Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

 ULUTAGA NI VULI 17

Nuitaki Jiova Mo Vorata na Yalo Velavela

Nuitaki Jiova Mo Vorata na Yalo Velavela

‘Eda veivala kei ira na yalo ca tawarairai ena veiyasana vakalomalagi.’—EFESO 6:12.

SERE 55 Kua ni Rerevaki Ira!

KA ENA VULICI *

1. Me vaka e cavuti ena Efeso 6:10-13, na cava e dua na sala e kauaitaki keda kina o Jiova? Vakamacalataka.

NA CAVA e dua na sala e kauaitaki keda kina o Jiova? E vukei keda meda vorata na keda meca nabadua o Setani kei ira na timoni. E vakasalataki keda o Jiova me baleti ira kei na sala meda vorati ira kina. (Wilika Efeso 6:10-13.) Eda na vorata na Tevoro nida muria na ivakasala i Jiova, nida nuitaki koya tale ga. Eda na nuidei me vaka na yapositolo o Paula, e vola: “Ke noda ito na Kalou, o cei ena saqati keda?”—Roma 8:31.

2. Na cava eda na veivosakitaka ena ulutaga qo?

2 Nida lotu vaKarisito dina, eda na sega ni vakasamataka vakasivia na ka e cakava o Setani kei ira na timoni. Eda na kauaitaka ga vakabibi na noda vulici Jiova kei na noda qaravi koya. (Same 25:5) Ia e dodonu meda kila na sala e dau veivakacalai kina o Setani, meda kua ni rawai. (2 Kor. 2:11) Na ivadi nabadua cava e vakayagataka o Setani kei ira na timoni? Eda na vorati ira vakacava? Ena veivosakitaki qori ena ulutaga qo.

VEIVAKACALAI NA YALO VELAVELA

3-4. (a) Na cava na vakatevoro? (b) E vakacava na kena takalevu?

3 Na ivadi nabadua cava e vakayagataka o Setani kei ira na timoni? Na vakatevoro. Era kaya na dauvakatevoro nira kila se lewa na ka eda sega ni cakava rawa na tamata. Kena ivakaraitaki, era kaya na daurairai se dauraikalokalo nira kila na ka se bera ni yaco. Eso tale e nanumi nira dau veitalanoa kei ira na mate, eso era  cakaiba, se vakadraunikautaka e dua. *

4 E vakacava na takalevu ni vakabauta vakatevoro? Qo na ka e laurai ena vakadidike ena 18 na vanua ena yasayasa vakaLatina e Merika kei na Caribbean. Oya ni voleka ni 1 mai na 3 na lewenivanua era vakabauta na cakaiba kei na vakadraunikau. E via va tale ga qori na kedra iwiliwili o ira na vakabauta ni rawa nira veitalanoa kei na yalo velavela. Vakacava mai Aferika? E laurai ena 18 na vanua ni sivia ni veimama na lewenivanua era vakabauta na vakatevoro. Qori e dusia ni dodonu meda qarauna na vakatevoro se vanua cava eda tu kina, ni saga sara tiko ga o Setani me vakacala na “vuravura taucoko.”—Vkta. 12:9.

5. E raica vakacava o Jiova na vakatevoro?

5 E kaya na iVolatabu ni o Jiova “na Kalou daudina.” (Same 31:5) E raica vakacava na vakatevoro? E cata! E tukuna vei ira na Isireli: “Me kua ni kune vei kemuni e dua e cabora na luvena tagane se luvena yalewa ena bukawaqa, e dua e daurairai, e dua e daucakaiba, e dua e dau qara na ivakatakilakila vuni, e dua e daucakaisausau, e dua e dauvakatevoro, e dua e dauvakacuru se dau tukuna na ka se bera ni yaco se dau vakatarogi ira na mate. Ni o koya ga e cakava qori e vakasevaki vei Jiova.” (Vkru. 18:10-12) Eda sega ni vauci ena lawa e solia o Jiova vei ira na Isireli, ia eda kila ni se cata tiko ga na vakatevoro.—Mala. 3:6.

6. (a) E veivakacalai vakacava o Setani ni vakayagataka na vakatevoro? (b) Me vaka e cavuti ena Dauvunau 9:5, na cava na kedra ituvaki dina na mate?

