.) O Jiova e sega vakadua ni vakararawataki ira na gumatua ena nodra veiqaravi. Nida  solia noda vinaka taucoko ena noda veiqaravi, eda na vakila sara ga ‘na vinaka i Jiova nida vakatovolei koya.’ Ni vu mai lomada noda sokalou, ena sega ni vakatauvatani rawa na marau eda vakila.

VOSOTA QAI GUMATUA TIKO GA

9, 10. Na cava e bibi kina meda ‘wawa tiko ga’?

9 Nida saga tiko meda rawata noda isausau, e bibi meda ‘wawa tiko ga.’ (Maika 7:7) O Jiova e dau tokoni ira nona dauveiqaravi yalodina, e vakatara mada ga mera waraka tiko eso tale na taba ni veiqaravi lavotaki se me vinaka cake na kedra ituvaki. A yalataka o Jiova vei Eparama e dua na luvena tagane, ia e vinakati vua na peteriaki na vakabauta kei na vosovoso. (Iper. 6:12-15) Mani vakayabaki nona wawa tu o Eparama me qai sucu o Aisake. E sega ni yalolailai o Eparama, e raica tale ga o Jiova me vakayacori na ka e vinakata.—Vkte. 15:3, 4; 21:5.

10 E sega ni rawarawa na wawa. (Vkai. 13:12) Ke da dau vakasamataka tiko ga na veika rarawa, eda na yalolailai vakalevu. E ka vakavuku gona meda vakayagataka na gauna, meda vakavinakataka kina noda veika vakayalo. Dikeva mada e tolu na sala eda rawa ni cakava kina qori.

11. Na itovo vakayalo cava meda bucina? Cava e bibi kina na itovo qori?

11 Bucina na itovo vakayalo. Nida dau vakasamataka vakatitobu na veika eda wilika ena iVolatabu, eda na vuku, yalomatua, vakatulewa vinaka, rawata na kilaka qai vinaka noda vakasama. E bibi na itovo va qo vei ira na lesi ena itavi bibi ena  sokalou dina. (Vkai. 1:1-4; Taito 1:7-9) Nida wilika tale ga na noda ivola vakaivolatabu eda rawa ni kila kina na nona rai o Jiova ena levu na ka. Ena veisiga eda na vakatulewataka na ka ni veivakamarautaki, na isulusulu kei na sasauni, vakayagataki ni ilavo kei na bula veiyaloni. Nida vakayagataka na ka eda vulica ena iVolatabu, na vakatulewa eda cakava ena vakamarautaki Jiova.

12. Ena kilai vakacava nira nuitaki na lewe ni ivavakoso?

12 Mo nuitaki. Se mani itavi cava e lesi vei keda, meda qarava vinaka sara. Ni kovana o Niemaia, levu na gauna e lesia vei ira na tamata ni Kalou na itavi. O cei e lesia? E vakayagataki ira na rerevaka na Kalou, era dina qai nuitaki. (Niem. 7:2; 13:12, 13) Nikua tale ga, “e bibi vua na dauniyau me dau yalodina.” (1 Kor. 4:2) Ni na laurai e matanalevu na cakacaka vinaka.—Wilika 1 Timoci 5:25.

13. O na muria vakacava na ivakaraitaki i Josefa ke sega ni dodonu na ka e caka vei iko?

13 Me vakasavasavataki iko o Jiova. Na cava o na cakava ke sega ni dodonu na ka e caka vei iko? De dua o rawa ni vakadodonutaka vakatotolo na ituvaki qori. So na gauna na levu ga ni noda vaqaqa se via vakadodonutaka, ena vakalevutaka tale na leqa. Eratou a vakalolomataki Josefa na tacina, a sega ga ni katona tiko na ca. A qai beitaki vakailasu, mani bala vakatawadodonu e valeniveivesu. E vakalaiva ga vei Jiova me dusimaki koya ena gauna dredre. Na cava e qai yaco kina? “Na vosa i Jiova e vakasavasavataki koya.” (Same 105:19) Ni sa oti na veika dredre, a rawa vei Josefa me qarava e dua na ilesilesi dokai. (Vkte. 41:37-44; 45:4-8) Ni dredre na ituvaki o sotava tiko, mo kerea vei Jiova na vuku, mo yalomalua ena ka o cakava qai vosa vakayalovinaka, rai vei Jiova me solia vei iko na kaukaua. Ena vukei iko o koya.—Wilika 1 Pita 5:10.

TOSO VAKAYALO ENA CAKACAKA VAKAITALATALA

14, 15. (a) Na cava meda ‘qarauna vinaka’ tiko ga kina na noda vunau? (b) Cava o na cakava ke veisau na ituvaki? (Raica na imatai ni yaloyalo kei na kato “O Yalorawarawa ni Tovolea Eso Tale na iWalewale?”)

14 A uqeti Timoci o Paula ni kaya: “Gumatua tiko ga ena wilivola e matanalevu, ena nomu veivakadreti, kei na veivakavulici. Qarauni iko vinaka tiko ga kei na nomu veivakavulici.” (1 Tim. 4:13, 16) Sa dua tu na dautukutuku maqosa o Timoci. Ena yaga sara vakalevu nona cakacaka vakaitalatala ke ‘qarauna vinaka tiko ga’ nona veivakavulici. E kila tu o koya ni sa matau vei ira na tamata mera rogoca na ivakarau ni nona vunau. Me tara tiko ga na lomadra na nona itukutuku, ena vinakati me veisautaka na iwalewale e vakayagataka me ganita na kedra ituvaki. Qori tale ga na ka meda cakava na dautukutuku kece.

