Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

Mo Yalodina Vei Jiova

Mo Yalodina Vei Jiova

“Me lewai kedaru mada ga o Jiova kei ira na nomu kawa kei na noqu kawa me tawamudu.”​—1 SAM. 20:42.

SERE: 125, 62

1, 2. Na cava e vakasakiti kina nona yalodina vei Tevita o Jonacani?

E RAIRAI qoroya o Jonacani na yaloqaqa nei Tevita. Se qai vakamatei Koliaci oti ga o Tevita, e kauta na “uluna na kai Filisitia” vei Saula na Tui Isireli, na tamai Jonacani. (1 Sam. 17:57) E sega ni vakatitiqataka o Jonacani ni tokoni Tevita na Kalou. Toso na gauna rau “duavata sara o Jonacani kei Tevita me rau veitokani voleka.” Sega ni o koya ga ya, erau “veiyalayalati sara . . . ni lomani Tevita [o Jonacani] me vaka ga na nona lomani koya.” (1 Sam. 18:1-3) E yalodina o Jonacani vei Tevita ena nona bula taucoko.

2 Ni digitaki Tevita o Jiova me tui Isireli, e yalodina voli ga vei Tevita o Jonacani. E leqataka o Jonacani na bula i Tevita ni saga o Saula me vakamatei koya. E mani gole o Jonacani ena vanua talasiga kei Jutia mai Oresi me vakayaloqaqataki nona itokani. E uqeti Tevita me “nuitaka na kaukaua i Jiova.” E kaya o Jonacani: “Kua ni rere . . . , o na nodra tui na Isireli au na qai taravi iko.”—1 Sam. 23:16, 17.

3. E yalodina vei Tevita o Jonacani, ia na cava e bibi duadua vua? Eda kila vakacava qori? (Raica na imatai ni iyaloyalo.)

 3 Eda dau qoroi ira na yalodina. Ia ke da kauaitaka ga na yalodina i Jonacani vei Tevita, eda na sega ni vulica e dua na lesoni bibi me baleta nona yalodina vua na Kalou o Jonacani. Na cava e okati Tevita kina o Jonacani me nona itokani, sega ni kena meca? Macala ni sega ni kauaitaka ga o Jonacani na ka e baleti koya. Meda nanuma tiko ni uqeti Tevita o Jonacani me “nuitaka na kaukaua i Jiova.” Kena ibalebale ni bibi vei Jonacani nona yalodina vua na Kalou. Qori sara ga na vu ni nona yalodina vei Tevita. Erau yalodina ena nodrau veiyalayalati: “Me lewai kedaru mada ga o Jiova kei ira na nomu kawa kei na noqu kawa me tawamudu.”—1 Sam. 20:42.

4. (a) Na cava e vakavu marau qai veivakacegui? (b) Cava ena veivosakitaki ena ulutaga qo?

4 Nida lotu vaKarisito, e bibi tale ga meda yalodina vei ira na lewe ni noda vuvale, noda itokani kei ira na tacida ena ivavakoso. (1 Ces. 2:10, 11) Ia e bibi duadua meda yalodina vei Jiova. Na vuna? Ni buli keda! (Vkta. 4:11) Eda na marau qai lomavakacegu nida yalodina tiko ga vua. Ia me rawa qori, e dodonu meda kabiti koya tiko ga ena ituvaki dredre. Ena veivosakitaki ena ulutaga qo na sala ena uqeti keda kina na ivakaraitaki i Jonacani meda yalodina vei Jiova ena va na ituvaki qo: (1) ni dua e veiliutaki e sega ni ganita me dokai, (2) ni vakatovolei noda yalodina, (3) nida raicalataki, kei na (4) ni dredre meda dina ena noda yalayala.

NI DUA E VEILIUTAKI E SEGA NI GANITA ME DOKAI

5. Na cava e dredre kina vei ira na Isireli mera yalodina vua na Kalou ni veiliutaki o Saula?

5 O Jiova e lumuti Saula na tamai Jonacani me tui, ia e sega ni yalodina qai sega ni vakadonui koya na Kalou. (1 Sam. 15:17-23) E vakatara na Kalou me veiliutaki tiko o Saula me vica tale na yabaki, ia e sega ni rawarawa vei ira na lewenivanua kei ira na wekana mera dokai koya ni ca nona veiliutaki. E dredre mera yalodina vua na Kalou ni murilomana na tui e tiko ena “idabedabe vakaturaga i Jiova.”—1 Vei. 29:23.

