Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

 ITALANOA NI NONA BULA

Au Vakacegui ena Noqu Rarawa Kece

Au Vakacegui ena Noqu Rarawa Kece

Au a sucu ena ika9 ni Noveba, 1929 ena korolevu makawa o Sukkur, e tiko ena yasa i ra ni Uciwai na Indus, sa o Pakistan nikua. Ena gauna ya, a solia e dua na turaga ni Igiladi daukaulotu vei rau na noqu itubutubu eso na ivola duiroka. E yaga dina na ivola vakaivolatabu qori ni veisautaki au sara ga meu iVakadinadina i Jiova.

E VAKATOKAI na ivola ya me drodrolagi. Niu wilika, e uqeti au na matata ni kena vosa vakatautauvata. Tekivu tale ga meu taleitaka na kilaka vakaivolatabu e tu ena ivola qori niu se gone.

Ni rivarivabitaki ni na ravuti o Idia ena iKarua ni iValu Levu, e veisau na noqu bula. Rau veibiu na noqu itubutubu, oti rau veisere sara. Au vaqaqa se rawa vakacava ni rau veibiu e rua rau dau veilomani. Dua na ka na noqu rarawa, e vaka meu sa biu duadua tu. Niu le dua ga, au sega ni vakila na vakacegu kei na veitokoni au vinakata tu.

Au tiko vata ga kei Na e Karachi, na koroturaga. Dua na siga e gole mai vale o Fred Hardaker, e dua na vuniwai sa kenaturaga, e iVakadinadina i Jiova tale ga. Rau lotu vata kei na daukaulotu a solia na ivola vei ratou na noqu vuvale. E sureti Na me vuli iVolatabu. A vakasuka o Na, ia e tukuna deu na taleitaka. Au tekivu vuli iVolatabu sara kei Brother Hardaker ena macawa tarava.

 Oti e vica na macawa, au sa tiko tale ga ena soqoni vaKarisito ena valeniwai nei Brother Hardaker. E rauta ni 12 na itabaqase iVakadinadina i Jiova eratou soqoni e kea. Eratou vakacegui au qai karoni au me vaka ga niu luvedratou. Au se nanuma vinaka tu ga na neitou dabe vata me keitou veiraici toka ni keitou veivosaki tiko me vaka na itokani dina, na ka sara ga au vinakata tu ena gauna ya.

Sega ni dede e sureti au o Brother Hardaker meu tomani koya ena cakacaka vakavunau. E vakavulici au meu vakayagataka na misini na qaramavoni, me rogoci kina na katokatoni ni ivunau leleka. E vica na ivunau qori e vakacudrui ira na itaukeinivale ni lauti ira na kena itukutuku. Ia au marautaka na lai vunau. Dua na ka noqu taleitaka na ka dina ena iVolatabu, au vinakata sara ga meu wasea yani.

Nira yaco e Idia na mataivalu ni Japani, era saqati ira vakaca na iVakadinadina i Jiova na veiliutaki ni Peritania. Au mani tusaqati ena Julai 1943. E vakatalai au na qasenivuli liu, e bete tale ga ni lotu Jaji, ni “sega ni vinaka na noqu itovo.” E tukuna vei Na ni noqu mai veimaliwai kei ira na iVakadinadina i Jiova au sega kina ni ivakaraitaki vinaka vei ira na vo ni gonevuli. Dua na ka na lomaleqa nei Na qai vakatabuya meu kua tale ni veimaliwai kei ira na iVakadinadina i Jiova. Oti e vakauti au sara vei Tamaqu i Peshawar, e dua na tauni e rauta ni 1,370 na kilomita ena vualiku. Niu sega tu ni kana vakayalo se maliwai ira na tacida, au sa malumu tale ga vakayalo.

BULABULA TALE VAKAYALO

Ena 1947 au lesu i Karachi meu vaqara cakacaka. Niu tiko e kea, au lai rai sara ena valeniwai nei vuniwai Hardaker. Dua na ka nona marautaki au.

E taroga: “Na cava e tauvi iko?” E nanuma niu via taroga na nona ivakasala vakavuniwai.

Au sauma: “Au sega ni tauvimate, vuniwai. Au tauvimate vakayalo. Au via vuli iVolatabu.”

E taro tale: “Siga cava o via tekivu kina?”

Au kaya: “Ke rawa ni tekivu sara ga nikua.”

