Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

Meda Dau Veikauaitaki Vakalevu!

Meda Dau Veikauaitaki Vakalevu!

“Moni dau veikauaitaki, ia me kua ni caka ena vosakudrukudru.”​—1 PITA 4:9.

SERE: 100, 87

1. E vakacava tu na nodra bula na lotu vaKarisito ena imatai ni senitiuri?

E VOLAVOLA tiko na yapositolo o Pita ena loma ni 62 kei na 64 G.V., vei ira na tiko vulagi era “veiseyaki tu e Ponito, Kalatia, Kapatosia, Esia, kei Picinia.” (1 Pita 1:1) E vinakati mera vakayaloqaqataki, mera dusimaki tale ga na ivavakoso e Esia Lailai era duikaikai. Era dau tusaqati ra qai vosavakacacataki. E “katakata” sara ga na nodra ‘vakatovolei.’ Levu sara na veika dredre era donuya. E vola o Pita: “Sa roro mai na icavacava ni ka kece.” Io ni bera ni oti e tini na yabaki, sa na cava na ivakarau ni bula vakaJiu ena dua na veivakarusai vakaloloma. Ia era na vukei vakacava na lotu vaKarisito mera vosota na gauna dredre qori?—1 Pita 4:4, 7, 12.

2, 3. Na cava e uqeti ira kina na tacina o Pita mera dau veikauaitaki? (Raica na imatai ni iyaloyalo.)

2 E uqeti ira tale ga na tacina o Pita: “Moni dau veikauaitaki.” (1 Pita 4:9) Na vosa “veikauaitaki” e kena ibalebale vaKirisi nodra “marautaki se lomani na vulagi.” Dikeva ni uqeti ira na tacina lotu vaKarisito o Pita mera “kauaitaki” ira era veikilai,  era sa dau veimaliwai tiko. Ena yaga vakacava nodra dau veikauaitaki?

3 Macala ga nira na veivolekati. Vakasamataki iko mada. O marautaka nomu sureti ina dua na vale? O dau marau ni o vakananuma lesu na gauna va qori? Vakacava ni o veisureti, o dau volekati ira kina eso ena ivavakoso? Noda dau kauaitaki ira na tacida eda kilai ira vinaka kina ena so tale na sala. E vinakati vei ira na lotu vaKarisito ena gauna i Pita mera veivolekati ni sa qai ca tiko ga na ituvaki. Dodonu tale ga meda va qori na lotu vaKarisito ena “iotioti ni veisiga qo.”—2 Tim. 3:1.

4. Na taro cava eda na veivosakitaka ena ulutaga qo?

4 Eda na vakaraitaka vakacava noda “dau veikauaitaki?” Eda na walia vakacava na veika e dau vakalatilati ena noda veikauaitaki? Na cava mo cakava ni o sureti?

NA KA MEDA CAKAVA NIDA DAU VEIKAUAITAKI

5. Eda na veikauaitaki vakacava ena soqoni vaKarisito?

5 Ena soqoni: Eda dau kidavaki ira kece na tiko ena soqoni vaKarisito nira sureti meda mai kana vata vakayalo. E itaukei ni soqo o Jiova kei na nona isoqosoqo. (Roma 15:7) Nira gole mai na ka vou, eda itaukei tale ga ni soqo. Vakacava mo kidavaki ira, kua ni kauaitaka nodra isulusulu se kedra irairai. (Jeme. 2:1-4) Ke dua e sureti yani qai sega ni dua e vosa vua, vakacava mo kerei koya mo drau dabe vata? De dua ena marautaka ni o vukei koya me vakamuria tiko na porokaramu, me cega tale ga na tikinivolatabu. E gauna vinaka qori me vakaraitaki kina noda “dau veikauaitaki.”—Roma 12:13.

6. O cei meda dau kauaitaka sara ga e liu?

6 Veisureti ena kana se so tale: Ena gauna vakaivolatabu era dau veikauaitaki nira veisureti ina kana ena nodra vale. (Vkte. 18:1-8; Dvei. 13:15; Luke 24:28-30) Nodra veisureti qori era veimaliwai voleka kina, ra veiyaloni tale ga. Ia o cei meda dau kauaitaka sara ga va qori e liu? O ira eda dau veimaliwai wasoma, wili kina o ira na tacida ena ivavakoso. Ni yaco na ituvaki dredre o ira ga qori eda na veivukei. Eda vinakata gona meda dau veiyaloni, me dei tiko noda veitokani. Vakasakiti kina na ka e cakava na iLawalawa Dauvakatulewa ena 2011, ni veisautaka na gauna e vulici kina na Vale ni Vakatawa e Peceli mai Merika, me sa tekivu ni sivi na ono ena tinikalima na miniti, mai na kena e dau muri tiko e liu ena vo e tinikalima na miniti me vitu na kaloko. Na vuna? E vakarogoi ni kena inaki me rawa nira veisureti na lewe ni vuvale e Peceli ni oti totolo na vuli se ciqoma na veisureti. So tale na valenivolavola ni tabana era sa muria na ituvatuva qori. Era veivolekati kina e levu e Peceli.

