Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

 WASE TINIKARUA

E Vakacegui Koya na Nona Kalou

E Vakacegui Koya na Nona Kalou

1, 2. Na cava a yaco ena siga vakasakiti duadua ena bula i Ilaija?

E BISA na uca ni cici tiko o Ilaija, e vakaturubuto tale ga na lomalagi. Ia se yawa na vanua me ciciva me yaco i Jesirieli, sa qase tale ga. E sega ga ni bau oca ni tiko kei koya “na liga i Jiova.” Na igu e soli vua ena gauna qori e sega ni se bau vakila e liu, a rawa kina ni cici sivita na qiqi vakaturaga e vodo tiko kina o Tui Eapi!—Wilika 1 Tui 18:46.

2 Sa yawa sara o Tui Eapi, se balavu tale ga na vanua me lakova o Ilaija. Raitayaloyalotaka mada ni cici tiko ena bisa ni uca, qai vakasamataka tiko na ka vakasakiti e yaco ena siga oya. E macala ga ni qaqa na sokalou dina qai vakalagilagi kina o Jiova na Kalou i Ilaija. Sa yawa sara qai sega ni laurai na Ulunivanua o Kameli ena vakaturubuto ni vanua. Qori na vanua a vakayagataki Ilaija kina o Jiova me vakadrukai ira vakacakamana era sokaloutaki Peali. E vakavotui na nodra veivakaisini e vica na drau na parofita i Peali qai donu na nodra vakamatei. E qai masuti Jiova o Ilaija me mudu na lauqa e tara tu na vanua ena tolu veimama na yabaki. Sa qai tau na uca!—1 Tui 18:18-45.

3, 4. (a) Na cava e namaka tu o Ilaija ni cici tiko i Jesirieli? (b) Na taro cava eda na veivosakitaka?

3 E se tau tu ga na uca ni cici tiko o Ilaija me 30 na kilomita i Jesirieli, e namaka sara ga me raica e dua na veisau. E dodonu ga me raica qori nira sa vakamatei na parofita i Peali. Sa na veisau tale ga o Eapi, na ka e raica ena ulunivanua o Kameli sa dodonu me tinia vakadua nona sokalou vei Peali, me tarovi Jesepeli na nona ranadi, me tarova tale ga na nodra vakararawataki na tamata i Jiova.

‘E cici tiko ga i liu vei Eapi o Ilaija me yaco sara i Jesirieli’

4 E kena ivakarau ga meda nuidei ni yaco tiko na ka eda vinakata. Eda na rairai nanuma ni na vinaka cake tiko ga na noda bula, sa na oti tale ga vakadua na leqa lelevu eda sotava. E sega ni kurabuitaki ke va tale ga qori na rai i Ilaija ni “tamata ga vakataki keda.” (Jeme. 5:17) Ia ena sotava eso tale na leqa o Ilaija. Ena loma ga ni vica na aua, ena vinakata sara ga o Ilaija me mate ena levu ni rere kei na yalolailai. Na cava e yaco? E vukea vakacava na nona parofita o Jiova me kaukaua tale nona vakabauta qai yaloqaqa? Meda raica mada.

Veisau Tawanamaki

5. Vakacava, e bau vulica o Eapi me dokai Jiova ni oti na veika a yaco ena Ulunivanua o Kameli, eda kila vakacava?

5 A bau veisau na rai i Eapi ni yaco ina nona vale vakatui e Jesirieli? Eda wilika: “A sa tukuna vei Jesepeli ko Eapi na ka kecega ka cakava ko Ilaija, ka ni sa vakamatei ira kecega na parofita e nai seleiwau.” (1 Tui 19:1) Eda raica e keri ni sega ni tukuna o Eapi e dua na ka me baleti Jiova na Kalou i Ilaija ena ka e yaco ena siga oya. E raica na cakamana oya ena rai ga vakatamata, ni tukuna e “cakava ko Ilaija.” E macala ni sega ni vulica me doka na Kalou o Jiova. Ia na cava e cakava o Jesepeli ni via sauma na ca?

6. Na itukutuku cava a vakauta vei Ilaija o Jesepeli, na cava e kena inaki?

6 Ena levu ni nona cudru o Jesepeli, e vakauta na itukutuku qo vei Ilaija: ‘Me cakacaka vakakina vei au o ira na kalou, qai vakaikuritaka, kevaka au sa sega ni vakatautauvatataki iko kei na dua vei ira, ena gauna vata va qo ena mataka.’ (1 Tui 19:2) Qo na veivakarerei ca duadua. Ia e bubuluitaka o Jesepeli ni na mate ke sega ni vakamatei Ilaija ena siga tarava, me saumi kina na ka e cakava vei ira na parofita i Peali. Vakasamataka mada na draki ca ena bogi oya, e yadra mai o Ilaija ena nona icili e Jesirieli—me rogoca wale ga na itukutuku rogorogo ca e mai vakasavuya na italai ni ranadi. E tarai koya vakacava?

