Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

Dei ena Nona Valabauta

Dei ena Nona Valabauta

Ni se qai yabaki 11 o Song Hee e raica o tinana ni veve tiko na dakuna. E dikevi vakavuniwai qai tukuni ni veve se bulicaki tu vakatani na nona suitu, e vakatokai me scoliosis, na kena irairai e vaka tu na matanivola “C” se “S.” E qai ca sara na veve ni nona suitu mani vinakati me sele. Ia e sega ni vinakata me soli vua na dra. E vakatarogi koya kina na “Yadra!”

Ni se qai kilai na leqa ni nomu suitu, bau dua na vuniwai e vukei iko rawa?

E tolu na yabaki nodrau qaravi au tiko e rua na vuniwai, ia e veve tiko ga vakalevu na noqu suitu. Sa lai tara noqu uto kei na yatevuso, au sega kina ni dau cegu vinaka. Ena vinakati ga meu sele.

O vakadonuya mo sele?

Io. Ia e tukuni vei au ni na dredre toka. Na gauna qori sa 116 tu kina na dikiri na veve ni noqu suitu, sa bau ca sara ga. Dredre na kequ ituvaki niu sega ni vakadonuya me soli vei au na dra ena vuku ni noqu vakabauta vakaivolatabu. *

O qai kunea e dua na vuniwai e rawa ni veisele qai sega ni vakayagataka na dra?

Keirau lai raica kei tinaqu e dua na kenadau ena vanua ga keirau vakaitikotiko kina e Florida, e Merika. Ia niu vakamacalataka vua niu na sega ni vinakata me vakayagataki na dra, e kaya ni sega ni dua na dauniveisele e rawa ni cakava qori ena kequ ituvaki. Koya e rarawataki sara nona tukuna niu na rairai sega ni yacova na yabaki 20 keu sega ni sele. Au se qai yabaki 14 ga.

O vakamacalataka vua na yavu ni nomu vakabauta?

Io. Au kaya vua ni yavutaki vakaivolatabu na noqu vakabauta, ni tukuna na Kalou ni ka tabu na dra ni tamata kei na manumanu. * Era na totogi mate na Isireli ke ra kania mada ga na dra! * Au cega tale ga vua na Cakacaka 15:19, 20. E tukuni vei ira na lotu vaKarisito: “Me tabu . . . na dra.” Kena ibalebale ga qo me kua ni curu ina yago na dra, se mani biu e gusu se cula ina salanidra.

Cava e qai tukuna o koya na dauniveisele?

E se via solia tiko ga vei au na dra. Au kurabui ni ratou kaya mai valenibula keu vakadonuya ena sega ni saumi e dua na ka.

Tu tu yadua me qai caka qori! Cava drau cakava vakaveitinani?

Keirau dei ena neirau vakabauta, ia o ira kece na via veisele era vinakata me soli vei au na dra. Levu tale na ka dredre e  yaco. Vakalawa, au se gone lailai. Ni bibi na kequ ituvaki qai leqataki, keitou tini kina e mataveilewai. Vinaka ga ni vakaroti keirau o turaganilewa me keirau vaqara ena loma ni 30 na siga e dua na dauniveisele e doka na noqu vakabauta.

Drau kunea e dua?

Io! E veivuke na Komiti e Veitaratara kei na Valenibula ni iVakadinadina i Jiova e kea me qiriti e dua e dau qaravi ira na vakaleqai nodra suitu e tiko mai Niu Yoka. E kila ni rawa ni vukei au, e vakadonuya sara me keirau sota. Kune gona e dua na dauniveisele ni bera na 30 na siga. *

Cava e yaco ni o sa sele?

Sega ni dua na leqa! Me vakadodonutaka noqu suitu o Dr. Robert M. Bernstein, e vakacuruma e dakuqu na kaukamea. Au sele vakarua, ni oti na kena imatai, au wawa tale me oti mada e rua na macawa ni bera na kena ikarua.

Cava me rua kina na veisele?

Ke drodro tani mai vakalevu vei au na dra ena imatai ni veisele, ena veivuke noqu wawa tale toka me rawa ni buli kina e yagoqu eso tale na dra na red blood cell ni bera na ikarua ni veisele. Ia e lailai sara na dra e lako tani mai yagoqu ena veisele ruarua qori, au vakavinavinaka kina vakalevu vei ratou na veisele, ni totoka nodratou tuvatuvanaki, nodratou kila, kei na matailalai ni ka ratou cakava. Totolo tale ga noqu bulabula, sega ni dua na leqa me vaka e dau yaco vei ira na vakadonuya na vakayagataki ni dra. *

Cava e kaya nomu vuniwai?

Mera kauaitaka na vuniwai na veika kece e baleti ira na tauvimate

E marau vakalevu! E kaya: “Na veiqaravi vakavuniwai e sega ni baleta ga na veisele.” E kaya ni dodonu mera kauaitaki ira na tauvimate na vuniwai, okati kina nodra vakabauta se ka era vakabibitaka. E va tale ga qori nodra rai e levu, sega ni o ira ga na iVakadinadina i Jiova.

^ para. 7 E iVakadinadina i Jiova o tinai Song Hee. Dua ga nodrau vakabauta o Song Hee kei tinana, e papitaiso o koya ena 2012 ni se qai yabaki 16.

^ para. 17 Era dau vukei ira na iVakadinadina tauvimate na Komiti e Veitaratara kei na Valenibula mera qarai na vuniwai era tu vakarau ni veiqaravi ra qai sega ni vakayagataka na dra.

^ para. 21 E kaya va qo e dua na isoqosoqo na Clinical Excellence Commission, New South Wales (Australia) Health, me baleta na ririkotaki ni soli ni dra: “Na soli ni dra e vakatauvatani ina dua na tikiniyago vou e biu e yagomu. Se mani tikiniyago cava qori, ena sega ga ni taleitaki ni vou e yagomu. E bibi me qarauni sara vakavinaka.”