6 E vakasalataki keda o Jiova meda qarauna na vakatevoro ni vakayagataka o Setani me veivakacalai kina. Ena sala cava? E uqeta na lasu, me vaka ni bula tiko ena dua na vanua na yalodra na mate. (Wilika Dauvunau 9:5.) E vakayagataka tale ga o Setani na vakatevoro me veivakarerei, me kua ni dua e qaravi Jiova. E vinakata o Setani mera nuitaka na yalo velavela o ira na dauvakatevoro, mera kua ni nuitaki Jiova.

VORATI IRA NA YALO VELAVELA

7. Na cava e vakaraitaka vei keda o Jiova?

7 Me vaka eda sa dikeva mai, e vakaraitaka o Jiova na sala meda qarauna kina na veivakacalai i Setani kei ira na timoni. Meda dikeva mada qo na ka meda cakava meda vorati ira kina.

8. (a) Eda na vorata vakacava na yalo velavela? (b) E vakavotui vakacava na lasu i Setani ena Same 146:4?

8 Wilika na Vosa ni Kalou qai vakasamataka vakatitobu. Qo na sala bibi duadua eda na cata kina na nodra lasu na yalo velavela. Na Vosa ni Kalou e vaka na iseleiwau gata, e vakavotuya na lasu i Setani. (Efeso 6:17) Kena ivakaraitaki, e kaya na iVolatabu nida sega ni rawa ni veitalanoa kei ira na mate. (Wilika Same 146:4.) E tukuna tale ga ni o Jiova duadua ga e rawa ni kila na veika se bera ni yaco. (Aisea 45:21;  46:10) Ke da wilika e veisiga na Vosa ni Kalou qai vakasamataka vakatitobu, ena taqomaki keda mai na nodra veivakacalai na yalo velavela.

9. Na ivalavala cava meda qarauna?

9 Kua ni vakaitavi ena dua na ka e sema ena vakatevoro. Nida lotu vaKarisito dina, eda na sega sara ga ni vakaitavi ena dua na ka e sema ena vakatevoro. Kena ivakaraitaki, eda na sega ni lai tarogi ira na dauvakacuru, se saga meda veitalanoa kei ira na mate. Eda vulica tale ga ena ulutaga sa oti nida na sega ni vakaitavi ena ivakarau ni veibulu e vakabauti kina nira bula tale tiko ena dua na vanua na mate. Eda na sega ni lai raici ira na daurairai se dauraikalokalo meda kila na veika se bera ni yaco. (Aisea 8:19) E rerevaki na ivalavala kece qori nida rawa sara ga ni veitaratara kina kei Setani, kei ira na timoni.

Eda na vakatotomuri ira na lotu vaKarisito ena imatai ni senitiuri nida vakarusa na ka kece e sema ena vakatevoro, eda cata tale ga na ka ni veivakamarautaki era vakaraitaki kina (Raica na parakaravu 10-12)

10-11. (a) Na cava era cakava eso ena imatai ni senitiuri nira mai kila na ka dina? (b) Me vaka e cavuti ena 1 Korinica 10:21, na cava meda vakatotomuria kina na nodra ivakaraitaki, ena sala cava?

10 Vakarusa kece na iyaya ni vakatevoro. Ena imatai ni senitiuri, era dau vakatevoro eso e Efeso. Nira sa mai kila na ka dina, dua na vakatulewa levu era cakava. E kaya na iVolatabu: “E levu sara ga na daucakaisausau era kauta yani na nodra ivola ra qai lai vakama e matadra kece.” (Caka. 19:19) Era vinakata sara ga mera vorata na yalo velavela. E rawa nira volitaka na ivola ni cakaisausau se solia tale vua e dua ni saulevu, ia era vakarusa kece. E bibi duadua nodra vakamarautaki Jiova, era sega ni kauaitaka na isau ni ivola.

11 Eda na vakatotomuri ira vakacava na lotu vaKarisito ena imatai ni senitiuri? E ka vakayalomatua meda vakarusa  kece na iyaya e sema ena vakatevoro. Me vaka na qato, itaube se so tale na ka e dau daramaki se taukeni e nanumi me itataqomaki.—Wilika 1 Korinica 10:21.

