Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

“Nuitaki Jiova Qai Cakava na ka Vinaka”

“Nuitaki Jiova Qai Cakava na ka Vinaka”

“Nuitaki Jiova qai cakava na ka vinaka,  . . qai cakacaka ena yalodina.”SAME 37:3.

SERE: 150, 124

1. Ni buli keda o Jiova, na ka vakatubuqoroqoro cava eda rawa ni cakava?

E BULI keda o Jiova meda cakava eso na ka vakatubuqoroqoro. Eda rawa ni vakayagataka noda vakasama meda walia kina na leqa kei na noda lalawataka na veigauna se bera mai. (Vkai. 2:11) E solia vei keda na kaukaua meda vakayacora na ka eda lalawataka, meda rawata kina na isausau veiganiti. (Fpai. 2:13) E solia tale ga na lewaeloma meda kila kina na ka e donu kei na kena e cala—meda cata na ka ca, da qai vakadodonutaka noda sala ke da sikalutu.Roma 2:15.

2. Na cava e namaka o Jiova me baleta na isolisoli kece e vakarautaka?

2 E namaka o Jiova meda vakayagataka vinaka na isolisoli kece e vakarautaka. Na vuna? Ni lomani keda, e kila vinaka ni na vakacegui keda noda cakava qori. E uqeti keda wasoma na nona Vosa meda vakayagataka vinaka na isolisoli qori. Kena ivakaraitaki eda wilika ena iVolatabu vakaIperiu: “Na lalawa ni tamata gumatua ena tini vinaka ga”; kei na “ka kece e cakava na  ligamu mo qarava ena nomu igu taucoko.” (Vkai. 21:5; Dauv. 9:10) E tukuni ena iVolatabu vaKirisi vaKarisito: “Ni se rawa, meda caka vinaka vei ira na tamata kece”; kei “na isolisoli oni dui rawata, ni vakayagataka ena nomuni veiqaravi.” (Kala. 6:10; 1 Pita 4:10) E matata kina ni vinakata o Jiova meda cakava na veika ena yaga vei keda kei ira eso tale.

3. Na cava e yalani kina noda kaukaua?

3 E kila tale tu ga o Jiova ni vakaiyalayala ga na ka eda rawata. Eda na sega ni valuta vakataki keda na noda malumalumu, se vakaotia na ivalavala ca, kei na mate, eda sega tale ga ni lewai ira eso tale, ni soli tu vei keda kece na galala ni vakatulewa. (1 Tui 8:46) Ni vakatauvatani kei Jiova, se mani vakacava na levu ni noda kilaka se noda qaseta e dua na ka, e se cecere tiko ga o koya.Aisea 55:9.

“Nuitaki Jiova qai cakava na ka vinaka” ni o saga tiko mo walia na leqa

4. Na cava eda na vulica ena ulutaga qo?

4 Ena vinakati meda vakararavi ina nona veidusimaki o Jiova ena ituvaki kece, meda nuitaka nona veitokoni kei na nona vukei keda ena ka e yalani kina noda kaukaua. Ia meda gu mada ga ni cakava eso na ka eda se rawata tiko, ena noda vakayacora eso na ka veiganiti me walia kina noda leqa da qai vukei ira eso tale. (Wilika Same 37:3.) E vinakati ga kina meda muria qo, nuitaki Jiova qai cakava na ka vinaka”; meda “cakacaka” tale ga “ena yalodina.” Ena tikina qori meda dikeva mada nodratou ivakaraitaki o Noa, Tevita kei na so tale na dauveiqaravi yalodina ni Kalou era nuitaki Jiova ra qai cakava kina e dua na ka. Eda na raica nodra vakaduiduitaka na ka e yalani kina nodra kaukaua kei na ka era rawa ni cakava, oti ra qai muria sara.

NI WAVOLITI KOYA NA IVAKARAU CA

5. Vakamacalataka na veika e sotava o Noa.

5 A bula o Noa ena dua na vuravura e ‘sinai ena itovo kaukaua’ kei na ivalavala vakasisila. (Vkte. 6:4, 9-13) E kila ni na muduka o Jiova na vuravura ca qori ena dua na gauna. A rairai vusolo tale ga na loma i Noa ni raica tiko na ituvaki tawavakalou qori. Ia e kila ni vakaiyalayala na nona kaukaua kei na ka tale ga e rawa ni cakava.

