Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

 WASE 3

O Koya e Bulia na Veika Kece

O Koya e Bulia na Veika Kece

O cei e bulia na veika bula kece?

O BAU kila e dua na ka veivakurabuitaki? O via rogoca?​— Raica mada na ligamu. Lokia mada na nomu iqaqalo. Tomika mada e dua na ka. E levu na ka o rawa ni cakava ena ligamu, o cakava vinaka tale ga. O kila se o cei e bulia na ligada?—

Io, o Koya ga e bulia na gusuda, ucuda, kei na matada. E buli keda na Kalou, na tama i koya na Qasenivuli Levu. Eda sega li ni marautaka ni bulia na matada na Kalou?— Eda raica rawa kina e levu na ka. E rawa meda raica na senikau. E rawa meda raica na co drokadroka kei na macawa karakarawa. E rawa sara ga meda raici ira na luve ni manumanu vuka era via kana me vaka o raica ena iyaloyalo oqo. Eda kurabui dina nida raica na veika oqori, se vakaevei?—

Ia o cei e bulia na veika oya? E bulia beka na tamata? Sega. Na tamata e rawa ni tara na vale. Ia e sega ni rawa ni bulia na co e dau tubu. E sega ni rawa ni bulia na tamata na luve ni manumanu, na senikau, se dua ga na ka bula. O kila tiko oya?—

E bulia na veika kece oqo na Kalou. E bulia na lomalagi kei na vuravura. E buli keda tale ga na tamata. E buli rau na imatai ni tagane kei na yalewa. Oqo na ka e vakavuvulitaka o Jisu, na Qasenivuli Levu.​—Maciu 19:4-6.

 E kila vakacava o Jisu ni bulia na tagane kei na yalewa na Kalou? E raica beka o Jisu na nodrau buli?— Io, e vaka kina. A tiko kei na Kalou o Jisu ena gauna e bulia kina na Kalou na tagane kei na yalewa. O Jisu e imatai ni ka bula e bulia na Kalou. A agilosi o Jisu, ni bula voli kei Tamana mai lomalagi.

E vakaraitaka na iVolatabu ni kaya na Kalou: “Me daru bulia na tamata.” (Vakatekivu 1:26NW) O kila se a vosa vei cei na Kalou?— E vosa vei Luvena. E vosa tiko vei Jisu ni bera ni lako mai i vuravura.

E sega li ni talei oya? Vakasamataka mada! Nida vakarorogo vei Jisu, e vakavulici keda sara tiko ga o koya a tiko kei na Kalou ena gauna e bulia kina na Kalou na vuravura kei na veika kece. E levu na ka e vulica o Jisu ni cakacaka voli kei tamana mai lomalagi. Sa rauta me Qasenivuli Levu o Jisu!

 A sega beka ni marau voli na Kalou ni bera ni buli Luvena?— A marau voli. Na cava e qai bulia kina na veika bula tale e so?— E bulia na veika oqori baleta ni o koya e Kalou dauloloma. E vinakata mera bula marau tale ga. E dodonu meda vakavinavinakataka na Kalou baleta ni vakavuna na noda bula.

E laurai na loloma ni Kalou ena veika e bulia. E bulia na matanisiga. Na matanisiga e solia vei keda na rarama kei na katakata. Ena batabata na vuravura qai sega na ka e bula kina ke sega na matanisiga. O sega li ni marautaka nona bulia na matanisiga na Kalou?—

E vakavuna tale ga me tau na uca na Kalou. De so na gauna o sega ni vinakata na uca baleta e tarova na nomu lai qito e tautuba. Ia na uca e vukea na kena tubu na senikau. Nida raica na totoka ni senikau, o cei eda na vakavinavinakataka?— Na Kalou. O cei meda vakavinavinakataka nida kania na vuanikau kei na kakana draudrau kana vinaka?— Meda vakavinavinakataka na Kalou baleta ni solia na matanisiga kei na uca e bula rawa kina na veika kece.