7, 8. Eda na kauaitaki ira vakacava na vulagi e lesi ira na isoqosoqo i Jiova mera veisiko?

7 E gauna vinaka meda dau vakaraitaka kina na veikauaitaki nira mai vunau eso na vulagi, ra veisiko na ivakatawa ni tabacakacaka, kei ira na mata mai na valenivolavola ni tabana. (Wilika 3 Joni 5-8.) E rawa ni vakarautaki na kakana se so tale na ka. Vakacava o rawa ni vakaitavi kina?

8 E nanuma lesu e dua na tacida yalewa mai Merika: “Keirau dau sureta e levu e veiyabaki nira mai vunau kei watidra. Dau talei na gauna kece qori, e marautaki, vakauasivi ni veiuqeti vakayalo. Keitou sega ni veivutunitaka.”

9, 10. (a) O cei tale mera kauaitaki? (b) E rawa nira veivuke o ira e sega ni vinaka sara nodra vale? Vakamacalataka.

9 So tale mera kauaitaki: Ena gauna  makawa era dau kauaitaki na vulagi nuitaki nira vakaicilitaki. (Jope 31:32; Fmon. 22) E vinakati tale ga qori ena noda gauna qo. Era dau vinakata na ivakatawa ni tabacakacaka mera vakaicilitaki nira veisiko tiko ena dua na ivavakoso. Era dau vinakata tale ga na icili na vuli ena koronivuli e vakarautaka na isoqosoqo, vaka kina o ira na lewe ni tarataravaki. Na leqa tubukoso tale ga e dau vakacacani kina nodra vale eso, ra qai vinakata mera vakaicili toka ena dua na vanua me yacova ni sa tara tale nodra vale. Meda kua ni nanuma ni o ira ga na vakavale vinaka mera veivuke, de dua era sa dau cakava tiko qori ena levu na gauna. Ia vakacava o rawa ni dolava na nomu vale, kevaka mada ga e sega ni vinaka sara?

10 E nanuma vinaka e dua na tacida tagane e Sauca Korea nona vakaicilitaki ira na tiko ena dua na vuli e vakarautaka na isoqosoqo. E vola: “Au a lomalomarua ni keirau se qai vakawati ga, e ka lailai tale ga neirau vale. Ia dua na gauna marautaki na neirau vakaicilitaki ira na gonevuli. Ni keirau se qai vakamau ga, keirau vulica kina ni rawa nida mamarau na veiwatini nida qaravi Jiova qai sauva vata na isausau vakayalo.”

11. Na cava mera kauaitaki kina na toki vou yani?

11 Ira na vou ena ivavakoso: Ena rairai toki yani ena nomu yalava e dua se so na vuvale. De ra lai veiqaravi ena vanua e vinakati kina na veivuke. So tale ga na painia era rairai mai veivuke ena ivavakoso. Ena vou toka vei ira na itikotiko, ivavakoso, de dua na vosa kei na ivakarau ni bula. Ni o sureti ira ina dua na kana, ka ni veivakamarautaki se mera gade yani, ena so kina nodra itokani vou, era na sega ni vulagi ena vanua vou era toki kina.

12. Na ivakaraitaki cava e laurai kina ni sega ni vinakati me caka sara tu e dua na kakana levu nida veikauaitaki?

12 Na noda dau veikauaitaki e sega ni tukuni me caka sara tu e dua na kakana levu. (Wilika Luke 10:41, 42.) Ni vakananuma tiko na itekitekivu ni nona cakacaka vakadaukaulotu, e kaya e dua na tacida tagane: “Keirau se gone, lailai na ka keirau kila, keirau dau vakanananu tale ga i vale. Dua na yakavi, e vakanananu i vale o watiqu, e vaka me sega ni yaga noqu via veivuke. Rauta na veimama ni vitu, sa rogo na tukituki. E kauta mai e dua na gonevuli ni iVolatabu e tolu na moli. E via mai vakabula vei ira na vulagi daukaulotu. Keirau mani sureti koya i vale, soli sara vua e dua na bilo wai. Oti keirau caka ti kei na jokeliti katakata. Keirau se bera ni kila kina na vosa vakaSwahili, sega ni kila tale ga o koya na vosa vakavalagi. Ia na ka e yaco qori, keirau tekivu marautaka kina na neirau veitokani voleka kei ira na tacida ena vanua ya.”