Veitusaqati ena cakacaka vakavunau (Raica na parakaravu 6-9)

6, 7. (a) Na cava e vakaiyalayala kina na kaukaua i Noa? (b) Eda tautauvata vakacava kei Noa?

 6 E vakaiyalayala na kaukaua i Noa: E yalodina o Noa ni vunautaki Jiova kei na nona ivakaro, ia e sega ni rawa ni vakasaurarataka e dua me rogoca nona itukutuku se saga me vakatotolotaka na Waluvu. E nuitaki Jiova ni na cakava na ka e yalataka me tinia kina na veika ca, e vakabauta tale ga ni na yavala na Kalou ena kena gauna donu.Vkte. 6:17.

7 Eda bula tale tiko ga qo ena dua na vuravura era sinai kina na tamata ca, sa vakarau vakarusa o Jiova me vaka e yalataka. (1 Joni 2:17) Ia ena gauna qo, eda sega ni rawa ni vakasaurarataki ira mera rogoca na “itukutuku vinaka qo ni Matanitu ni Kalou.” Eda sega tale ga ni rawa ni vakatotolotaka na “veivakararawataki levu.” (Maciu 24:14, 21) Me vakataki Noa, ena vinakati me dei noda vakabauta, da qai nuitaka ni sa voleka ni cakava kina e dua na ka na Kalou. (Same 37:10, 11) Eda vakadeitaka ni na sega ni vakatara na Kalou me tiko ga na vuravura ca me sivia na gauna sa nakita tu me vakayacora kina na nona inaki.Apak. 2:3.

8. E kauaitaka vakacava o Noa na ka e rawa ni cakava? (Raica na imatai ni iyaloyalo.)

8 Na ka e rawa ni cakava o Noa: E vakaiyalayala na nona kaukaua, ia e sega ni soro o Noa, e kauaitaka ga na ka e rawa ni cakava. Ni “dauvunautaka na ka dodonu,” e kacivaka tiko ga ena yalodina na itukutuku e soli vua. (2 Pita 2:5) E macala vakadeitaka sara ga na nona vakabauta. Ni vunau tiko, e vakayagataka tale ga nona kaukaua kei na nona vakasama me vakaotia kina na nona ilesilesi vakalou me taya na waqa.Wilika Iperiu 11:7.

9. Eda na vakatotomuri Noa vakacava?

9 Me vakataki Noa, eda saga tale ga meda “dau vakaitavi vakalevu ena cakacaka ni Turaga.” (1 Kor. 15:58) Era okati kina eso na cakacaka me vaka na tarataravaki, kena vakavinakataki na vanua ni sokalou, bolecakacaka ena soqo ni tabacakacaka se veiwasewase, veiqaravi ena valenivolavola ni tabana se valenivolavola ni vakadewa tu yawa. Kena ikuri, eda vunau tale ga vakalevu nida kila ni na vakadeitaki kina noda inuinui me baleta na veigauna se bera mai. E kaya va qo e dua na tacida yalewa yalodina: “Ni o  vakamacalataka na veivakalougatataki ni Matanitu ni Kalou, o na kila ni sega sara tu ga na nodra inuinui, era raica ni na sega ni wali rawa nodra leqa.” Io, nida lai vunau, eda na sega ni lomaleqataka na veigauna se bera mai, eda na sega tale ga ni via soro ena veitaucici ni bula.1 Kor. 9:24.

NIDA VALAVALA CA

10. Vakamacalataka na ituvaki kei Tevita.

10 E tukuni Tui Tevita o Jiova ni “donu e lomaqu.” (Caka. 13:22) E laurai ena nona bula taucoko o Tevita ni turaga dau yalodina. Ia dua na gauna e valavala ca bibi. E veibutakoci kei Pacisepa. Rarawataki dina nona saga me ubia na ivalavala ca qori ni vakarota me mate ena bucanivalu na wati Pacisepa, o Uraia. E tuvanaka sara mada ga o Tevita me mate o Uraia ena nona vakaitavi ena ivalu! (2 Sam. 11:1-21) Ia qai vakavotui na ivalavala ca i Tevita. (Mari. 4:22) Na cava e yaco? Cava e cakava o Tevita?

