Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

 ULUTAGA NI VULI 8

Vuna Meda Dau Vakavinavinaka Kina

Vuna Meda Dau Vakavinavinaka Kina

“Me laurai na nomuni vakavinavinaka.”—KOLO. 3:15.

SERE 46 Vinaka Jiova

KA ENA VULICI *

1. E vakaraitaka vakacava na vakavinavinaka na tagane ni Samaria e vakabula o Jisu?

ERATOU vaqara bula e tini na tagane ni tauvi ratou na vukavuka, e vaka me sa qai ca ga na kedratou ituvaki. Ia dua na siga eratou raica tu yani vakayawa na Qasenivuli Levu o Jisu. Ni ratou rogoca ni vakaotia na veimataqali mate, ratou vakadeitaka ni rawa tale ga ni vakabulai ratou. Eratou kailavaka yani: “Jisu, Qasenivuli, ni lomani keitou!” E qai vakaotia o Jisu na nodratou vukavuka. E macala ni ratou marautaka kece na nona yalovinaka. Ia e dua ga vei ratou e lai vakaraitaka na nona vakavinavinaka. * Ni sa vakabulai na tagane ni Samaria qori, e uqeti koya me vakacaucautaka na Kalou “ena domolevu.”—Luke 17:12-19.

2-3. (a) Na cava eda rairai sega ni dau vakavinavinaka kina? (b) Cava eda na veivosakitaka ena ulutaga qo?

2 Me vaka na tagane ni Samaria qori, eda vinakata kece meda vakavinavinakataki ira na caka vinaka vei keda. Ia ena so na gauna eda na rairai guilecava meda vakaraitaka na noda vakavinavinaka ena ka eda tukuna se cakava.

3 Eda na veivosakitaka ena ulutaga qo na vuna e bibi kina meda vakaraitaka na noda vakavinavinaka ena ka eda cakava kei na noda vosa. Eda na vulica na nodra ivakaraitaki eso ena iVolatabu era dau vakavinavinaka kei ira na sega ni dau vakavinavinaka. Eda na dikeva tale ga na ka eda rawa ni cakava meda vakaraitaka kina na noda vakavinavinaka.

 VUNA MEDA VAKAVINAVINAKA KINA

4-5. Na cava meda dau vakavinavinaka kina?

4 E ivakaraitaki vinaka vei keda o Jiova ni dau vakavinavinaka. Dua na sala e vakaraitaka kina oya ni vakaicovitaki ira se vakalougatataki ira era vakamarautaki koya. (2 Sam. 22:21; Same 13:6; Maciu 10:40, 41) E uqeti keda na iVolatabu meda “vakatotomuria na Kalou [nida] luvena lomani.” (Efeso 5:1) Io, na vuna levu meda vakaraitaka kina na vakavinavinaka nida via muria na ivakaraitaki i Jiova.

5 Qo e dua tale na vuna meda vakavinavinaka kina. Na vakavinavinaka e vaka na kakana vinaka, eda marautaka nida vakayagataka vata. Ni dua e vakavinavinakataki keda, dua na ka noda marau. Nida vakavinavinakataki ira tale ga, era na marau. Ena kila o koya eda vakavinavinakataka ni yaga dina nona veivuke. Na kena itinitini? Ena vaqaqacotaki na noda veitokani.

6. E tautauvata vakacava na noda vakavinavinaka kei na yapolo koula?

6 E taleitaki dina nida dau vakavinavinaka. E kaya na iVolatabu: “E vaka na yapolo koula ena iyaya ceuti ena siliva na vosa e tau ena gauna donu.” (Vkai. 25:11) Raitayaloyalotaka mada na taliva ni dua na yapolo koula ena loma ni veleti siliva! Vakasamataka na kena talei! Na cava nomu rai ke lolomataki vei iko? E va sara ga qori na talei ni noda dau vakavinavinaka. Vakasamataka mada qo: E rawa ni dede na yapolo koula. Ena va tale ga qori na nomu vakavinavinakataka e dua. Ena sega vakadua ni guilecava, ena talei tu ga vua.

ERA DAU VAKAVINAVINAKA

7. Me vaka e tukuni ena Same 27:4, e vakaraitaka vakacava o Tevita kei ira na vo ni daunisame na nodra vakavinavinaka?

7 Levu na dauveiqaravi ni Kalou ena gauna makawa era dau vakavinavinaka.  Dua o Tevita. (Wilika Same 27:4.) E dau vakavinavinakataka na sokalou savasava qai laurai qori ena ka e cakava. E cautaka e levu na iyau ena kena tara na valenisoro. Era vakaraitaka tale ga na kawa i Esafa na nodra vakavinavinaka nira vola na same, se sere ni vakacaucau. Ena dua na nodra sere, era vakavinavinakataka na Kalou ra qai vakaraitaka nira qoroya na nona “cakacaka veivakurabuitaki.” (Same 75:1) E macala ni vinakata o Tevita kei ira na kawa i Esafa mera vakavinavinakataki Jiova vakalevu ni vakalougatataki ira. Vakacava o iko, o rawa ni vakasamataka na sala mo vakatotomuri ira kina na daunisame qori?