Yalolailai Qai Rere

7. E tarai Ilaija vakacava na veivakarerei i Jesepeli, na cava e mani cakava?

7 Ke nanuma o Ilaija ni sa vakarau oti na veivakamuai ni sokalou vei Peali, e veibasai sara na ka e vakarau raica qo. Era sa vakamatei e levu na itokani yalodina i Ilaija ena lewa i Jesepeli, e kena irairai ni sa na vakamatei qo o koya. E bau rere o Ilaija ena veivakarerei i Jesepeli? E kaya na iVolatabu: “Sa cavu tu, ka dro yani me bula.” A raitayaloyalotaka beka o Ilaija nona nakita tu o Jesepeli me vakamatei vakaloloma? Ke vakasamataka tiko ga oya, sa rauta me yalolailai. Se mani cava e yaco, a “dro yani me bula” o Ilaija.—1 Tui 18:4; 19:3.

Ke da via yaloqaqa tiko ga, meda kua ni dau vakasamataka na veika e vakarerei keda

8. (a) E tautauvata vakacava na nodrau leqa o Pita kei Ilaija? (b) Na cava eda vulica vei Ilaija kei Pita?

8 O Ilaija a sega ni turaga yalodina duadua ga e tuburi koya na rere. Ena dua sara na gauna e muri, a yacovi koya tale ga na yapositolo o Pita. Kena ivakaraitaki, a tukuna vua o Jisu me rau taubale vata e delaniwai, ni “raica na bula ni cagi” o Pita, a tuburi koya na rere mani dromu vakamalua. (Wilika Maciu 14:30.) Eda vulica e dua na lesoni yaga ena nodrau ivakaraitaki o Pita kei Ilaija. Ke da via yaloqaqa tiko ga, meda kua ni dau vakasamataka na veika e vakarerei keda. Meda nuitaki koya tiko ga na iVurevure ni noda inuinui kei na kaukaua.

‘Sa Rauti Au!’

9. Vakamacalataka na ilakolako i Ilaija kei na veika e vakila ni dro voli.

9 Ni tuburi koya na rere, a dro o Ilaija me rauta ni 150 na kilomita ena cevaira kei Pierisepa, e dua na taoni volekata na ceva ni iyalayala ni vanua o Juta. A biuti nona dauveiqaravi tu e kea, a lako duadua yani ina vanualiwa. E tukuni ni ‘dua na siga taucoko’ nona lako tiko, eda rawa gona ni raitayaloyalotaka na nona tekivu taubale ni cadra na siga qai sega ni bau kauta e dua na ka. Ena nona lomabibi kei na rere a vosota me taubaletaka na vanua sukusukura ena todra ni siga. Ni dromu na siga qai buto na vanua, sa oti tale ga na kaukaua i Ilaija. Sa wawale sara ga mani dabe ena ruku ni vu ni junipa—na ka ga e bau rawa kina na vakaruru ena vanualala oya.—1 Tui 19:4.

10, 11. (a) Na cava e masu kina vei Jiova o Ilaija? (b) Raica na tikinivolatabu e lavetaki ni o vakamacalataka na kedra ituvaki na tamata ni Kalou nira yalolailai.

10 A masu o Ilaija ena levu ni nona lomabibi, qai kerea me mate. E kaya: “Ni’u sa sega ni vinaka cake vei ira na noqu qase.” E kila nira sa qele ra sui tale ga na nona qase era tu ena ibulubulu, era sa sega ni cakava rawa e dua na ka. (Dauv. 9:10) E nanuma o Ilaija ni tawayaga me vakataki ira ga na nona qase. Sa rauta me tagicaka: ‘Sa rauti au!’ Na cava meu bula tale tiko kina?

11 Vakacava, e dodonu meda kurabui ni rarawa e dua na tamata ni Kalou? Sega. Eso na tagane kei na yalewa yalodina era tukuni ena iVolatabu era vinakata tale ga mera mate ena levu ni nodra rarawa—me vakataki Repeka, Jekope, Mosese, kei Jope.—Vkte. 25:22; 37:35; Tiko 11:13-15; Jope 14:13.

12. Ke o mani vakila na ituvaki rarawataki, mo vakadamurimuri Ilaija vakacava?

12 Eda bula tu qo ena gauna e “vakilai kina e levu na ka dredre,” e sega ni kurabuitaki gona nira na rarawa ena so na gauna na tamata yalodina ni Kalou, wili kina e levu tale. (2 Tim. 3:1) Ke yacovi keda tale ga qori, meda muria na ivakaraitaki i Ilaija: Meda talaucaka na lomada vei Jiova, ni o koya ga “na Kalou e dau vakacegui keda ena ka kece ga.” (Wilika 2 Korinica 1:3, 4.) Vakacava, a bau vakacegui Ilaija o koya?