6. Eda kila vakacava ni yalodina tiko ga vei Jiova o Jonacani?

6 E yalodina tiko ga vei Jiova o Jonacani ni talaidredre na tamana o Saula. (1 Sam. 13:13, 14) E parofisaitaka o Samuela: “Ena vuku ni yacana cecere, ena sega ni biuti ira na nona tamata o Jiova.” (1 Sam. 12:22) E vakabauta o Jonacani na vosa qori ena gauna era via ravuti Isireli kina na mataivalu levu ni Filisitia e 30,000 na kena qiqinivalu. E rauta ni 600 na tagane i Saula, rau vakaiyaragi ga o Saula kei Jonacani! Ia e gole o Jonacani kei koya e dau cola nona iyaragi ena nodra keba na Filisitia. E kaya: “Ni sega ni dredre vei Jiova me veivakabulai nira lewe levu se ra lewe vica ga.” Erau vakamatea e rauta ni 20 na tagane. Sa qai “yavavala na qele, e vakavuna na Kalou mera domobula.” Ena levu ni nodra domobula era veivakamatei ga vakataki ira na Filisitia. Io, era qaqa na Isireli ena vuku ni nona vakabauti Jiova o Jonacani.—1 Sam. 13:5, 15, 22; 14:1, 2, 6, 14, 15, 20.

7. E raici tamana vakacava o Jonacani?

 7 Ni talaidredre tiko ga vei Jiova o Saula, e vakamalumalumu tiko ga o Jonacani vei tamana. Kena ivakaraitaki, e tokoni tamana ena nodra valuti na meca ni Kalou.—1 Sam. 31:1, 2.

8, 9. Eda na yalodina vakacava vua na Kalou nida dokai ira na veiliutaki?

8 Me vakataki Jonacani, eda rawa ni yalodina tiko ga vei Jiova nida talairawarawa vei ira na veiliutaki, wili kina o ira na veiliutaki ena vuvale kei na ivavakoso. Na vuna? Ni vinakata na Kalou, ke sega mada ga ni ganita mera dokai. Kena ivakaraitaki, ena rairai cakacaka vakailawaki e dua na vakailesilesi vakamatanitu, ia eda na doka nona itutu ni dodonu meda vakamalumalumu vei ira na “iliuliu cecere.” (Wilika Roma 13:1, 2.) Io, eda rawa ni yalodina kece vei Jiova nida dokai ira na veiliutaki.—1 Kor. 11:3; Iper. 13:17.

Dua na sala eda rawa ni yalodina kina vei Jiova, oya meda dokai ira tiko ga na watida era sega ni vakabauta (Raica na parakaravu 9)

9 Dua na tacida yalewa mai Sauca Amerika o Olga, [1] e yalodina vua na Kalou ena nona dokai watina tiko ga ena gauna dredre. Sa vakayabaki nona sega ni taleitaka o watina ni dua na iVakadinadina i Jiova o Olga. E dau vakararawataki koya, karaci koya, galuvi koya, e tukuna tale ga ni na biuti koya qai kauti rau na gone. Ia e sega ni sauma na ca o Olga. E saga ena nona vinaka taucoko me dua na radinivale vinaka, e vakasaqara na kei watina, savata nona isulu qai kauaitaki ratou na lewe ni nona vuvale. (Roma 12:17) Ena so na gauna, e gole vata kei watina ena nodra soqo vakavuvale se itokani. Kena ivakaraitaki, a takali na tamai watina qai caka na veibulu ena dua tale na siti. A tu vakarau o Olga me gole kei watina qai vakarautaki rau na gone ena ilakolako qori. Ni caka na lotu ni veibulu, e waraki watina toka ga e tuba o Olga. Ni oti e vica na yabaki, e veisau na itovo i watina ena noda dau yalovosovoso o Olga kei na nona veidokai. Nikua, sa dau kauti Olga ena Vale ni Soqoni, e uqeti koya mada ga me dau lako. So na gauna e dau tiko tale ga ena soqoni.—1 Pita 3:1.

 NI VAKATOVOLEI NODA YALODINA

10. Na cava e uqeti Jonacani me yalodina ga vei Tevita?

10 E vakatovolei na yalodina i Jonacani ni via vakamatei Tevita o Saula. Sa veiyalayalati oti kei Tevita o Jonacani, e vakamalumalumu tale ga vei tamana. Ia e kila o Jonacani ni tokoni Tevita na Kalou, sega ni o Saula. E yalodina ga vei Tevita, e vakasalataki koya me vuni qai tukuna na ka vinaka me baleti koya vei Saula.—Wilika 1 Samuela 19:1-6.

11, 12. Ke da lomana na Kalou, ena yaga vakacava qori ena noda yalodina vua?

11 Dua na tacida yalewa mai Ositerelia o Alice, e vakatulewataka o cei ena yalodina kina. Ni tekivu vulica na iVolatabu, e tukuna vei ratou na lewe ni nona vuvale na veika vinaka sa vulica. Toso na gauna, e tukuna ni na sega ni soqova kei ratou na Kirisimasi. E vakamacalataka na vuna, ia dua na ka nodratou cudru. Eratou nanuma ni sa sega ni kauaitaki ratou. Tukuna o Alice: “E tukuna o tinaqu ni sa na sega ni wiliki au tale meu luvena. Au kurabui qai rarawa niu dau lomani ratou e vale. Ia au nakita dei meu yalodina ga vei Jiova kei na Luvena, au mani papitaiso ena soqo ni tabacakacaka tarava.”—Maciu 10:37.

