Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

Tokona na Veiliutaki Cecere i Jiova!

Tokona na Veiliutaki Cecere i Jiova!

“E ganiti kemuni Jiova, na neimami Kalou, me nomuni na lagilagi, na vakarokoroko, kei na kaukaua, ni oni bulia na ka kece.”—VKTA. 4:11.

SERE: 12, 150

1, 2. Na cava meda vakadeitaka? (Raica na imatai ni iyaloyalo.)

ME VAKA e vulici ena ulutaga sa oti, e kaya na Tevoro ni vakayagataka cala o Jiova nona veiliutaki cecere, ena vinaka tale ga na bula ni kawatamata ke ra lewai ira tu ga. Vakacava e donu na nona ile o Setani? Kaya mada ke ra rawa ni bula tawamudu o ira na digia mera lewai ira ga. Ena vinaka nodra bula ni sega ni liutaki ira na Kalou? O na marau vakalevu ke vakatau sara tu ga vei iko na nomu bula kei na bula tawamudu?

2 Eda na dui sauma ga na taro qori. Ia ena vinakati meda vakasamataka sara vakavinaka. Nida cakava qori eda na raica kina ni donu ga na veiliutaki cecere ni Kalou. E vinaka duadua ga nona veiliutaki. Ena veiganiti gona meda tokona mai vu ni lomada. E tiko tale ga na yavu vakaivolatabu meda vakadeitaka kina qori. Vakasamataka mada na veika e tukuna na iVolatabu me baleta na dodonu ni veiliutaki cecere i Jiova.

DODONU GA ME VEILIUTAKI O JIOVA

3. Na cava e dodonu ga kina me veiliutaki o Jiova?

3 O Jiova na Turaga Cecere ni lomalagi kei vuravura ni Kalou  kaukaua, e Dauveibuli tale ga. (1 Vei. 29:11; Caka 4:24) Ena raivotu ni Vakatakila 4:11, era kaya na le 144,000 era veiliutaki kei Karisito mai lomalagi: “E ganiti kemuni Jiova, na neimami Kalou, me nomuni na lagilagi, na vakarokoroko, kei na kaukaua, ni oni bulia na ka kece, ena nomuni lewa era bula, era buli kina.” Io, ni bulia na ka kece o Jiova, e tu sara ga vua na dodonu me liutaki keda kei ira na ka bula vakayalo.

4. Na cava e tukuni kina ni nona saqati na Kalou e vakayagataki cala kina na galala ni vakatulewa?

4 E sega ni dua na ka e bulia o Setani. E sega gona ni dodonu me lewa na vuravura kei na lomalagi. Ni talaidredre kei rau na imatai ni veiwatini ina veiliutaki cecere i Jiova, e vakaraitaka ga nodratou dokadoka. (Jere. 10:23) Ni soli tu vei ratou na galala ni vakatulewa, rawa sara ga ni ratou digia me ratou lewai ratou ga. Ia vakacava, e dodonu me ratou cakava qori? Sega. E soli na galala ni vakatulewa me rawa kina na digidigi vinaka e veisiga. Koya gona e sega ni solia vei ratou na dodonu me ratou talaidredre kina vua na Dauveibuli kei na Vunibula. E matata ena nodratou saqati Jiova, ni ratou vakayagataka cala nodratou galala ni vakatulewa. E veiganiti ga meda vakarurugi na kawatamata ena veiliutaki dodonu i Jiova.

5. Na cava eda nuidei kina ni dodonu tu ga na vakatulewa ni Kalou?

5 E tiko e dua tale na vuna e dodonu ga kina me veiliutaki o Jiova. E uasivi nona lewadodonu ni veiliutaki. E kaya: “Ni o yau o Jiova, o koya e dei na nona loloma, e lewadodonu, e cakadodonu e vuravura, niu taleitaka na ka qori.” (Jere. 9:24) E sega ni muria na lawa era vola na tamata ivalavala ca me kilai kina na ka e dodonu qai vinaka. E vu mai vua na lewadodonu uasivi, qori na vuna e vakarautaka kina na lawa vei keda na kawatamata. “Na yalododonu kei na lewadodonu e yavu ni nomuni idabedabe vakaturaga,” eda nuidei gona ni dodonu kece nona lawa, ivakavuvuli kei na nona vakatulewa. (Same 89:14; 119:128) E duidui sara o Setani, e kaya ni sega ni yaga na veiliutaki cecere i Jiova, ia e sega ni bau vakarautaka rawa e dua na veiliutaki e vuravura me kune kina na lewadodonu.