Keirau mani vuli iVolatabu ena yakavi qori, e vaka meu dusimaki vakayalo niu lesu mai vale. E saga vakaukaua o Na meu kua ni veimaliwai kei ira na mataveitacini, ia au vakadeitaka ena gauna qo me noqu na dina. Ena ika31 ni Okosita 1947, au papitaiso meu vakaraitaka niu sa yalataki au oti vei Jiova. Au tekivu painia tudei niu yabaki 17.

MARAUTAKA NA CAKACAKA VAKAPAINIA

Na imatai ni noqu ilesilesi o Quetta, era dau keba tu kina na mataivalu ni Peritania. Ena 1947, e wasei na vanua me o Idia kei Pakistan. * Na ka e yaco qori era tini veicati kina na veimatalotu, e laurai ena ivolatukutuku ni veigauna nira biuvanua sara ga e dua na ilala levu. Era mani veituyaki e rauta ni 14 na milioni na isenivalu. Era lako i Pakistan na lotu Musulomani e Idia, ia o ira na Idu kei na Sikh mai Pakistan era toki ena dua na vanua vou e Idia. Ena gauna qori, au vodo ena dua na sitimanivanua e osodrigi mai Karachi, au kubeta dei toka ga na itautauri ena baba ni sitima me yaco sara i Quetta.

Au tiko ena soqo ni tabacakacaka e Idia ena 1948

Mai Quetta, keirau sota kei George Singh, e dua na painia lavotaki sa yabaki 20 vakacaca. E solia o George e dua na basikeli makawa meu rawa ni vodo wavoki kina (se biliga) ena yalava veidelana. Levu na gauna au dau vunau duadua. Ena loma ga ni ono na vula, sa 17 noqu vuli iVolatabu, era lako mai na dina eso vei ira. E dua gona e sotia o Sadiq Masih, e dau vukei keirau kei George ena kena vakadewataki eso na ivola vakaivolatabu ena vosa vakaUrdu, na vosa ni vanua o Pakistan. Toso na gauna, sa dua na dautukutuku gugumatua ni itukutuku vinaka o Sadiq.

Vodo tiko ena waqa na Queen Elizabeth niu lai vuli ena Koronivuli o Kiliati

Oti au lesu i Karachi meu lai veiqaravi kei rau o Henry Finch kei Harry Forrest, rau daukaulotu, erau se qai lesu ga mai ena Koronivuli o Kiliati. Rau vakavulici au vinaka vakayalo! Dua na gauna au tomani Brother Finch ena ilakolako ni vunau ena vualiku kei Pakistan. Ena ruku ni veiulunivanua cere, keirau raica e levu na lewenikoro yalomalumalumu era vosa vakaUrdu era karamaca tu  vakayalo. Oti e rua na yabaki, au lai vuli tale ga ena Koronivuli o Kiliati; au lesu tale i Pakistan meu ivakatawa ni tabacakacaka vagauna. Au tiko ga ena itikotiko ni daukaulotu e Lahore, kei na tolu tale na tacida tagane daukaulotu.

VAKACEGUI NIU YALOLAILAI

Ena 1954, e rarawataki nira duiyaloyalo na daukaulotu e Lahore, mani veisautaka na valenivolavola ni tabana na nodra ilesilesi. Au a vunauci ena noqu veitovaki, e vakaraitaka na noqu sesewa. Dua na ka na noqu yalolailai, au nanuma niu sega ni qarava vinaka na noqu itavi vakayalo. Au mani toki lesu i Karachi, oti au gole sara i Lodoni, niu vinakata meu tekivu vinaka tale vakayalo.

Mai Lodoni, keimami ivavakoso vata kei na levu na lewenivuvale e Peceli. E dau kauaitaki au o Pryce Hughes, na ivakatawa ni valenivolavola ni tabana. Dua na siga, e talanoataka vei au ni a vunauci koya tale ga o Joseph F. Rutherford, e raica tiko na vunautaki ni itukutuku vinaka e vuravura raraba ena gauna ya. Ni via vakadonui koya ga o Brother Hughes, e vunauci koya vakadodonu o Brother Rutherford. Au kurabui niu raici Brother Hughes ni matadredredre mai. E kaya ni a rarawataka na veika e yaco. Ia e qai liaca ni yaga vua na ivakasala qori, e vakaraitaka na loloma i Jiova. (Iper. 12:6) E uqeti au na nona ivakamacala meu bulabula tale vakayalo.