12. Na cava meda taroga nida digia na ka ni veivakamarautaki?

12 Digia vinaka na ka ni veivakamarautaki. Mo taroga: ‘Au dau wilika na ivola, mekesini, se ulutaga ena Internet me baleta na vakatevoro? Vakacava na ivakatagi au rogoca, iyaloyalo se porokaramu ena tivi au sarava, se qito ena vidio? E laurai se rogoci kina na vakatevoro? E laurai kina na yalo (paranormal), na daugunu dra (vampire), kei na nodra bula tale na mate (zombie)? Vakacava e nanumi ni ka ni lasa na daucakaiba, vakacuru, kei na vosamuri?’ E sega ni ka ni veivakamarautaki kece era okati me vakatevoro, ni so era italanoa buli ga. Ia ni o vakatulewataka na ka ni veivakamarautaki, digia na kena e taleitaka o Jiova. Eda vinakata me “vinaka tiko ga [noda] lewaeloma” ena mata ni Kalou.—Caka. 24:16. *

13. Na cava meda kua ni talanoataka?

13 Kua ni veitalanoataki ira na timoni. Qori na ka a cakava o Jisu, eda na via muria na nona ivakaraitaki. (1 Pita 2:21) Ni se tu mai lomalagi o Jisu, e kila vinaka na veika me baleti Setani kei ira na timoni. Vakacava e dau talanoataka na ka era cakava? Sega. E vinakata ga o Jisu me tukuna na veika me baleti Jiova, sega ni o Setani. Meda  vakatotomuri Jisu mada ga nida sega ni talanoataki ira na timoni. Meda vakaraitaka ga ni “uqeta na [lomada] e dua na ka vinaka,” oya na ka dina.—Same 45:1.

Meda kua ni rerevaki ira na yalo velavela ni kaukaua sara o Jiova, Jisu kei ira na agilosi (Raica na parakaravu 14-15) *

14-15. (a) Na cava meda kua ni rerevaki ira kina na yalo velavela? (b) Eda kila vakacava ni o Jiova e taqomaki ira na nona tamata nikua?

14 Kua ni rerevaki ira na yalo velavela. Nida bula tiko ena vuravura qo, eda na rawa ni sotava na veika ca. Eda na rairai tauvimate vakasauri, coqa se mate. Ia meda kua ni nanuma nira vakavuna na yalo velavela. Baleta e kaya na iVolatabu nida dau sotava kece na “gauna kei na ka e sega ni namaki.” (Dauv. 9:11) Sa vakaraitaka oti o Jiova ni kaukaua sara vei ira na timoni. Kena vakaraitaki, e sega ni vakalaivi Setani me vakamatei Jope. (Jope 2:6) Ena gauna i Mosese, e vakaraitaka o Jiova ni kaukaua vei ira na bete daucakaiba ni Ijipita. (Lako 8:18; 9:11) Ni lesu i lomalagi o Jisu, e solia vua o Jiova na kaukaua me kolotaki Setani mai vuravura kei ira na timoni. Ena dua na gauna ga qo, era na kolotaki ena qara sega ni vakabotona mera kua tale ni veivakacalai.—Vkta. 12:9; 20:2, 3.

15 Eda kila vakacava ni o Jiova e taqomaki ira na nona tamata nikua? Vakasamataka mada qo: Eda vunautaka qai vakavulica na ka dina e veiyasa i vuravura. (Maciu 28:19, 20) Qori na sala eda vakavotuya kina na cakacaka ni Tevoro. Ke tu vei Setani na kaukaua me tarova noda cakacaka, ena cakava qori. Ia e sega ni rawa. Meda kua gona ni rerevaki ira na yalo velavela. Eda kila ni “veiraiyaki na mata i Jiova e vuravura taucoko me vakaraitaka na nona kaukaua vei ira e taucoko vua na lomadra.” (2 Vei. 16:9) Ke da yalodina tiko ga vei Jiova, era na sega ni cakava e dua na ka na timoni me vakaleqai keda vakadua.

VAKALOUGATATAKI NIDA NUITAKI JIOVA

16-17. E yaloqaqa vakacava o Erica me vorata na yalo velavela?