Karoni Nona Parofita o Jiova

13, 14. (a) E vakayagataka vakacava nona agilosi o Jiova me vakaraitaka ni kauaitaka nona parofita? (b) Na cava e veivakacegui kina ni kilai keda vinaka o Jiova, e kila tale ga ni vakaiyalayala na ka eda rawa ni cakava?

13 Ena vakacava mada na rai i Jiova, ni raica ni davo toka na nona parofita yalodina ena ruku ni vu ni junipa ena vanualiwa qai kerea me mate? Eda sa na kila vinaka na ka e yaco. A tala mai o Jiova e dua na agilosi ena gauna e mocelutu kina o Ilaija. E tarai Ilaija qai vakayadrati koya vakamalua, e kaya: “Duri . . . mo kana.” A cakava qori o Ilaija, sa vakarautaka tu na agilosi e dua na kakana rawarawa ga—na madrai katakata kei na wai. A bau vakavinavinakataka na agilosi? E tukuni ga ni kana, e gunu wai qai moce tale. A sega beka ni vosa rawa ena levu ni nona rarawa? Se mani cava e yaco, a vakayadrati koya tale na agilosi, de dua ni kida na mataka. A tukuna tale vei Ilaija: “Duri . . . mo kana,” qai tomana ena malanivosa totoka qo “ni sa rui balavu vei iko na sala.”—1 Tui 19:5-7.

14 Ena veidusimaki ni Kalou, e kila na agilosi na vanua e lako tiko kina o Ilaija. E kila tale ga ni ilakolako balavu qo ena sega ni rawata ena nona kaukaua ga. E veivakacegui nida qarava na Kalou e kilai keda vinaka, e kila na noda isausau, ni vakaiyalayala tale ga na ka eda rawa ni cakava! (Wilika Same 103:13, 14.) A yaga vakacava vei Ilaija na kakana e vakarautaki vua?

15, 16. (a) E vakaukauataki Ilaija vakacava na kakana e vakarautaka o Jiova? (b) Na cava meda vakavinavinakataka kina na sala e vakaukauataki ira kina nikua nona dauveiqaravi o Jiova?

15 E tukuna na iVolatabu: “A sa duri cake ko koya, ka kana ka gunu, ka lako e na kaukauwa ni kakana ko ya ka siga vasagavulu ka bogi vasagavulu, ki Orepi na ulu-ni-vanua ni Kalou.” (1 Tui 19:8) A lolo voli o Ilaija ena 40 na siga kei na bogi me vaka ga a cakava o Mosese rauta na ono na senitiuri ni bera o Ilaija, a cakava tale ga qori o Jisu ena voleka na tini na senitiuri e muri ni sa mate o Ilaija. (Lako 34:28; Luke 4:1, 2) Na kakana oya e sega ni vakaotia na nona leqa kece o Ilaija, ia e vakaukauataki koya ena sala veivakurabuitaki. Vakasamataka mada nona vosota voli na kena turaga qo, ni taubale ena vanualiwa e sega kina na gaunisala, e cakava tiko qori e veisiga, e veimacawa me 40 na siga!

16 E talei sara na sala e vakaukauataki ira kina na nona dauveiqaravi nikua o Jiova, sega ni cakava qori ena kakana vakayago e vakarautaki vakacakamana. Ia e vakarautaka na kedra kakana vakayalo na nona dauveiqaravi. (Maciu 4:4) E vakaukauataki keda vakayalo na ka eda vulica me baleta na Kalou ena iVolatabu kei na ivola vakaivolatabu. Ena rairai sega ni vakaotia na noda leqa na noda vakayagataka na isolisoli vakayalo va qori, ia eda na rawa ni vosota kina na veika eda nanuma nida na sega ni taqea rawa. Ena rawati tale ga kina na “bula tawamudu.”—Joni 17:3.

17. E lako i vei o Ilaija, na cava e vakaibalebale kina na vanua oya?

17 E taubaletaka o Ilaija e rauta ni 320 na kilomita me qai yaco ina Ulunivanua o Orepi. Qo na vanua e vakaibalebale vakalevu, ni a rairai kina na Kalou o Jiova vei Mosese ena vunikau kama ni vakayagataka e dua na agilosi, a solia tale ga kina ena dua na gauna e muri na Lawa ni veiyalayalati vei ira na Isireli. A lai vakaruru sara o Ilaija ena dua na qaravatu.

Veivakacegui Qai Veivakaukauataki o Jiova

18, 19. (a) Na cava a taroga na agilosi i Jiova, na cava e cakava kina o Ilaija? (b) Na cava na tolu na ka e tukuna o Ilaija ni vakavuna nona yalolailai?

