Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

Taro na Dauwiliwili

Taro na Dauwiliwili

Ena itabataba vakavoutaki ni iVolatabu na New World Translation of the Holy Scriptures ni 2013 e vakaibalebaletaki na Same 144:12-15 vei ira na tamata ni Kalou. Ia a dusi ira taumada na tamata ca era kaitani me vaka e tukuni ena tikina e 11. Cava sa veisau kina?

E rawa ni vakadewataki ruarua va qori ena vosa vakaIperiu. Ia na vosa e vakayagataki ena itabataba vakavoutaki e yavutaki ena vica na tikina qo:

  1. E donu vinaka na vosa e vakayagataki kei na kena ituvatuva. Na isema ni Same 144:12-15 kei na tikina e 11, e vakamacalataki ena imatai ni vosa ena tikina e 12, e kilai ena vosa vakaIperiu me asher. Na vosa qori e rawa ni vica na kena ivakadewa. Kena ivakaraitaki e rawa ni dusia e dua na tamata se kena vosa vakavalagi na who.” E laurai mai na tikina e 11 se vakaibalebaletaki tiko vei cei na vosa qori. Na veika vinaka gona e tukuni ena tikina e 12 ina 14 a vakaibalebaletaki tiko vei ira na tamata ca, era cavuti mai na vica na tikina e liu. Ia e rawa tale ga ni ibalebale ni vosa na asher na itinitini ca qai rawa ni vakadewataki me “then” (qai). E vakayagataki gona ena itabataba vou ni 2013 kei na so tale na vakadewa ni iVolatabu na vosa qori.

  2. Na vakadewa e vakavoutaki e veisemati vinaka kei na vo ni same. E vakayagataki na vosa then” ena tikina e 12 me vakaibalebaletaka na veivakalougatataki e tukuni tiko ena tikina e 12 ina 14 me dusi ira na yalododonu—era kerea mera ‘vueti ra qai vakabulai’ vei ira na tamata ca (ena tikina e 11). E kune tale ga na veisau qo ena tikina e 15, ni rau veitaravi ga qai veidonui vinaka na vosa vakavalagi happy(marau). Na marau qori e vakaibalebaletaki tiko ga vei ira e “nodra Kalou o Jiova!” Me nanumi tale tiko ga ni kena vakaIperiu taumada e sega kina na vakavakadigo, me vaka na kurau. Mera vakadeitaka gona na daunivakadewa na kena ibalebale donu, ni vakasamataki tiko na ituvatuva ni sere vakaIperiu, na ikotokoto, kei na veitikinivolatabu tale eso era veisemati.

  3. Na vosa vou e tautauvata kei na vo ni tikinivolatabu e yalataki kina nona vakalougatataki ira nona tamata yalodina na Kalou. Ni sa veisautaki na kena vakadewataki na vosa asher, e vakavotui ena same na inuinui nei Tevita ni gauna ena vakabulai ira kina na matanitu o Isireli na Kalou vei ira na kedra meca, ena qai vakalougatataki ira mera marau ra qai rawaka. (Vunau 26:9, 10; Vkru. 7:13; Same 128:1-6) Kena ivakaraitaki e tukuni ena Vakarua 28:4: “Era na kalougata na luvemu, na vuata ni nomu qele, kei na nomu luve ni manumanu, na nomu luvenibulumakau kei na nomu luvenisipi.” Io, dua na ka na bula sautu kei na tiko vakacegu era vakila ena gauna e veiliutaki kina o Solomoni na luvei Tevita. Koya e bibi sara, na veika e vakilai ena veiliutaki i Solomoni e dusia tiko na ka ena yaco ena nona veiliutaki na Mesaia.—1 Tui 4:20, 21; Same 72:1-20.

Me kena ilutua, na veisau ni vosa ena Same 144 ena sega ni veisautaka na ka eda kila me baleta na ivakavuvuli vakaivolatabu. Ia e vakamatatataka ga na nodra inuinui talei na dauveiqaravi i Jiova mera vakarusai na tamata ca, qai vakataudeitaki kina na bula sautu me tawamudu kei na tiko vakacegu vei ira na yalododonu.—Same 37:10, 11.