Cala makawa (Raica na parakaravu 11-14)

11, 12. (a) Na cava ena sega ni cakava rawa o Tevita ni sa valavala ca? (b) Ke da veivutuni nida valavala ca bibi, cava eda rawa ni nuitaka ni na cakava o Jiova?

11 E vakaiyalayala na kaukaua i Tevita: Sega ni rawa ni veisautaka o Tevita na ka ca sa cakava ya. Sega tale ga ni drotaka na kena itotogi. So mada ga na ka e qai sotava kina e tarai koya tu ena nona bula taucoko. (2 Sam. 12:10-12, 14) Vinakati gona me vakabauta. Me nuitaki Jiova ni na vosoti koya ni sa veivutuni dina, ena vukei koya tale ga me vosota na ka rarawa ena sotava ena vuku ni nona ivalavala.

12 Eda ivalavala ca kece nida sega ni taucoko. So era bibi sara ni vakatauvatani kei na so tale. So na gauna eda sega ni veisautaka rawa na noda cala. De dua ena vakamawe tu ena noda bula na rarawa eda na sotava kina. (Kala. 6:7) Ia ke da vakabauta na ka e kaya na Kalou, eda na nuitaki koya nida veivutuni dina, ena tokoni keda tale ga nida sotava na ka rarawa, kevaka mada ga eda vakavuna.Wilika Aisea 1:18, 19; Caka. 3:19.

13. E vukei tale vakacava o Tevita?

13 Ka e rawa ni cakava o Tevita: E yalorawarawa o Tevita me vukei koya vakayalo o Jiova. Ena sala cava? E vakamalumalumu ina nona veivakadodonutaki o Jiova ena vuku ni nona parofita o Necani. (2 Sam. 12:13) E masuti Jiova tale ga o Tevita, e vakatusa nona ivalavala ca, qai vinakata dina me vakadonui koya tale o Jiova. (Same 51:1-17) E sega ni vinakata me ora tiko ga ena nona ivalavala ca, ia e vuli ga kina. E sega ni cakava tale na cala bibi qori. Ni oti tale e vica vata na yabaki sa qai mate ena yalodina. Ena nona yalodina qori, e nanumi koya vinaka tu ga o Jiova.Iper. 11:32-34.

14. Na cava eda vulica vei Tevita?

14 Na cava eda vulica vei Tevita? Ke da valavala ca bibi, e dodonu meda veivutuni dina da qai kerea na veivosoti i Jiova. Meda tusanaka vua noda cala. (1 Joni 1:9) Meda torovi ira tale ga na qase mera vukei keda vakayalo. (Wilika Jemesa 5:14-16.) Noda yalorawarawa ni muria na ituvatuva i Jiova, eda sa vakaraitaka tiko nida nuitaka nona yalayala me veivakabulai qai veivosoti. Meda vuli gona mai na noda cakacala, da toso tiko ga ni qaravi Jiova, da qai rai vakanamata ena nuidei ina veigauna se bera mai.Iper. 12:12, 13.

ENA SO TALE NA ITUVAKI

Na tauvimate (Raica na parakaravu 15)

15. Na cava eda vulica vei Ana?

15 O na rairai vakasamataki ira tale ga na dausokalou yalodina ena gauna makawa, era nuitaki Jiova ra qai cakava na ka era rawata. Kena ivakaraitaki, o Ana, e yava qai sega ni cakava rawa kina e dua na ka. Ia e nuitaki Jiova me vakacegui  koya, e tomana tiko ga nona sokalou ena valenisoro, qai talaucaka na lomana ena masu. (1 Sam. 1:9-11) Dua na ivakaraitaki vinaka qori, se vakacava? Nida tauvimate se sotava eso na ituvaki e vakaiyalayala kina noda kaukaua, meda biuta ga vei Jiova na noda lomaocaoca, da qai nuitaka ni na vukei keda. (1 Pita 5:6, 7) Oti meda cakava na ka eda rawata me yaga kina vei keda na soqoni vaKarisito kei na so tale na ituvatuva vakayalo.—Iper. 10:24, 25.