Na cava eda vulica ena ivola i Paula vei ira e Roma me baleta na vakavinavinaka? (Raica na parakaravu 8-9) *

8-9. E vakaraitaka vakacava o Paula nona vakavinavinakataki ira na tacina? E yaga vakacava?

8 Na yapositolo o Paula e vakavinavinakataki ira na tacina qai vakaraitaka qori ena ka e tukuna. E dau vakavinavinakataki ira vua na Kalou ena nona masu. E dau vakavinavinakataki ira tale ga ena nona ivola. Ena Roma wase 16, tikina e 1 ina 15, e cavuta o Paula e 27 na nona itokani lotu vaKarisito. E kaya ni rau “bolemate” o Pirisila kei Akuila ena vukuna, e vakamacalataki Fipi tale ga ni dau ‘vukei ira e levu,’ wili kina o koya. E vakacaucautaki ira gona na tacina gugumatua qori.—Roma 16:1-15.

9 E kila o Paula nira sega ni uasivi, ia ena icavacava ni nona ivola vei ira e Roma, e vakabibitaka ga na nodra itovo vinaka. Vakasamataka na nodra vakayaloqaqataki nira rogoca ni wiliki vakadomoilevu ena ivavakoso na nona ivola! E yaga vakacava? E rawa nida kaya ni vaqaqacotaka na nodra veitokani kei Paula. Vakacava o dau vakavinavinakataka na veika vinaka era tukuna se cakava na lewe ni nomu ivavakoso?

10. Na cava eda vulica ena nona vakavinavinakataki ira na nona imuri o Jisu?

10 E vakavinavinakataka o Jisu na ka era cakava na nona imuri ena nona itukutuku ina vica na ivavakoso e Esia Lailai. Kena ivakaraitaki, e tekivuna na nona itukutuku ena ivavakoso e Ceatira ni kaya: “Au kila na nomu cakacaka, nomu loloma, nomu vakabauta, nomu cakacaka vakaitalatala, nomu vosota, e vinaka cake tale ga na nomu cakacaka ena gauna qo ni vakatauvatani kei na kena e liu.” (Vkta. 2:19) A sega ni cavuta wale ga o Jisu na toso ni nodra cakacaka, e vakavinavinakataka tale ga eso na itovo e uqeta nodra caka vinaka. E vinakata o Jisu me vakasalataka eso e Ceatira, ia e veivakayaloqaqataki ena itekitekivu kei na itinitini ni nona itukutuku. (Vkta. 2:25-28) Vakasamataka mada na lewa e tu vei Jisu ni ulu ni ivavakoso kece. E sega ni vinakati me vakavinavinakataka na ka eda cakava ena vukuna. Ia e vakabibitaka na vakavinavinaka. E ivakaraitaki vinaka vei ira na qase ni ivavakoso!

ERA SEGA NI VAKAVINAVINAKA

11. Me vaka e tukuni ena Iperiu 12:16, na cava na rai nei Iso me baleta na veika tabu?

11 E ka ni rarawa nira sega ni dau vakavinavinaka eso e cavuti ena iVolatabu. Kena ivakaraitaki o Iso. Rau lomani Jiova na nona itubutubu, rau dokai koya tale ga, ia e sega ni vakavinavinakataka o Iso na veika tabu. (Wilika Iperiu 12:16.) E kilai vakacava qori? E totolo ni volitaka na nona itutu vakaulumatua vua na tacina o Jekope ena dua ga na veleti sitiu. (Vkte. 25:30-34) E qai veivutunitaka na nona vakatulewa. A sega ni vakavinavinakataka na ka e tu vua, e sega gona na yavu me  kudruvaka kina ni sega ni vakalougatataki ena itutu vakaulumatua.

12-13. Era vakaraitaka vakacava na Isireli nodra sega ni vakavinavinaka, cava na kena itinitini?