6. Na cava e dua na vuna e dodonu ga kina vei Jiova me liutaka na vuravura?

6 Dua tale na vuna e dodonu ga kina me veiliutaki o Jiova, ni tu vua na kila kei na vuku e vinakati me liutaki kina na lomalagi kei na vuravura. Kena ivakaraitaki: E vukei Luvena me vakabula na mate era sega ni walia rawa na vuniwai. (Maciu 4:23, 24; Mari. 5:25-29) E sega ni raica o Jiova me cakamana qori. E kila vinaka o koya na ka kece e okati kina, e tu tale ga vua na kaukaua me veisautaka na ka e yaco. E va tale ga qori nona vakaturi ira na mate kei na nona tarova na leqa tubukoso.

7. E cecere vakacava na vuku i Jiova ni vakatauvatani kei na vuravura e lewa o Setani?

7 Era se saga tiko ga na tamata era vakamuai ena vuravura i Setani mera walia na veisei ena nodra vanua kei na veimatanitu; ia o Jiova duadua ga e rawa ni vakaduavatataka na vuravura taucoko ni tu vua na vuku. (Aisea 2:3, 4; 54:13) Nida vulica na vuku kei na nona kilaka, eda na duavata kei na ka e tukuna na yapositolo o Paula, ni a uqeti me vola: “Sa titobu dina na veivakalougatataki ni Kalou, na nona vuku kei na nona kilaka! E sega ni katumi rawa na titobu ni ka e vakananuma, e dredre tale ga ni kilai na nona sala kece!”—Roma 11:33.

VINAKA DUADUA NA VEILIUTAKI I JIOVA

8. E uqeti iko vakacava na ivakarau ni veiliutaki i Jiova?

8 E sega ni vakaraitaka wale ga na iVolatabu ni dodonu me veiliutaki o Jiova.  E vakamacalataka na vuna e cecere duadua kina nona veiliutaki. Dua na vuna oya ni veiliutaki ena loloma. Io, e uqeti keda dina na ivakarau ni nona veiliutaki cecere. E “dauyalololoma qai dauveinanumi, e berabera ni cudru, qai vuabale ena loloma e dei kei na dina.” (Lako 34:6) E dokai ira nona tamata na Kalou. E uasivi nona veikaroni ni vakatauvatani kei keda. O Jiova e sega ni dau bureitaka na ka vinaka vei ira na nona dausokalou yalodina, e duidui sara qori kei na ka e tukuna na Tevoro. E solia mada ga na Luvena e dau vakamareqeta meda rawata kina na bula tawamudu!—Wilika Same 84:11; Roma 8:32.

9. Eda kila vakacava ni kauaitaki keda yadudua na Kalou?

9 O Jiova e sega ni kauaitaki ira wale ga vakailawalawa nona tamata. E kauaitaki keda yadudua sara ga. Kena ivakaraitaki, e vakayagataki ira na dauveilewai ena loma ni tolu na senitiuri mera sereki ira na Isireli mai vei ira na dauveivakalolomataki. Ena gauna dredre qori, e nanumi Ruci na goneyalewa sega ni Isireli. Dua na ka nona vakuai koya me tavuki ina sokalou dina. E vakalougatataki Ruci o Jiova ni vakarautaka vua e dua na watina vinaka kei na luvena tagane. Ia e sega ni o koya wale ga ya. Ni sa vakaturi o Ruci, ena qai kila ni okati tale ga na luvena tagane ena iyatukawa ni Mesaia. Sa na wacava nona marau ni maroroi tu na kena italanoa ena ivola vakaivolatabu e vakatokayacataki kina!—Ruci 4:13; Maciu 1:5, 16.

10. Na cava eda kaya kina ni vakilai na galala ena veiliutaki cecere i Jiova?

10 O Jiova e sega ni veiliutaki vakasaurara se yalodua. E vakilai kina na galala qai uqeta na marau. (2 Kor. 3:17) E kaya kina o Tevita: “E tu e matana [na Kalou] na lagilagi kei na iukuuku, e tiko ena nona itikotiko na kaukaua kei na reki.” (1 Vei. 16:7, 27) E vola tale ga na daunisame o Icani: “Era marau na tamata era kila na kaila ni marau. Kemuni Jiova, era lako voli ena rarama ni matamuni. Era marau vakalevu ena siga taucoko ena vuku ni yacamuni, era vakacerecerei tale ga ena nomuni yalododonu.”—Same 89:15, 16.

