Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

E Nuitaki Nodra Vatavatairalago—Na Dauraikalokalo kei na Daurairai?

E Nuitaki Nodra Vatavatairalago—Na Dauraikalokalo kei na Daurairai?

DAURAIKALOKALO

E ivalavala vakatevoro na dauraikalokalo, e vakabauti kina ni veivakamuai vakalevu ena bula ni tamata na kalokalo, vula, kei na vuravura tale eso. Era kaya na dauraikalokalo ni nona itovo e dua kei na nona bula ena gauna se bera mai, e vakatau ena vanua era tu kina na ibulibuli vakalomalagi donuya nona sucu.

E yavutaki na dauraikalokalo ena gauna makawa sara e Papiloni, ia se takalevu tiko ga na kena ivakavuvuli. E laurai ena dua na vakadidike mai Merika ena 2012 ni duanaikatolu ni lewenivanua era nanuma ni dauraikalokalo e “toka vakalailai kina na ka vakasaenisi.” Ia e 10 na pasede na lewenivanua era vakabauta ni “levu kina na ka vakasaenisi.” Na cava e sega ni dina kina na vakasama qori?

  • Era lasutaka na dauraikalokalo ni tiko na kaukaua ena vuravura kei na kalokalo me veivakamuai ena noda bula.

  • Levu na gauna, e vakararaba tu ga na vatavatairalago qai dau vakaibalebaletaki vua e dua ga sa rawa.

  • Na veika era tukuna na dauraikalokalo nikua e yavutaki ena vakabauta makawa ni vuravura tale eso e wavokita tu noda vuravura. Ia na vuravura kece era cowiri wavokita na matanisiga.

  • E sega ni tautauvata na nodra vatavatairalago na dauraikalokalo kece.

  • Era dau wasei keda na dauraikalokalo ena 12 na iwasewase se matakalokalo e tautauvata kei na tikinisiga eda sucu kina. Ia ena veisenitiuri sa oti, e veitosoyaki na vuravura kei na matakalokalo. E laurai gona ni veicalati na tikinisiga e sucu kina e dua, kei na ivakatakilakila ni matakalokalo e nanumi ni veisemati kei na nona bula ena gauna se bera mai.

E tukuni ni rawa ni kilai na nona itovo e dua ni raici na ivakatakilakila ni matakalokalo. Ia e vakadinadinataki ni o ira e tautauvata nodra siganisucu e duidui sara nodra itovo, e sega gona ni vakatau nona itovo e dua ena tikinisiga e sucu kina. Na ka era kaya na dauraikalokalo me baleta na ivakarau kei na itovo e sega ni yavutaki ena kena itukutuku dina e dua, era tukuna ga na nodra nanuma. Qori e laurai votu kina na veivakaduiduitaki.

 DAURAIRAI

E levu era dau kere ivakasala vei ira na daurairai ena gauna makawa. Eso na daurairai era vaqara na ibalebale ni ka era via kila nira raica na gacagaca ni manumanu kei na tamata, se na sala e tokia kina na tamanitoa na witi. Eso tale era yavutaka nodra vatavatairalago ena ka era raica ena drau ni ti se na kosakosa ni kofi. Ia nikua era dau tuvaimau na daurairai, vakayagataka na polo karisitala, daisi (dice) kei na so tale na ka mera “kila” kina nona bula e dua ena gauna se bera mai. Na cava e sega ni nuitaki kina na ka era tukuna na daurairai me baleta na gauna se bera mai? Meda raica mada na vuna.

E duidui na iwalewale ni nodra vatavatairalago na daurairai qai veicalati na kena macala. Ke tautauvata mada ga na iwalewale era vakayagataka, ena duidui ga na veika era tukuna. Kena ivakaraitaki, ke rau tuvaimau e rua na daurairai me baleta na nona bula e dua ena gauna se bera mai, e dodonu me tautauvata na macala ni nodrau tuvaimau. Ia e dau duidui ena levu na gauna.

E lomatarotarotaki na inaki kei na iwalewale era vakayagataka na daurairai. Era kaya na dauvakalelewa ni sega ni vakaraitaka dina na imau kei na polo karisitala na kena itukutuku e dua. Na ka era kaya na daurairai me baleta e dua e yavutaki ena ka era raica vua, e sega ni tukuna vei ira na imau kei na polo karisitala. Kena ivakaraitaki, ni vakataroga tiko na daurairai e dua, ena vakaraica matua toka nona ivosavosa, ivukivuki, rairai ni matana se rorogo ni domona. E sega ni kidava o koya e vakatarogi ni sa soli tukutuku sara tiko ga ya vei daurairai. Ia e qoroi o daurairai ni vakamacalataka vinaka na itukutuku se na kena ituvaki o koya e vakatarogi. Ke sa nuitaka dina e dua na ka e kaya na daurairai, e sega ni dua na ka vua na levu ni ilavo e vinakati me solia.

KA E KAYA NA IVOLATABU

Na nodra ivalavala na dauraikalokalo kei na daurairai e vakavuna me vakabauti ni sa lewai oti tu noda bula ena gauna se bera mai. Ia e kaya na iVolatabu nida rawa ni digia na ka eda vakabauta se na ka eda via cakava. E tukuna tale ga ni vakatau na noda bula ena gauna se bera mai ena vakatulewa eda cakava.—Josua 24:15.

E cata na Kalou na ivalavala kece vakatevoro. Qori na vuna vinaka mera cata kina nona tamata na raikalokalo, mera kua tale ga ni saga mera tukuna na ka e se bera ni yaco. Ena iVolatabu e vakamacalataki kina qo: “Me kua ni kune vei kemuni . . . e dua e daurairai, e dua e daucakaiba, e dua e dau qara na ivakatakilakila vuni, e dua e daucakaisausau, e dua e dauvakatevoro, e dua e dauvakacuru se dau tukuna na ka se bera ni yaco se dau vakatarogi ira na mate. Ni o koya ga e cakava qori e vakasevaki vei Jiova.” *Vakarua 18:10-12.

^ para. 17 Na yacana o koya e “Cecere Duadua e vuravura taucoko.”—Same 83:18.