15 Nida lai vunau, levu na gauna era sega ni tu e vale na tamata. So na vanua eda sega sara ga ni rawa ni vosa vei ira na itaukeinivale ni dredre meda curu ena nodra itikotiko. Ke va qori na noda yalava, vakacava meda tovolea eso tale na iwalewale?

16. E yaga vakacava na vunau e matanalevu?

16 Dua na iwalewale vinaka ni vakatetei ni itukutuku vinaka oya na vunau e matanalevu. Levu era vakila na kena yaga ra qai marautaka nodra vakaitavi kina. Era solia nodra gauna mera vunau ena ikelekele ni motoka kei na basi, makete, na rara ni gade kei na so tale na vanua e matanalevu. Ni vakalewai vinaka na ituvaki, e rawa ni tekivutaki na  veitalanoa ni o kauta cake mai eso na irogo e vakavu kauai, nodra vakacaucautaki na gone, se tarogi nodra cakacaka. Ni toso tiko na veitalanoa, me vakayagataka na dautukutuku na tikinivolatabu e uqeta na veitalanoa. Levu na gauna e dau kuria na veitalanoataki ni iVolatabu na nodra ivakamacala.

17, 18. (a) O na doudou vakacava na vunau e matanalevu? (b) E yaga vakacava ena nomu cakacaka vakaitalatala na ivakarau ni yalo e vakacaucautaki Jiova kina o Tevita?

17 Ke dredre vei iko na vunau e matanalevu, kua ni soro koso. O Eddie e dua na painia mai Niu Yoka e dau madua na vunau e matanalevu. Yaco na gauna, a qai doudou kina. Na cava e uqeti koya? E tukuna: “Na neirau gauna ni sokalou vakavuvale keirau dau vakekeli kei watiqu me keirau kila na isaunitaro era dau taroga na tamata. Keirau dau taroga tale ga nodra vakatutu na mataveitacini.” Ena gauna qo sa dau vakanamata o Eddie na vunau e matanalevu.

18 Ena laurai nomu toso vakayalo ni o sa matau qai nuidei ena vunau. (Wilika 1 Timoci 4:15.) Macala ga ni o vakacaucautaka na Tamada vakalomalagi me vakataki Tevita ni a lagata: “Au na vakacaucau vei Jiova e veigauna, na nona vakacaucautaki ena tu ga ena tebenigusuqu. Au na sakitaki Jiova, era na rogoca na yalomalua ra qai marau vakalevu.” (Same 34:1, 2) De dua na vuavuaivinaka ni nomu cakacaka vakaitalatala era na marau ni tomani iko kina ena sokalou dina na yalomalua.

VAKACAUCAUTAKA NA KALOU NI O TOSO VAKAYALO

19. Na cava me marau kina na tamata yalodina i Jiova, ke yalani mada ga na kena ituvaki?

19 E lagata tale ga o Tevita: “Na nomuni cakacaka kece ena vakalagilagi kemuni, i Jiova, era na qai vakacaucautaki kemuni na nomuni yalodina. Era na kacivaka na lagilagi ni nomuni itutu vakatui era na tukuna tale ga na nomuni qaqa, me vakatakilai vei ira na tamata na veika lelevu oni cakava kei na totoka ni nomuni itutu vakatui lagilagi.” (Same 145:10-12) Na veivosa qori era duavata tale ga kina na tamata yalodina kece i Jiova. Vakacava ke sa yalana nomu cakacaka vakaitalatala na tauvimate kei na bula vaqase? Nanuma tiko ni gauna kece o vunau kina vei ira na qaravi iko kei na so tale, o sa vakalagilagia sara tiko ga kina na noda Kalou vinaka. Ke o vesu ena vuku ni nomu vakabauta, de dua o na vunautaka na ka dina ke vakatara na kemu ituvaki, qori tale ga e vakamarautaki Jiova. (Vkai. 27:11) Ke ra sega tale ga ni tiko ena dina nomu vuvale, me kua ni lutu nomu ituvatuva vakayalo. (1 Pita 3:1-4) Se mani dredre sara na ituvaki, se rawa tiko ga ni o vakacaucautaki Jiova qai toso vakayalo.

20, 21. Ke levu na itavi o nuitaki kina ena isoqosoqo i Jiova, o na rawa vakacava ni vu ni veivakalougatataki?

20 O Jiova ena vakalougatataki iko ke o toso tiko ga vakayalo. De vinakati mo cakava eso na veisau ena nomu ituvatuva se na nomu ivakarau ni bula mo vunau kina vakalevu. Na nomu vakuai iko kei na nomu toso vakayalo ena yaga vei ira eda vakabauta vata. Ni o veiqaravi ena yalomalumalumu ena ivavakoso, era na taleitaki iko, vakavinavinakataki iko ra qai tokoni iko o ira na lomani Jiova.

21 Ke da mani dede se qai vou ena noda qaravi Jiova, eda rawa kece ni toso vakayalo. Ia na cava mera cakava na lotu vaKarisito matua mera vukei ira kina na ka vou mera toso vakayalo? Qori eda na veivosakitaka ena vuli e tarava.