12 E levu na vuna mera vakaraitaka kina na Isireli na vakavinavinaka. Kena ivakaraitaki, era sereki mai na veivakabobulataki e Ijipita ni tauca o Jiova e Tini na Kuita. E mani vakabulai ira na Kalou ni vakaluvuca na mataivalu taucoko ni Ijipita ena Wasa Damudamu. Dua na ka na nodra vakavinavinaka na Isireli, era mani vakacaucautaki Jiova ena sere ni qaqa. Vakacava era vakaraitaka tiko ga na vakavinavinaka?

13 Nira sotava na Isireli eso tale na veika dredre, e totolo ga nira guilecava na veika vinaka e cakava vei ira o Jiova. Era qai vakaraitaka nira sega ni dau vakavinavinaka. (Same 106:7) Ena sala cava? Era “tekivu vosakudrukudrutaki Mosese kei Eroni” na isoqosoqo taucoko, ia na kena dina era vosakudrukudrutaki Jiova. (Lako 16:2, 8) E rarawataka o Jiova nira sega ni vakavinavinaka na nona tamata. E qai tukuna nira na mate ena vanua talasiga na itabatamata taucoko qori, vakavo ga o Josua kei Kelepi. (Tiko 14:22-24; 26:65) Meda raica mada na sala meda kua kina ni muria na nodra ivakaraitaki ca da qai muria na ivakaraitaki vinaka.

DAU VAKAVINAVINAKA NIKUA

14-15. (a) Era na vakaraitaka vakacava na veiwatini na vakavinavinaka? (b) Era na vakavulici luvedra vakacava na itubutubu mera dau vakavinavinaka?

14 Ena vuvale. E yaga vei ratou na lewenivuvale na nodratou dau vakavinavinaka. Na levu ni nodrau vakavinavinaka na veiwatini, erau na veivolekati kina. Ena rawarawa tale ga me rau dau veivosoti. Na tagane vakawati e vakavinavinakataki watina, ena sega ni kauaitaka ga na ka vinaka e tukuna se cakava, ena “tucake tale ga” me “vakacaucautaki koya.” (Vkai. 31:10, 28) Na yalewa vakawati yalomatua, ena tukuna vakamatata vei tagane na ka e taleitaka vua.

15 Ra itubutubu, oni na vakavulici luvemuni vakacava mera dau vakavinavinaka? Nanuma tiko nira na muria ga na gone na ka oni tukuna se cakava. Koya gona moni ivakaraitaki vinaka ena tikina qo ni oni vakavinavinakataka na ka vinaka era cakava vei kemuni. Vakavulici ira tale ga mera dau vakavinavinakataka na ka vinaka  e caka vei ira. Mera kila ni bibi me vu mai lomadra na nodra vakavinavinaka, ni na veiuqeti tale ga na ka era tukuna. Kena ivakaraitaki, e kaya e dua na yalewa o Clary: “Ni yabaki 32 o tinaqu, sa susuga duadua e tolu na gone. Niu sa yabaki 32, au dau vakasamataka ni sega ni rawarawa vua ena gauna ya. Au mani vakavinavinakataki koya ena levu ni nona vakuai koya me susugi au kei rau na ganequ. Dua na gauna sa oti, e tukuna vei au o tinaqu ni taleitaka vakalevu na ka au tukuna vua, e dau vakasamataka, e marautaka tale ga.”

Vakavulici luvemu me dau vakavinavinaka (Raica na parakaravu 15) *

16. Tukuna e dua na ivakaraitaki ni kena veivakayaloqaqataki na noda vakavinavinaka.

16 Ena ivavakoso. Nida dau vakavinavinakataki ira na tacida, ena vakayaloqaqataki ira. Kena ivakaraitaki o Jorge, e dua na qase ni ivavakoso. E tauvimate bibi ni sa yabaki 28. Dua na vula nona sega tu ni lai soqoni. Na gauna mada ga e lako kina ena soqoni, e sega ni rawa ni vakaitavi. E kaya o Jorge: “Au yalolailai ni vakaiyalayala na ka au rawa ni cakava, au sega tale ga ni qarava rawa na noqu itavi ena ivavakoso. Ia ena dua na gauna ni suka na soqoni, e kaya vei au e dua na tacida: ‘Au via vakavinavinakataka nomu ivakaraitaki vinaka vei keitou vakavuvale. Keitou dau taleitaka na nomu ivunau ena veiyabaki sa sivi. E uqeti keitou me keitou toso vakayalo.’ Au luluvu sara ga qai tonawanawa na mataqu. Qori na ka au via rogoca tu.”