KUA NI LEQATAKA VAKASIVIA

13. Na cava na yaga ni veikauaitaki?

13 Vakacava e dau dredre mo veikauaitaki se veisureti? Ke vaka kina, o sa vakuai iko sara tiko ga ena veimaliwai vinaka kei na veitokani e dei. E dua na iwali vinaka ni galili na veikauaitaki. Ia o na rairai vakasamataka, ‘Cava era sega ni dau veisureti kina eso?’ De tiko e vica na vuna.

14. Na cava eda rawa ni cakava ke sega na gauna se kaukaua meda vakadonuya na veisureti se meda veisureti?

14 Gauna kei na kaukaua: Eda dau osooso vakalevu na dauveiqaravi i Jiova, levu tale ga na noda itavi. So era nanuma gona ni sega vei ira na gauna mera dau veikauaitaki se veisureti. Ke yaco sara tiko ga qori vei iko, e bibi mo dikeva tale mada na nomu ituvatuva. Vakacava, o  rawa ni veisautaka eso na ka me tiko na gauna ke o sureti se o veisureti? E veiuqeti na iVolatabu mera dau veikauaitaki na lotu vaKarisito. (Iper. 13:2) E sega ni cala na kena dau vakayacori qori, e dodonu ga meda dau cakava. Ena vinakati mo vakalailaitaka eso na ka o dau cakava e sega ni bibi.

15. Na cava era dau lomaleqataka eso me baleta na nodra veisureti?

15 Nomu nanuma: Vakacava o dau via veisureti o qai nanuma ni o sega ni rawata? Eso era dau mamadua, era leqataka de balavu na veivosaki, ra qai logaloga ca na vulagi. So tale era nanuma ni lailai nodra ilavo, era na sega ni vakarautaka rawa na veika era cakava na kena vo ena ivavakoso. Ia nanuma tiko, e sega ni vinakati me dua na vale rairai vinaka sara, e bibi ga me savasava, me marautaki tale ga na tiko kina.

16, 17. Na cava e rawa ni seavu kina nomu lomaleqataki ira na vulagi?

16 Ke o lomaleqataki ira na vulagi, e levu tale ga era dau va qori. E kaya e dua na qase ni ivavakoso mai Peritania: “E rawa nida lomaleqa vakasivia nida vakarautaka na ka me baleti ira na vulagi. Ia na marau e vu mai na noda tokona na ka kece e veisemati kei na noda qaravi Jiova, e uasivia na lomaleqa qori. Au dau marautaka meu dabe qai veitalanoa kei ira na vulagi ni keimami gunu kofi.” Nanuma tiko ni dau yaga vakalevu noda kauaitaki ira na vulagi. (Fpai. 2:4) Era dau taleitaka e levu mera talanoataka na nodra bula. Nida soqo vata tiko, qori na gauna era dau via kila kina eso tale na veika me baleta na noda bula. E vola e dua na qase ni ivavakoso: “Nira dau gade mai vale na tacida ena ivavakoso, au kilai ira vinaka kina kei na nodra ivakarau ni bula, vakauasivi nodra mai kila na dina.” E dau vakavu marau na noda veikauaitaki ena loloma.

17 E kaya e dua na tacida yalewa painia e dau vakaicilitaki ira na tiko ena vuli e vakarautaka na isoqosoqo: “Au leqataka vakalevu ni ka lailai ga na icili, e vakaiyaya makawa. Au lomavakacegu ena ka e tukuna na watina e dua e dauveivakavulici. E kaya ni gauna rau veiqaravi tiko kina vakaveiwatini ena cakacaka ni veisiko, dau taleitaki nodrau vakaicili ena nona vale e dua e matua vakayalo e sega ni vutuniyau, ia e dua ga nodratou isausau, na qaravi Jiova kei na bula rawarawa. Au nanuma kina na ka e dau tukuna o Na vei keitou na gone: ‘E vinaka na veleti kakana draudrau e tu vata kei na loloma.’” (Vkai. 15:17) Me uqeti iko mada ga na loloma ena nomu dau veikauaitaki, mo kua kina ni lomaleqataka e dua na ka.

18, 19. Ena vukei iko vakacava na nomu dau veikauaitaki mo kua ni raicalataki ira kina na tacida?

