Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

 ITALANOA NI NONA BULA

Au Vinakata ga Meu Sotia i Karisito

Au Vinakata ga Meu Sotia i Karisito

Au yalovaka tiko e dua na tikinisulu vulavula, ena gauna vata qori au saga meu levea na sicini dakai au vanalaki tiko mai kina. Au rogoca sara nira kaya na sotia era vanavana tiko mai meu kua ni vuni tiko. Au mani vakaraitaki au yani, ia au sega ni kila au na bula se sega. Cava mada au sotava kina na ituvaki rivarivabitaki qo?

RAU TIKO na noqu itubutubu e Karítsa, ena dua na koro lailai e Kirisi, rau qai dau gumatua ena cakacaka. Au ikavitu vei ratou na le walu na gone. Donuya tiko qori na yabaki 1926.

Na yabaki ga yani eliu rau sotavi John Papparizos na noqu itubutubu. E turaga gugumatua qai gusu matata, e Gonevuli ni iVolatabu, na yaca era kilai kina ena gauna ya na iVakadinadina i Jiova. Rau qoroya noqu itubutubu nona dau vakamacala vakaivolatabu o John, rau mani tiko ena nodra soqoni na Gonevuli ni iVolatabu ena koro keitou tiko kina. E sega ni kila na wilivola se volavola o tinaqu, ia e yalodina ni vakabauta na Kalou o Jiova, dau tukuna vei ira eso tale nona vakabauta ke raica ni veiganiti. Ia o tamaqu e dau kauaitaka vakalevu na nodra malumalumu eso tale, mani biuta kina na soqoni vaKarisito.

Keitou doka vakaveitacini na iVolatabu, ia e vakamuai keitou na lasa vakaitabagone. Dua na ka e yaco ena neitou koro e vakayadrati keitou sara ga, donuya tiko qori na 1939 ni cabolo sara tu ga e Urope na iKarua ni Valu Levu. Dua keitou mataveitacini o Nicolas Psarras, keitou tiko veivolekati tale ga, e kacivi ena mataivalu e Kirisi, e se qai papitaiso ga. E yabaki 20 o Nicolas, qai doudou ni tukuna vei ira na vakailesilesi ni matanitu, “Au na sega ni vala niu sotia i Karisito.” E veilewaitaki ena mataivalu, bala kina e valeniveivesu me 10 na yabaki. Keitou kidacalataka na veika e yaco vua!

E marautaki dina nona sereki o Nicolas ena itekitekivu ni 1941, nira curubotei Kirisi yani na mataivalu cokovata. Ni lesu ga mai e Karítsa, sega ni bera nona vakatarogi koya ena iVolatabu o Ilias na tuakaqu. Ia au vakarogoca toka ga nodrau veitalanoa. Oti ga qori keirau sa vuli iVolatabu kei IIias vaka kina na ganei  keirau gone duadua o Efmorfia, keitou tiko wasoma tale ga ena soqoni kei ira na iVakadinadina. Na yabaki ga e tarava keitou yalataka kece neitou bula vei Jiova, keitou papitaiso tale ga. Ratou qai iVakadinadina gumatua tale ga e va tale na taci keirau.

Ena 1942 era lewena na ivavakoso e Karítsa e ciwa na cauravou kei na goneyalewa, e tiko na nodra yabaki ni bula ena 15 kei na 25. Matata vinaka tu vei keimami ni na sotavi na veivakatovolei mosimosi. E vakaukauataki keimami gona na vakasosoqoni vata ena gauna veiganiti me keimami vuli iVolatabu, lagasere, kei na masu. E vaqaqacotaka sara ga na neimami vakabauta.

O Demetrius kei na so nona itokani e Karítsa

VEIVALUVALUTI VAKALEWENIVANUA

Ni vakarau cava na iKarua ni iValu Levu, era vakabebe ina matanitu o Kirisi na lewe ni Kominisi, vakavuna gona nodra veivaluvaluti vakalewenivanua. E tiko eso na ilala batikadi era lewe tale ga ni Kominisi, era dau lako ina taudaku ni veikoro lelevu mera lai vakasaurarataki ira kina eso mera curu ina nodra mataivalu. Nira vuaviritaka na neitou koro, keitou kau kina vakavesu na le tolu na iVakadinadina gone​—o Antonio Tsoukaris, o Ilias, kei au. Keitou vakamasuti ira ni keitou lotu vaKarisito tawaveitovaki ena ivalu, ia era vakasaurarataki keitou ga me keitou cabeta na Ulunivanua o Olympus, rauta ni 12 na aua mai na neitou koro.

Sega ni dede e vakaroti keitou e dua na vakailesilesi ni kominisi me keitou tomani ratou eso na ilala batikadi ena dua nodra vala. Ni keitou vakamacalataka nida sega ni dau vakayagataka na iyaragi na lotu vaKarisito meda valuti ira kina eda matatamata vata, e cudru na vakailesilesi qori qai kauti keitou vua e dua na jenerali. Keitou se baci vakamacalataka na vuna, vakarota sara na jenerali, “Dou kauta e dua na meule mera lai vakavodoki mai kina na mavoa ena buca ni valu mera kau i valenibula.”