11. Eda na vakadeitaka vakacava ni vinaka duadua na veiliutaki cecere i Jiova?

11 Na noda dau vakananuma vakatitobu na vinaka i Jiova eda na vakadeitaka kina ni vinaka duadua nona veiliutaki. Eda na duavata kina kei na daunisame: “E vinaka cake e dua na siga ena nomuni lomanibai mai na duanaudolu ena dua tale na vanua!” (Same 84:10) E rawa vakacava qori? Ni Dauveibuli dauloloma o Jiova, e kila vinaka na ka eda vinakata meda rawata kina na marau dina, qai dau vuabale na ka e vakarautaka. Se mani cava e vinakata vei keda, e cakava qori me yaga vei keda, meda marau tale ga kina vakalevu, ke vinakati mada ga meda vakuai keda mai na so na ka.—Wilika Aisea 48:17.

12. Na cava me noda inaki bibi nida tokona na veiliutaki cecere i Jiova?

12 E vakaraitaka na iVolatabu ni so era na vorata na veiliutaki cecere i Jiova ni cava na Duanaudolu na Yabaki ni Veiliutaki i Karisito. (Vkta. 20:7, 8) Na cava ena rairai vakavuna qori? Ena sereki na Tevoro, ena saga tale ga me vakacalai ira na kawatamata mera nanumi ira ga. Qori na ka sa dau cakava tiko mai. De dua ena vakamuai ira na tamata mera nanuma ni tiko tale e dua na sala mera bula tawamudu kina qai sega ni vinakati mera talairawarawa vei Jiova. Eda kila ni sega ni dina qori. Ia qo na tikina bibi: Vakacava eda na rawai ena itukutuku lasu qori? Ke da lomani Jiova qai qaravi koya ena vuku ni nona vinaka kei na dodonu ni nona veiliutaki cecere ena lomalagi kei na  vuravura, eda na cata nona veibeitaki na tevoro. Eda na sega ni vinakata tale e dua na veiliutaki, eda na via bula ga ena veiliutaki vakayalololoma i Jiova, e dodonu qai cecere.

YALODINA NI TOKONA NA VEILIUTAKI CECERE NI KALOU

13. Eda na tokoni Jiova vakacava nida vakatotomuri koya?

13 Io, e dodonu ga meda tokona mai vu ni lomada na veiliutaki cecere i Jiova. Eda sa dikeva mai ni dodonu ga me veiliutaki, e vinaka duadua tale ga. Eda na tokona na veiliutaki cecere i Jiova nida yalodina tiko ga ni qaravi koya. Na cava eso tale na sala eda na veitokoni kina? Qori noda muria na sala i Jiova. Nida cakava na ka ena sala e vinakata o Jiova, eda vakaraitaka nida taleitaka qai tokona nona veiliutaki.—Wilika Efeso 5:1, 2.

14. Era na vakatotomuri Jiova vakacava na qase kei ira na ulunivuvale?

14 Nida vulica na iVolatabu, eda kila ni dau veiliutaki vakayalololoma o Jiova. Bibi gona vei ira na ulunivuvale kei ira na qase era taleitaka na nona veiliutaki cecere mera kua ni vakacolasau, vaka mera veiliutaki tale tu ga. Era na vakatotomuri Jiova ga. O Paula e dua na ivakaraitaki e vakatotomuria na Kalou kei na Luvena. (1 Kor. 11:1) E sega ni veivakamadualaki se vakasaurarataki ira eso mera talairawarawa. E vakamasuti ira ga. (Roma 12:1; Efeso 4:1; Fmon. 8-10) Qori na sala e cakava kina o Jiova na ka. Mera muria tale ga na sala qori o ira kece na lomana ra qai tokona na ivakarau ni nona veiliutaki.

15. Ena kilai vakacava nida taleitaka na ivakarau ni veiliutaki i Jiova ke da dokai ira na veiliutaki era lesi vakalou?

15 Meda raica vakacava na veiliutaki era  lesi vakalou? Na noda veitokoni ena veidokai, eda vakaraitaka nida tokona na veiliutaki cecere i Jiova. Ke da sega mada ga ni kila vinaka se duavata kei na nodra vakatulewa, eda na vinakata tiko ga meda tokona na veiliutaki vakalou. E duatani sara qori ena kena e muri e vuravura, ia qori na ivakarau ni bula ena veiliutaki i Jiova. (Efeso 5:22, 23; 6:1-3; Iper. 13:17) Ena yaga nida muria ni kauaitaki keda dina na Kalou.

