Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

O se Nanuma Tiko?

O se Nanuma Tiko?

O bau wilika vinaka na itabataba ni Vale ni Vakatawa era se qai tabaki oti ga? Raica mada ke o rawa ni sauma e vica na taro qo:

Na cava mera cakava na tagane era lesi, me vaka na ivakatawa ni tabacakacaka kei ira na qase ni ivavakoso nira ciqoma na veidusimaki ni isoqosoqo i Jiova?

Mera totolo ni talairawarawa. E vinaka mera dau taroga: ‘Niu maliwai ira eso, vakacava au dau veivakayaloqaqataki vakayalo? Au dau totolo ni ciqoma qai tokona na veidusimaki era vakarautaka na tacida era liutaki keda?’w16.11, t. 11.

Gauna cava era vakabobulataki kina e Papiloni na lotu vaKarisito dina?

A yaco qo ni oti vakalailai nodra takali na yapositolo. A tauyavutaki sara kina eso na iliuliu ni lotu lasu. E cakacaka vata o lotu kei na Matanitu me uqeta na vukitani, era saga tale ga mera kua ni rogoci na lotu vaKarisito era vaka na witi. Ia ena veiyabaki donumaka na 1914, era tekivu sereki na lumuti.w16.11, t. 23-25.

Na cava e vakasakiti kina na cakacaka i Lefèvre d’Étaples?

Ena 1520 vakacaca, e vakadewataka o Lefèvre na iVolatabu ena vosa vakaVaranise mera wilika na lewenivanua. Eratou taleitaka o Martin Luther, William Tyndale, kei John Calvin na iwalewale ni nona vakadewa.wp16.6, t. 10-12.

Na cava na duidui ni “vakasamataki tiko ga ni ka vakayago” kei na “vakasamataki tiko ga ni ka vakayalo”? (Roma 8:6)

O koya e cakava na kena imatai e vakasamataka na veika vakayago, qori ena nona kauaitaka, veitalanoataka, qai doka vakalevu. O koya e cakava na kena ikarua, ena bibi duadua me cakava na ka me salavata kei na rai ni Kalou, me vaka na lotu vaKarisito e dusimaki koya na yalo tabu. Na kena imatai e vu ni mate, na ikarua e vu ni bula kei na vakacegu.w16.12, t. 15-17.

Na sala cava me vakalailaitaki kina na lomaocaoca?

Me donu na ka o vakabibitaka, kua ni sivia sara na ka o namaka, me tiko na gauna mo vakayagataka ga vakataki iko, marautaka na ibulibuli i Jiova, me tiko na gauna ni marau, dau vakaukauayago, qai moce vakavinaka.w16.12, t. 22-23.

“E tokitaki [o Inoki]  . . me kua ni raica na mate.” (Iper. 11:5) Ena sala cava?

A rairai cakava e dua na ka o Jiova me mate kina ena vakacegu o Inoki, me kua ni vakila ni sa vakarau mate.wp17.1, t. 12-13.

Na cava e bibi tiko ga kina na yalomalumalumu?

O koya e yalomalumalumu ena kilai koya vinaka kei na ka e sega ni qarava rawa. Eda na kauaitaka nodra rai eso tale, eda na sega ni kauaitaki keda vakasivia.w17.01, t. 18.

Na cava eda kaya kina ni dusimaka na Kalou na ilawalawa dauvakatulewa ena imatai ni senitiuri, me vaka ga nona dusimaki ratou tiko na iLawalawa Dauvakatulewa nikua?

Ena veidusimaki ni yalo tabu, era taura matua kina na ka dina vakaivolatabu. Ena nodra veitokoni na agilosi era liutaka kina na cakacaka vakavunau, ra qai nuitaka na Vosa ni Kalou nira veidusimaki. Qori tale ga na ka e caka nikua.w17.02, t. 26-28.

Na cava e talei kina vei keda na isoro ni veivoli?

E va na ka: O cei e solia, vuna e soli kina, na veika e okati ena kena vakarautaki kei na veika e rawati kina. Meda vakasamataka vakatitobu na ka e okati ena va na tikina bibi qori.wp17.2, t. 4-6.

Vakacava e rawa nida veisautaka na ka eda sa vakatulewataka oti?

Dodonu meda dina ena ka eda yalataka. Ia eso na gauna ena vinaka meda vakasama tale de veiganiti me veisau. Ni raica o Jiova nodra veivutuni na kai Ninive, e veisautaka na nona vakatulewa. Ena so na gauna ena vinakati meda cakava ya ke veisau na ituvaki se na itukutuku.w17.03, t. 16-17.

Na cava e vakarerevaki kina na vakaucaca?

Eda na sega ni lewa vinaka na leqa qai vakavuna e levu tale. Ke da donu se cala, na vakaucaca ena sega ni walia na leqa.w17.04, t. 21.