18 Nomu rai me baleta eso tale: Vakacava e tiko e dua ena ivavakoso drau sega ni dau veimaliwai vinaka? De totolo ga nomu raicalataki koya, rawa ni dede tale ga ke o sega ni saga mo drau veiyaloni. Na duidui qori e rawa ni vakadredretaka nomu nakita mo dau veikauaitaki. Se vakararawataki iko e dua ena gauna sa oti, o qai katona tiko ga.

19 Ni o saga mo veimaliwai vinaka mada ga kei ira na meca, e vakatututaka na iVolatabu meda dau veikauaitaki. (Wilika Vosa Vakaibalebale 25:21, 22.) Na veikauaitaki e rawa ni vakaotia na nomudrau dau veimaliwai ca, kei na nomu cata tiko e dua. Ena votu kina nona itovo vinaka e dua tale, na itovo e raica o Jiova qai vakamuai koya mai ina ka dina. (Joni 6:44) Ke yavutaki ena loloma, na veisureti tawanamaki e rawa sara ga ni itekitekivu ni nomudrau veitokani. Ia o na vakadeitaka vakacava ni o  yavutaka tiko qori ena loloma? Dua oya na nomu muria na veiuqeti ena Filipai 2:3: “Moni yalomalumalumu ena nomuni okati ira na kena vo mera uasivi kemuni.” Ena titobu na noda lomani ira na tacida, ena dina tale ga na noda veikauaitaki kei na veiuqeti nida raica mera uasivia noda vakabauta, vosota, doudou, se so tale na itovo vaKarisito.

VULAGI DAUVEINANUMI

Era dau vakavakarau vinaka o ira na veisureti (Raica na parakaravu 20)

20. Na cava meda dau doka kina na veisureti, na cava tale ga meda cakava?

20 E taroga na daunisame o Tevita: “Kemuni Jiova, o cei me vulagi ena nomuni valelaca?” (Same 15:1) Ni taroga oti qori e vakamacalataka sara na itovo vakayalo e vinakata na Kalou me raica vei ira na nona vulagi. Dua oya meda dau dina ena noda vosa: “E dau dina ena nona vosa ni yalayala, veitalia ke vakaleqai kina.” (Same 15:4) Ke da sa vakadonuya e dua na veisureti, meda kua ni vakadaroya tu ga qai sega na kena yavu. De dua sa vakavakarau vinaka sara tu ga o koya e veisureti, qai maumau wale nona sasaga ni o sega ni yaco yani. (Maciu 5:37) Ia so na gauna era vakadaroya eso mera lako ina dua tale na veisureti e rairai vinaka cake. Vakacava e ivakaraitaki ni loloma kei na veidokai qori? Nida vakadonuya gona e dua na veisureti, eda na vakavinavinakataka mai vu ni lomada na veika e vakarautaka o koya e veisureti. (Luke 10:7) Ke mani yaco eso na ituvaki e tawanamaki sa ganita ga mo vakadarodaro, e ka vakayalololoma, e veinanumi tale ga ni o vakaraitaka vua vakatotolo.

21. Na cava e vinaka kina meda dau doka na itovo ni dua na vanua?

21 E bibi tale ga me dokai na itovo ni vanua eda tiko kina. Ena so na itovo vakavanua ke gole yani eso era sega ni sureti era na marautaki ga, ia so tale na vanua ena vinakati me tuvanaki rawa. Ena so mada ga na vanua o ira na veisureti era na vakarautaka na kena e vinaka duadua vei ira na sureti mera vakaraitaka nodra dokai ira, qai muri na vuvale kei na so tale. So na vanua, era dau vakaligaliga yani na sureti, so tale era marau na veisureti mera kua ni vakaicolacolataki na sureti. Eso na vanua e dau kena ivakarau mera sega ni ciqoma na imatai kei na ikarua ni veisureti, ia ena so tale na vanua ena rarawataki ke sega ni ciqomi na veisureti. Meda dau saga gona meda vakamarautaki ira na sureti keda.

22. Na cava e bibi kina meda “dau veikauaitaki”?

22 E matata vinaka ni “sa roro [tiko] mai na icavacava ni ka kece.” (1 Pita 4:7) Eda vakarau raica qo na veivakararawataki levu e se bera vakadua ni vakilai e vuravura. Ni sa voleka sara tiko ga mai na gauna qori, e vinakati meda lomani ira vakalevu na tacida vakayalo. Sa qai bibi ga nikua na ivakasala i Pita vei ira na lotu vaKarisito: “Moni dau veikauaitaki,” qo na itovo marautaki, e vinakati vakalevu qai sega ni oti rawa.—1 Pita 4:9.