Keitou sauma lesu: “Ia vakacava ke ra vesuki keitou na sotia ni matanitu? Nira kila ni keitou vakaitavi tiko ena ivalu.” E kaya lesu mai: “Oi, ia dou kau madrai ena vanua e katakata sara tiko ga kina na ivalu.” Keitou kaya tale yani: “Ia vakacava ke raici keitou e dua na sotia qai vakarota me keitou vakavodoka ena meule na iyaragi ina vanua qori?” Vakasama sara vakadede o jenerali, qai kaya: “Oni rawa ni vakatawani ira na sipi! Dou lako ina ulunivanua, dou lai vakatawa tiko kina na qelenisipi.”

Ni carubi yavoliti keitou tiko na veivaluvaluti vakalewenivanua, sega ni ca neitou lewaeloma ena neitou vakatawasipi tiko qori. Oti tale e dua na yabaki, e vakatarai me suka i vale o Ilias ni ulumatua, me lai qaravi Nau ni sa yada voli. E sereki tale ga o Antonio ena vuku ni tauvimate, sa qai vo tiko ga o yau.

Sa ra toso voleka sara tiko yani na mataivalu ni Kirisi nira vakasasataki ira tiko na ilala kominisi. Ra qai dro gona ina veiulunivanua na vesuki au tiko mera lako yani Albania, e dua na vanua e voleka e kea. Ia ni keimami volekata yani na iyala ni vanua, vakasauri ga nodra yavokiti keimami na sotia ni Kirisi. Era taqaya na dau vakaduduile qo ra qai dui cerebu. Au vuni ena dua na vunikau sa lauta tu, qori sara ga na vanua au vakamacalataka taumada niu a vuni tiko kina ni bera niu sotavi ira na sotia.

 Niu vakamacalataka vei ira na sotia ni Kirisi nira a vesuki au tu na dau vakaduduile, au kau sara meu lai vakatarogi ena keba ni mataivalu volekati Véroia, na koro makawa vakaivolatabu e Peria. Sa qai vakaroti mai kea meu cakava e dua na ikeli vei ira na sotia. Niu bese, e vakarota na vakailesilesi e veiliutaki tiko meu kau sara ina dua na vanua era dau cata e levu, qo ena yanuyanu o Makrónisos (Makronisi).

YANUYANU VAKADOMOBULA

Na vanua qo o Makrónisos e tiko ena matasawa e Attica rauta ni 50 na kilomita mai Aceni, e vanua veivatu, mamaca qai sega na ka e tubu tu kina. E 13 na kilomita na kena balavu qai 2.5 na kilomita na kena raba. Ia mai na 1947 ina 1958, era curu kina e sivia na 100,000 na kaivesu, wili kina o ira na lewe ni kominisi kei ira na kilakasamitaki nira dau tokoni ira, kei ira na dau vakaduduile tu e liu, vaka kina o ira na iVakadinadina i Jiova era yalodina.

Niu yaco yani ena itekitekivu ni 1949, e wasei tu vakavica na drau na nodra keba na kaivesu. Au biu ena dua na keba e sega ni yadravi vakalevu kei na vica tale na drau na tagane. Rauta ni keimami le 40 na moce tiko ena fuloa ni keba e vakarautaki ga me tiko kina e le 10. Sega ni vinaka na wai ni gunu, laukana ga vakalevu na lenitili kei na baigani. Sa qai ca ga na bula ena levu ni kuvu kei na cagi e liwava tiko yani na keba qori. Ia vinaka cake qori ni vakatauvatani kei na so tale na kaivesu era vakalolomataki ni kedra itotogi mera lave vatu yani, ra lave vatu mai, e vakaleqai kina na yagodra kei na nodra vakasama.

Kei na so tale na iVakadinadina era kau vakavesu ena yanuyanu o Makrónisos

Au sotavi ira na kaivesu era iVakadinadina mai na so tale na keba niu taubale tiko e matasawa ena dua na siga. Dua na ka na neimami veimarautaki! Keimami qaqarauni sara me kua ni dua e kidavi keimami ena neimami dau sota tiko ena so na gauna. Keimami dau vunau vei ira eso tale na kaivesu, so era qai iVakadinadina i Jiova tale ga. Na neimami cakava qori kei na neimami dau masu mai vu ni lomai keimami e vu ni veivakaukauataki dina vakayalo.

INA DRANO BUKAWAQA

Ni oti toka e 10 na vula noqu vesu, era nanuma ni sa rawa meu vakaisulu ni sotia. Niu bese, era kauti au vakaukaua vua na nodra komada. Au vola e dua na ivola qai soli vua, e va qo na lewena: “Au vinakata ga meu sotia i Karisito.” E vakarerei au, oti sa qai soli au yani vua na nona ivukevuke, e dua na ajibisovi ni lotu Orthodox e daramaka sara tu ga na nona isulu ni talatala. Niu sauma ena doudou na nona taro ena iVolatabu, e tukuna ena cudru: “Kauti koya tani. Sa vesumonataki tu ena nona vakabauta!”