Rauta na gauna qori e toki o Na i Lodoni, mani vulica na iVolatabu ena veisureti nei John E. Barr, e qai lewe ni iLawalawa Dauvakatulewa. E duadua tu ga na ivakarau ni nona toso, e papitaiso sara ena 1957. Au qai kila tale ga ni bera ni takali o Ta, a vuli iVolatabu kei ira na mataveitacini.

Ena 1958 keirau vakamau kei Lene, e dua na tacida yalewa ni Denmark, sa vakaitikotiko e Lodoni. Ena yabaki e tarava, keirau marau ni sucu na luvei keirau yalewa o Jane, e qase duadua vei ratou na lima na luvei keirau. E soli tale ga vei au eso na itavi ena iVavakoso o Fulham. Toso na gauna ni tautauvimate o Lene, e vinakati me keitou toki ena vanua katakata. Keitou mani toki i Adelaide e Ositerelia, ena 1967.

ITUVAKI MOSIMOSI

Eratou lewe ni neitou ivavakoso e Adelaide e 12 na lumuti itabaqase. Eratou dau gumatua ena cakacaka vakavunau. E totolo wale ga neitou muria e dua na ituvatuva vinaka vakayalo.

Ena 1979, e sucu na ikalima ni luvei keirau o  Daniel. E tauvi koya na mate na Down syndrome, * ena sega ni balavu na nona bula. Ena gauna mada ga qo, e dredre meu vakamacalataka na neirau rarawa. Keirau qaravi koya ena kena vinaka keirau rawata, vaka kina o ratou na kena vo. Ena so na gauna e dau loaloa na yagona ni lailai na cagi e ceguva, e tiko e utona e rua na qara, keirau mani cicivaki koya i valenibula. E tautauvimate, ia e gone vuku, dau loloma, taleitaka tale ga na veika vakayalo. Ni keitou masu vakavuvale ni bera na kana, e dau biuta vata na ligana lalai ya, deguvacu qai kaya mai vu ni lomana, “Emeni!” Oti qai rawa ni kana.

Ni sa yabaki va o Daniel, e tauvi koya na kenisa ni dra. Keirau oca sara ga kei Lene ena neirau qaravi koya. E voleka ni vakaleqa na noqu vakasama. Ni keirau yalolailai sara tu ga, e gole mai vale na neitou ivakatawa ni tabacakacaka o Neville Bromwich. Ena bogi ya e tonawanawa na matana ni mokoti keirau toka. Keitou tagi kece. E vakacegui keirau na nona vosa ena yalololoma kei na veivakacegui. E biubiu ena rauta na dua na kaloko ena matakalailai. Sega ni dede sa takali o Daniel. Keirau sega ni vakamacalataka rawa na levu ni kena mosi ni mai takali. Ia keirau vosota na rarawa, keirau nuidei ni sega ni rawa ni dua na ka, se o mate mada ga me tawasei Daniel mai na loloma i Jiova. (Roma 8:38, 39) Keirau vakanamata me keitou sota tale ni sa vakaturi ena vuravura vou e vakarautaka na Kalou!—Joni 5:28, 29.

MARAUTAKI NA VEIQARAVI

Ena gauna qo, a mate vakarua e dua na yasa ni yagoqu, ia au se veiqaravi tiko ga vaqase ni ivavakoso. Na veika au sotava e uqeti au meu dau veikauaitaki, meu dau loloma tale ga, vakabibi vei ira na rarawa tu. Au sega ni vakalewai ira. Ia au dau taroga ga: ‘E veisautaka vakacava nodra rai na veika era sotava tiko? Au na vakaraitaka vakacava niu kauaitaki ira? Au na uqeti ira vakacava mera muria na sala i Jiova?’ Au dau marautaka na veivakatawani ena ivavakoso! Io, niu dau veivakacegui se veivakabulabulataki vakayalo, au vakila niu vakabulabulataki seu vakacegui tale ga.

Au dau marautaka na veivakatawani

Au duavata kei na daunisame ni kaya: “Ni bikai au na nuiqawaqawa, [o Jiova e] vakacegui au qai vakayaloqaqataki au.” (Same 94:19) E vakacegui au ni keitou sotava vakavuvale na veika dredre, veitusaqati, noqu rarawa kei na yalolailai. E Tamaqu dina o Jiova!

^ para. 19 O Pakistan e wili kina na Ra kei Pakistan (sa o Pakistan nikua) kei na Tokalau kei Pakistan (sa o Bangladesh nikua).

^ para. 29 Raica na ulutaga “Raising a Child With Down’s Syndrome—The Challenge and the Reward” ena Awake! ni June 2011.