16 E vinakati na yaloqaqa meda vorati ira na yalo velavela, vakabibi nira tusaqati  keda na wekada se itokani. Nida cakava qori, ena vakalougatataki keda o Jiova. Meda dikeva mada na ivakaraitaki i Erica, e dua na tacida yalewa mai Ghana. E vulica na iVolatabu ni yabaki 21. Ni bete daucakaiba o tamana, ena vinakati me vakaitavi o Erica ena soqo ni vakatevoro. Qori me kania na lewenimanumanu e cabori vei ira na kalou e qarava o tamana. Ni sega ni via vakaitavi, eratou kaya na wekana ni beci ira na kalou. Ratou vakabauta tale ga ni na totogitaki ratou na kalou ni ratou na tauvimate, ena ca tale ga na uludratou.

17 Eratou vakasaurarataki Erica na nona vuvale me vakaitavi ena soqo qori, ia e sega vakadua ni vakamalumalumu. E mani vakatalai mai vale, e lai tiko vei ira na mataveitacini. E vakalougatataki koya o Jiova ni vakarautaka e dua nona vuvale vou era lewena na mataveitacini, era vaka na tacina dina. (Mari. 10:29, 30) Era sega ni via kilai Erica tale na wekana, era vakama tale ga na ka e taukena. Ia e yalodina tiko ga vei Jiova mani papitaiso, sa painia tudei tiko nikua. E sega ni rerevaki ira na timoni. Vakacava sa guilecavi ratou na nona vuvale? E kaya o Erica: “Au dau masulaki ratou ena veisiga me ratou mai vakila tale ga na marau e rawati nida mai kilai Jiova, kei na vakacegu nida qaravi koya.”

18. Nida nuitaki Jiova, eda na vakalougatataki vakacava?

18 Ena sega ni vakatovolei kece va qori na noda vakabauta. Ia se bibi tiko ga meda vorati ira na yalo velavela da qai nuitaki Jiova. Nida cakava qori, eda na vakalougatataki vakalevu, eda na sega ni vakacalai ena lasu i Setani. Eda na sega tale ga ni rerevaki ira na timoni. Koya e bibi duadua, eda na veivolekati kei Jiova. E vola na tisaipeli o Jemesa: “Moni vakamalumalumutaki kemuni vua na Kalou, ni vorata na Tevoro, ena qai dro tani vei kemuni. Toro voleka vua na Kalou ena qai toro voleka mai vei kemuni o koya.”—Jeme. 4:7, 8.

SERE 150 Vakasaqara na Kalou Mo Bula

^ para. 5 Ni lomani keda o Jiova, e vakasalataki keda ena ka me baleti ira na yalo velavela kei na sala era veivakaleqai kina. Era veivakacalai vakacava? Na cava meda cakava meda vorati ira kina? Eda na veivosakitaka ena ulutaga qo na sala ena tokoni keda kina o Jiova meda kua ni vakacalai.

^ para. 3 IVAKAMACALA NI VOSA: Na vakatevoro e dusia na vakabauta kei na ivalavala kece era okati kina na timoni. Wili kina na kena vakabauti ni bula tiko na yalodra na mate, e rawa nida veitalanoa nira tarogi na daucurumi. E okati tale ga kina na daurairai kei na vakadraudrau. Ni cavuti ena ulutaga qo na cakaiba, qo e dusia na kaukaua vuni, okati kina na vosamuri kei na vakadraunikau. Ia e sega ni wili kina na ilawaki e caka totolo ena liga me ka ni veivakalasai.

^ para. 12 E sega ni dodonu mera buli lawa na qase ni ivavakoso ena ka e vauca na ka ni veivakamarautaki. Meda dui vakayagataka na lotu vaKarisito na noda lewaeloma e vakavulici nida digia na ka eda wilika, rogoca se sarava. Mera vakadeitaka na ulunivuvale yalomatua ni salavata kei na ivakavuvuli vakaivolatabu na ka ni veivakamarautaki eratou digia vakavuvale.—Raica ena jw.org® na ulutaga “Era Vakatabuya na iVakadinadina i Jiova Eso na iYaloyalo, iVola se Sere?” ena BALETI KEIMAMI > TARO E TAROGI WASOMA.

^ para. 54 IVAKAMACALA NI IYALOYALO: E liutaka na noda Tui qaqa o Jisu na mataivalu agilosi mai lomalagi. E toka e cake na idabedabe vakaturaga i Jiova.