Na mataka ga e tarava era se baci vakaukauataki au meu vakaisulu ni sotia. Au bese ni cakava qori, era vaculaki au, au moku tale ga ena kau. Oti au kau ena vanua era dau qaravi kina na tauvimate me vakadinadinataki ni sega ni ramusu noqu sui, au qai yarataki lesu ina keba au vesu tiko kina. Au sotava tiko qori me rua na vula.

Niu sega ni cakitaka noqu vakabauta, e vakacudrui ira vakalevu na sotia, ra dau saga kina eso tale na iwalewale vou. Ra vesuka i dakuqu na ligaqu, qai mokulaki vakaukaua na qeteqete ni yavaqu ena dali. Na gauna au sotava tiko kina na ka mosimosi qori, au vakasamataka tiko ga na vosa i Jisu: “Moni marau ni oni vakasewasewani . . . Ni marau, io moni marau vakalevu, ni na levu na kemuni isau mai lomalagi, nira vakacacani tale ga va qori na parofita era liu vei kemuni.” (Maciu 5:11, 12) Au tini cibati au sara ga ni sa sega ni cegu rawa noqu vakalolomataki tiko va qori.

Au yadra ena dua na sela batabata, e sega kina na madrai, wai se itutuvi. Ia au lomavakacegu, dei tale ga na lomaqu. Me vaka e yalataka na iVolatabu, “na vakacegu ni Kalou” ena ‘taqomaka na lomamu kei na nomu vakasama.’ (Fpai. 4:7) Ena siga ga e tarava, e solia vei au e dua na sotia yalovinaka na madrai, na wai, kei na dua na kote. E cakava tale ga qori e dua na sotia, ni solia vei au na kena iwasewase. Na veika qori kei na so tale na ka e dau yaco, au vakila kina nona veikaroni vakayalololoma o Jiova.

Era raici au na vakailesilesi meu dau vakaduduile, au sega tale ga ni veisautaki rawa, au mani vakau kina e Aceni meu lewai ena mataveilewai ni mataivalu. Au mani bala kina me tolu na yabaki ena valeniveivesu e Yíaros (Gyaros), dua na yanuyanu e rauta ni 50 na kilomita ena tokalau kei Makrónisos.

“ONI DAU NUITAKI”

E tara ena biriki damudamu na valeniveivesu vakaitamera o Yíaros, ra qai vesu tiko kina e sivia na 5,000 na kaivesu era vesu ena vuku ni veika vakapolitiki. Era tiko tale ga kina e vitu na iVakadindina i Jiova  nira tawaveitovaki ena nodra vakabauta vaKarisito. E vakatabui na vuli iVolatabu, ia keimami dau sota lo ena gauna ni vuli. Dau kau lo tale ga yani vei keimami na ilavelave ni Vale ni Vakatawa, keitou dau qai lavetaka me vakayagataki ena neitou vuli.

Dua na siga ni keitou se vuli lo sara tiko ga, e toboki keitou e dua na yadra qai kauta kece na neitou ivola. E tukuni me keitou rairai vua na ivukevuke ni yadra, keitou qai namaka ni na toso na keitou itotogi. Ia e qai kaya na ivukevuke qori: “Keimami kilai kemuni, keimami doka tale ga na nomuni vakabauta. Keimami dau nuitaki kemuni. Dou lai cakacaka tale.” E lesia sara mada ga vei keitou eso na cakacaka rawarawa. Dua na ka na neitou marau. E rawa sara ga ni vakacaucautaki o Jiova e valeniveivesu ena vuku ni noda tawaveitovaki na lotu vaKarisito.

So tale na ka vinaka e yaco ena vuku ni neitou yalodina. E raica e dua na parofesa ni fika na neitou itovo vinaka, qai uqeti koya qori me via kila na noda vakabauta. A sereki kei ira na iVakadinadina ena itekitekivu ni 1951. Oti qai papitaiso me iVakadinadina i Jiova, e veiqaravi tale ga vakaitalatala vakatabakidua.

SOTIA TIKO GA

Kei na watiqu o Janette

Niu sereki ga, au suka vei ratou e vale e Karítsa. Au qai toki i Malevani e Ositerelia kei na so tale mai na noqu vanua. Au sotavi Janette kina, e dua na tacida lotu vaKarisito ivakaraitaki vinaka. Oti keirau vakamau, dua na luvei keirau tagane, tolu tale ga na yalewa.

Au sa yabaki 90 vakacaca, ia au se veiqaravi tiko ga vaqase ni ivavakoso. Dau momosi na yagoqu kei na yavaqu ena mavoa makawa, vakauasivi niu cakacaka oti vakavunau. Ia au vakadeitaka niu se via “sotia tiko ga i Karisito.”​—2 Tim. 2:3.