16. Era vakatulewa vakacava o ira na tokona na veiliutaki cecere ni Kalou?

16 Eda na tokona tale ga na veiliutaki cecere ni Kalou ena noda vakatulewa. E sega ni dau vakarautaka o Jiova na ivakaro ena ituvaki kece ga. Ia ni dusimaki keda ena vakaraitaka na ka e nanuma. Kena ivakaraitaki, e sega ni vakarautaka vakamatailalai na isulusulu meda tokara na lotu vaKarisito. E vakaraitaka ga ni vinakata meda digia na isulu kei na sasauni e rakorako, e ganita na italatala lotu vaKarisito. (1 Tim. 2:9, 10) E vinakata tale ga meda kua ni veivakatarabetaki se vakaleqai ira eso tale ena vuku ni noda vakatulewa. (1 Kor. 10:31-33) Nida qarauna na noda ilakolako, sega ni ka eda vinakata, ia ena sala e vinakata o Jiova kei ka e kauai kina, eda vakaraitaka nida taleitaka qai tokona na ivakarau ni nona veiliutaki.

Tokona na veiliutaki cecere ni Kalou ena noda vakatulewa kei na ka eda cakava vakavuvale (Raica na parakaravu 16-18)

17, 18. Era na tokona vakacava na veiwatini na veiliutaki cecere i Jiova?

17 Dikeva mada na sala e rawa nira vakaraitaka kina na veiwatini nira tokona na sala i Jiova, ra qai tokona na nona veiliutaki cecere. Vakacava ke dredre nodrau vakawati qai sega ni yaco na ka erau namaka? Se vakavu rarawa. Erau rawa ni vakasamataka na ka e cakava o Jiova vei ira na Isireli. E vakamacalataki koya o Jiova ni watina na matanitu o Isireli. (Aisea 54:5; 62:4) Sa bau dredre dina na “vakawati” qori! Ia e sega ni soro koso o Jiova. E lomana tiko ga na matanitu qai yalodina ina nona veiyalayalati kei ira. (Wilika Same 106:43-45.) Macala ga ni na vakavolekati keda vei Jiova na dei ni nona loloma.

18 Mera cakava tale ga qori na veiwatini era lomani Jiova. Era sega ni muria na sala e sega ni vakaivolatabu me iwali ni nodra leqa. Era kila ni vauci ira vata o Jiova, e vinakata tale ga mera ‘veikabiti’ tiko ga. Na veiyacovi tawadodonu e yavu duadua ga vakaivolatabu ni veibiu me vakawati tale kina e dua. (Maciu 19:5, 6, 9) Nira kauaitaka mada ga na ka era rawa nira cakava ena nodra bula vakawati, ra qai vakavinakataka tiko ga, era tokona kina na dodonu ni veiliutaki i Jiova.

19. Na cava meda cakava ke da sega ni tokona na veiliutaki cecere i Jiova?

19 Nida sega ni uasivi, eso na gauna eda na vakararawataki Jiova. E kila vinaka qori o koya, e vakarautaka kina vakayalololoma na isoro ni veivoli i Karisito. Nida caka cala ena so na gauna, meda kerea na veivosoti i Jiova. (1 Joni 2:1, 2) Meda kua ni beitaki keda tiko ga, meda saga meda vuli mai na noda cala. Ke da volekati Jiova, ena vosoti keda, ena vukei keda meda veivutuni, meda walia tale ga ke mani yaco ena dua tale na gauna e muri.—Same 103:3.

20. Na cava meda tokona kina na veiliutaki cecere i Jiova ena gauna qo?

20 Ena vuravura vou eda na vakarurugi ena veiliutaki cecere i Jiova, eda na vulica tale ga na nona sala dodonu. (Aisea 11:9) Ena gauna mada ga qo, levu na ka eda sa vulica tiko. Sa vakadinadinataki tale tiko ga na dodonu ni veiliutaki cecere. Qo na gauna meda tokona kina na veiliutaki cecere ni Kalou ena noda yalodina, veiqaravi, kei na noda sasaga meda vakatotomuri koya ena ka kece eda cakava.