Ke dua e tarogi iko, ‘E bulia tale ga na tamata kei na manumanu na Kalou?’ Na cava o na kaya?— E dodonu mo kaya: “Io, e bulia na tamata kei na manumanu na Kalou.” Ia vakacava ke dua e vakabauta ni sega ni bulia dina na tamata na Kalou? Vakacava ke kaya ni dewa mai na tamata vua na manumanu? E sega ni vakavuvulitaka na iVolatabu oya. E tukuna ga ni bulia na veika kece na Kalou.​—Vakatekivu 1:26-31.

Me vaka ni dua e tara na vale, o cei e bulia na senikau, na veikau, kei na manumanu?

Vakacava ke tukuna vei iko e dua ni sega ni vakabauta na Kalou. Na cava o na tukuna vua?— Dusia vua e dua na vale. Qai tarogi koya: “O cei e tara na vale oya?” Eda kila kece ni a tara e dua na tamata. E sega ni tarai koya vakaikoya!​—Iperiu 3:4.

Kauti koya ina dua na loga ni senikau qai vakaraitaka vua e dua na senikau.  Tarogi koya: “O cei e bulia oqo?” E sega ni bulia na tamata. Me vaka ga ni sega ni tarai koya vakaikoya na vale, e sega tale ga ni buli koya vakaikoya na senikau. E dua e bulia. E bulia na Kalou.

Kerei koya me rogoca mada na nona sere na manumanu vuka. Tarogi koya: “O cei e bulia na manumanu qai vakavulici ira mera sere?” Na Kalou. Na Kalou e bulia na lomalagi kei na vuravura kei na veika kece era bula kina! O koya ga e solia na bula.

Ena tukuna beka e dua ni vakabauta ga na ka e raica. Ena rairai kaya: ‘Keu sega ni raica, au na sega ni vakabauta.’ E so era kaya nira sega ni vakabauta na Kalou baleta nira sega ni raici koya.

Ena sega ni rawa meda raica na Kalou. E kaya na iVolatabu: ‘E sega ni rawa vua na tamata me raica na Kalou.’ E sega ni rawa vua e dua na tagane, yalewa, se gone me raica na Kalou. Me kua gona ni dua me droinitaka se bulia e dua na ivakatakarakara ni Kalou. E tukuna sara ga vei keda na Kalou meda kua ni bulia na kena ivakatakarakara. Ena sega ni marau na Kalou ke tiko ena noda vale na veika oqori.​—Lako Yani 20:4, 5; 33:20; Joni 1:18.

Ia ke o sega ni raica na Kalou, o kila vakacava ni tiko dina na Kalou? Vakasamataka mada oqo. O rawa ni raica na cagi?— Sega. E sega ni dua e raica rawa na cagi. Ia o rawa ni raica na mawe ni cagi. O rawa ni raica nira yavala na draunikau ni liwava na cagi. O vakabauta kina ni tiko na cagi.

O kila vakacava ni tiko na cagi?

O rawa tale ga ni raica na ka e cakava na Kalou. Ni o raica na senikau se na manumanu vuka, o sa raica tiko na ka e cakava se bulia na Kalou. O vakabauta kina ni tiko dina na Kalou.

De tarogi iko e dua, ‘O cei e bulia na matanisiga kei na vuravura?’ E kaya na iVolatabu: “Sa bulia na lomalagi kei vuravura na Kalou.” (Vakatekivu 1:1) Io, e bulia na veika totoka oqori na Kalou! Vakacava, o marautaka?—

 Eda sega li ni marautaka na noda bula? Eda rawa ni rogoca na nodra sere totoka na manumanu vuka. Eda raici ira na senikau kei na veika tale e so e bulia na Kalou. Eda rawa tale ga ni kania na kakana e solia vei keda na Kalou.

Meda vakavinavinakataka na Kalou ena nona solia mai na veika oqo. Da qai vakavinavinakataka vakalevu ga na bula e solia vei keda. Kevaka eda vakavinavinakataka dina na Kalou, eda na cakava kina e dua na ka. Na cava oya?— Eda na vakarorogo vua na Kalou, eda na cakava tale ga na veika e tukuna vei keda ena iVolatabu. Oqo na sala eda vakaraitaka kina nida lomani Koya e bulia na veika kece.

Meda vakavinavinakataka na Kalou ena veika kece e cakava. Ena sala cava? Wilika na Same 139:14; Joni 4:​23, 24; 1 Joni 5:21; kei na Vakatakila 4:11.