17. Me vaka e tukuni ena Kolosa 3:15, eda na vakavinavinakataka vakacava na lomasavu i Jiova?

17 Noda Kalou dau lomasavu. E vakarautaka vakayauyau o Jiova na kakana vakayalo. Kena ivakaraitaki, e yaga dina na ivakasala eda rogoca ena soqoni, wilika ena noda mekesini, kei na noda website. Vakacava o bau rogoca e dua na ivunau, wilika e dua na ulutaga, se sarava e dua na porokaramu ena broadcast o qai tukuna, ‘Qo sara ga na ka au gadreva tu!’ Eda na vakavinavinakataki Jiova vakacava? (Wilika Kolosa 3:15.) Dua na sala oya nida vakavinavinakataka wasoma ena noda masu na iloloma vinaka kece qori.—Jeme. 1:17.

Eda vakaraitaka tale ga na vakavinavinaka nida veitokoni ena samaki ni Vale ni Soqoni (Raica na parakaravu 18)

18. Eda na vakaraitaka vakacava nida vakavinavinakataka noda Vale ni Soqoni?

18 Eda na vakavinavinakataki Jiova tale ga nida raica me savasava qai maqosa tu na noda vanua ni sokalou. Eda na vakaitavi wasoma ena samaki kei na vakavinakataki ni Vale ni Soqoni. O ira tale ga na qarava na misini ni ivavakoso,  era na qarauna me kua ni ca. Ni qaravi vinaka na Vale ni Soqoni, ena dede kina, ena sega tale ga ni levu na ka me vakavinakataki. Nida cakava qori, ena bula na ilavo me tara se vakavinakataki kina eso tale na Vale ni Soqoni e veiyasa i vuravura.

19. Na cava o vulica ena nodrau italanoa na ivakatawa ni tabacakacaka kei watina?

19 O ira na cakacaka vakaukaua ena vukuda. Nida dau vakavinavinaka, ena rawa ni veisautaka na nona rai e dua e sotava tiko na veika dredre. Rogoca mada na ka e sotava e dua na ivakatawa ni tabacakacaka kei watina. Erau lai cakacaka vakavunau ena dua taucoko na siga donuya na vulaililiwa, rau oca sara ga ni rau lesu ina nodrau icili. Ena levu ni liliwa, e dara tu ga o yalewa na kote ni batabata ni lai moce. Ena mataka, e kaya vei tagane ni sa sega ni via tomana na cakacaka qo. Ena mataka tiko ga qori, e yaco yani e dua na ivola mai na valenivolavola ni tabana, e volai sara ga vei yalewa. E vakavinavinakataki kina na nona cakacaka vakaitalatala kei na nona vosota. E tukuni tale ga ni sega ni rawarawa nona veitokiyaki tiko ena veimacawa. E kaya o tagane: “E uqeti watiqu sara ga na ivola ni vakavinavinaka qori me tomana tiko ga nona ilesilesi. E vakayaloqaqataki au vakavica meu toso tiko ga niu nanuma meu sa cegu.” Rau tomana tiko ga na veiwatini qori na nodrau ilesilesi me voleka ni 40 na yabaki.

20. Na cava meda saga ena veisiga, na vuna?

20 Meda saga mada ga ena veisiga meda dau vakavinavinaka ena ka eda tukuna se cakava. Levu nikua era sega ni dau vakavinavinaka. Ia ni vu mai lomada na ka eda tukuna se cakava ena uqeta eso tale mera vosota na veika dredre. Na noda vakavinavinaka ena vaqaqacotaka na noda veitokani me tawamudu. Koya e bibi sara, eda sa vakatotomuri Jiova tiko na Tamada dau lomasavu, e dau vakavinavinaka tale ga.

SERE 20 Oni Solia na Luvemuni Lomani

^ para. 5 Na cava eda na vulica vei Jiova, Jisu, kei na kai Samaria e vukavuka me baleta na vakavinavinaka? Ena veivosakitaki ena ulutaga qo e vica na ivakaraitaki qori kei na so tale. Eda na dikeva na vuna e bibi kina meda dau vakavinavinaka, eda na veivosakitaka tale ga e vica na sala meda vakaraitaka kina.

^ para. 1 IVAKAMACALA NI VOSA: Nida vakavinavinakataka e dua se dua na ka, eda vakadinata na kena yaga. E dusia tale ga ni vu mai lomada na noda vakavinavinaka.

^ para. 55 IVAKAMACALA NI IYALOYALO: E wiliki tiko na ivola i Paula ina ivavakoso e Roma, eratou marau vakalevu o Akuila, Pirisila kei Fipi ni cavuti na yacadratou.

^ para. 57 IVAKAMACALA NI IYALOYALO: E vukei luvena yalewa e dua na tina me vakavinavinakataka na nona ivakaraitaki vinaka e dua na tacida yalewa itabaqase.