Gone era biuta na dina (Raica na parakaravu 16

16. Na cava era vulica na itubutubu vei Samuela?

16 Vakacava o ira na itubutubu e biuta na dina o luvedra? Sa kena turaga o Samuela, e sega ni rawa ni vakasaurarataki rau na luvena me rau yalodina ina ivakatagedegede dodonu e veivakavulici kina. (1 Sam. 8:1-3) E biuta ga vei Jiova me qai vakatulewa kina. Ia e se rawa tiko ga ni yalodina o Samuela me vakamarautaki Jiova na Tamana vakalomalagi. (Vkai. 27:11) So tale ga na itubutubu lotu vaKarisito era sotava tiko na ituvaki qori. Era vakataki koya na Tama ena vosa vakatautauvata ni gone cidroi, nira nuitaka ni tu vakarau o Jiova me vakadonui ira tale na cakacala era veivutuni. (Luke 15:20) Ena gauna tale ga qori era cakacaka vakaukaua na itubutubu mera yalodina tiko ga vei Jiova, nira nuitaka nira na vuli ena nodra ivakaraitaki na luvedra mera lesu tale ina qelenisipi.

Lailai ni ilavo (Raica na parakaravu 17)

17. Na cava e veivakauqeti kina na nona ivakaraitaki na yada dravudravua?

17 Vakasamataka tale ga na yada dravudravua ena gauna i Jisu. (Wilika Luke 21:1-4.) A sega ni cakava rawa e dua na ka ena cakacaka butobuto e vakayacori tiko ena valenisoro. (Maciu 21:12, 13) De lailai tale ga na ka e rawa ni cakava me vakavinakataka kina nona bula vakailavo. Ia e yalorawarawa ni cautaka e “rua na ilavo lailai sara,” qori “na ka sara ga me bula kina.” E nuitaki Jiova mai vu ni lomana, e kila ni na vakarautaka vua na Kalou na veika vakayago e gadreva ke vakaliuca na veika vakayalo. Na nona nuitaki Jiova e uqeti koya me tokona na ituvatuva me baleta na sokalou dina ena gauna ya. Ke da vakaliuca tale ga na Matanitu ni Kalou, ena vakarautaka o Jiova na ka eda gadreva.Maciu 6:33.

18. E donu vakacava nona rai e dua na tacida tagane?

18 E levu tale ga eda sokalou vata nikua era dau nuitaki Jiova, ra qai vakadinadinataka qori ena ka era cakava. Kena ivakaraitaki e dua na tacida tagane o Malcolm, e yalodina tiko ga me yacova ni mate ena 2015. Sivia e vicasagavulu na yabaki nodrau qaravi Jiova tu vakaveiwatini, so na gauna e vinaka nodrau bula, so na gauna e sega. E kaya: “Eda sega ni kila tu na ka ena yaco ena noda bula, so na ka ena dredre sara. Ia era vakalougatataki na vakararavi vei Jiova.” Qo na nona ivakasala o Malcolm, “Masu me vuavuaivinaka tiko ga nomu veiqaravi, mo vakaitavi tale ga ena kena levu o rawata. Kauaitaka ga vakalevu na ka o rawa ni cakava, sega ni kena e vakaiyalayala kina nomu kaukaua.” *

19. (a) Na cava e veiganiti kina na tikinivolatabu ni 2017? (b) Ena yaga vakacava vei iko na tikinivolatabu qori?

19 Sa qai “torosobu ga” na ituvaki nikua, meda namaka gona nida na sotava e levu na ka dredre. (2 Tim. 3:1, 13) Bibi kina me kua ni vakaleqai keda qori. Dodonu ga meda nuitaki Jiova vakalevu kei na noda cakava na ka eda rawata. E veiganiti kina na tikinivolatabu ni 2017: “Nuitaki Jiova qai cakava na ka vinaka”!Same 37:3.

Noda tikinivolatabu ni 2017: “Nuitaki Jiova qai cakava na ka vinaka.”SAME 37:3.

^ para. 18 Raica na Vale ni Vakatawa, Okotova 15, 2013, t. 17-20.