12 Ke da sega ni qaqarauni, e rawa ni vakaleqa noda yalodina vua na Kalou noda yalodina ena dua na timi ni qito, koronivuli se vanua. Kena ivakaraitaki, e dau taleitaka o Henry na qito chess. E dau rawata nona koronivuli na icocovi ni qito qo, e saga kina ena nona vinaka taucoko me qaqa. E kaya: “Ni toso na gauna, au sa vakaliuca noqu koronivuli, sa muri noqu yalodina vua na Kalou. Sa lailai na gauna au vakayagataka ena itavi vakalou niu dau qito ena muanimacawa. Au mani vakatulewataka meu sa kua ni lewe ni timi.”—Maciu 6:33.

13. E wali vakacava na leqa ena vuvale nida yalodina vua na Kalou?

13 E sega ni rawarawa na yalodina nira duiyaloyalo na vuvale. Kena ivakaraitaki, e tukuna o Keni: “Au dau vinakata meu sikovi tinaqu ni sa itabaqase. Au vinakata tale ga me tiko e vale ena so na gauna. Ia rau sega ni dau veimaliwai vinaka o tinaqu kei watiqu. E dredre sara niu rawa ga ni vakamarautaka e dua. Au qai liaca ni dodonu ga meu yalodina vei watiqu ena ituvaki qo. Au mani vakatututaka vei watiqu na iwali e taleitaka.” Nona yalodina vei Jiova kei na nona doka na Vosa ni Kalou o Keni, e doudou kina ni vakamacalataka vei watina na vuna me lomani tinana kina, e vakamacalataka tale ga vei tinana na vuna me dokai watina kina.—Wilika Vakatekivu 2:24; 1 Korinica 13:4, 5.

NIDA RAICALATAKI

14. E vakalolomataki Jonacani vakacava o Saula?

14 Ena vakatovolei na noda yalodina vei Jiova ni raicalataki keda e dua e veiliutaki. A rairai sotava qori o Jonacani. A kila o Tui Saula na lumuti ni Kalou ni rau veitokani o Tevita kei na luvena, ia e sega ni kila na vuna. E cudruvi Jonacani qai vakamadualaki koya. E sega ni sauma o Jonacani. E yalodina tu ga vua na Kalou kei Tevita, ni kila ni na veiliutaki tarava e Isireli.—1 Sam. 20:30-41.

15. Ke vakararawataki keda e dua na tacida, na cava meda cakava?

15 Ena ivavakoso nikua, era saga na tacida era liu mera veiliutaki vakadodonu. Ia era sega ni uasivi na tacida qori, eso na gauna era na taura cala na vuna eda cakava kina eso na ka. (1 Sam. 1:13-17) Ke da raicalataki, meda yalodina tiko ga vei Jiova.

 NI DREDRE MEDA DINA ENA NODA YALAYALA

16. Na ituvaki cava ena vinakati kina meda yalodina vua na Kalou da qai kua ni nanumi keda ga?

16 E vinakata o Saula me sosomitaki koya o Jonacani ena veiliutaki vakatui. (1 Sam. 20:31) Ia ni yalodina vua na Kalou o Jonacani e uqeti koya me veitokani ga kei Tevita, e sega ni qara me veiliutaki. Meda nanuma tiko ni o Jiova e vakadonui ira ga era “dau dina ena [nodra] vosa ni iyalayala, veitalia ke [ra] vakaleqai kina.” (Same 15:4) O Jonacani e “dina ena nona vosa ni yalayala” vei Tevita; meda dina tale ga ena ka eda yalataka. Kena ivakaraitaki, ke dredre meda muria e dua na veidinadinati vakabisinisi, na noda yalodina vua na Kalou kei na iVolatabu ena uqeti keda meda dina ena noda yalayala. Vakacava ke leqa noda bula vakawati? Na noda lomana na Kalou ena uqeti keda meda yalodina vei ira na keda isa. —Wilika Malakai 2:13-16.

Na noda dina ena veidinadinati vakabisinisi e rawa ni vakatovolei kina noda yalodina vua na Kalou kei na iVolatabu (Raica na parakaravu 16)

17. E yaga vakacava vei iko na ulutaga qo?

17 Nida vakasamataka na ivakaraitaki i Jonacani, eda na via vakatotomuria na nona yalodina vua na Kalou. Meda kua ni vakaliuca na ka me baleti keda ga. Me vakataki Jonacani, meda vakaraitaka tiko ga nida yalodina vei Jiova ena noda yalodina vei ira na tacida, ira mada ga era dau vakararawataki keda. Nida yalodina vei Jiova ena gauna dredre, ena vakamarautaki koya qai vakacegui keda. (Vkai. 27:11) Ke da yalodina tiko ga vei Jiova, eda nuidei ni na karoni keda qai taqomaki keda. Ena ulutaga tarava, eda na veivosakitaka eso na lesoni yaga nida dikeva na nodra yalodina kei na nodra tawayalodina o ira na bula ena gauna i Tevita.

^ [1] (parakaravu 9) Sa veisau eso na yaca.