18 A “vosa” vua o Jiova mai Orepi—a tala e dua na agilosi me taroga wale ga: “A cava ko sa tiko kina eke, Ilaija?” E rairai malumu na itautau ni taro qori, ni uqeti Ilaija sara ga me talaucaka na lomana. A sega tale ni tusuka! E kaya: “Au a yalokatakata vakalevu e na vuku i Jiova na Kalou ni lewe vuqa: ni ra sa biuta na veiyalayalati kei kemuni ko ira na Isireli; era sa talaraka sobu na nomuni cabocabo-ni-soro, ka vakamatei ira na nomuni parofita e nai seleiwau; ia koi au, ka’u sa vo duaduaga; a ra sa segata tiko me ra vakamatei au.” (1 Tui 19:9, 10) Na ka e tukuna o Ilaija e vakaraitaka e tolu na vuna e yalolailai kina.

19 Kena imatai, e nanuma o Ilaija ni sa tawayaga na nona cakacaka. E vica vata na yabaki na nona ‘lomakatakata’ voli ni qaravi Jiova, e vakaliuca na yacana tabu kei na nona sokaloutaki, ia e raica ni sa qai ca ga na ituvaki. Era sega ni vakabauta ra qai talaidredre na lewenivanua, ni se takalevu na sokalou lasu. Kena ikarua, e nanuma ni o koya ga sa vo. E kaya: “Ka’u sa vo duaduaga,” e vaka sara ga me sa o koya ga na dauveiqaravi i Jiova sa vo ena matanitu oya. Kena ikatolu, a rere o Ilaija. Era sa vakamatei e levu na nona itokani parofita, e kila ni na vakamatei tarava o koya. De dua e sega ni rawarawa me vakaraitaka na lomana o Ilaija, ia e sega ni tarovi koya na dokadoka se na madua. Na nona talaucaka na lomana vua na Kalou ena masu e ivakaraitaki vinaka vei ira kece na tamata yalodina.—Same 62:8.

20, 21. (a) Vakamacalataka na ka e raica o Ilaija ena gusu ni qaravatu e Ulunivanua o Orepi. (b) Na cava e vulica o Ilaija ena veika vakatubuqoroqoro i Jiova?

20 Na cava e cakava o Jiova ena nona rere o Ilaija kei na veika e kauai kina? E tukuna na agilosi vei Ilaija me lai duri ena gusu ni qaravatu. A lako o Ilaija, ia e sega ni kila na ka ena yaco. E bula mai vakasauri na cagi! E rairai vakuru na rorogo ni cagi qai kaukaua ni sea na veiulunivanua, e vorolaka tale ga na veiuluvatu. Raitayaloyalotaki Ilaija ni saga me ubia na matana, qai qumia matua na nona isulu vavaku kulinimanumanu ni cacaginagina ena bula ni cagi. Dua tale na ka nona sasaga me kua ni bale ni sakure na vanua ena uneune! Se saga tiko mada ga qori, sa lako tale mai na bukawaqa, mani lesu ina qaravatu me taqomaki koya mai na katakata warumisa.—1 Tui 19:11, 12.

E vakayagataka o Jiova na nona kaukaua vakasakiti me vakacegui Ilaija qai vakaukauataki koya

21 E vakabibitaka tale vei keda na tolu na ka e yaco qori, ni sega ni tiko o Jiova ena veika vakatubuqoroqoro e bulia. E kila o Ilaija ni o Jiova e sega ni kalou e dau tukunitaki me vakataki Peali, era vakacerecerea o ira na sokaloutaki koya me “dau vodoka na o” se dau vakatauca na uca. O Jiova e iVurevure dina ni kaukaua e tu ena veika e bulia, ia e cecere sara o koya mai na veika kece qori. E sega ni rauti koya mada ga o lomalagi! (1 Tui 8:27) E yaga vakacava qori vei Ilaija? Nanuma tiko ni a tuburi koya na rere. E sega gona ni dodonu me rerevaki Eapi kei Jesepeli ni totaki koya na Kalou o Jiova, e tawavakaiyalayala na nona kaukaua!—Wilika Same 118:6.

22. (a) Na cava e tukuna na “domo lailai” malumu vei Ilaija me vakadeitaka vua ni tiko na kena yaga? (b) O cei na ivurevure ni “domo lailai” malumu ya? (Raica na ivakamacala e ra.)

22 Ni oti na bukawaqa, e vakanomodi na vanua qai rogoca o Ilaija e dua na “domo lailai” malumu. E uqeti Ilaija me talaucaka na lomana, a mani cakava tale qori. * A rairai veivakacegui tale ga vua qori. E vakacegui Ilaija sara ga na ka e tukuna tarava na “domo lailai” malumu qori. O Jiova a vakadeitaka vei Ilaija ni tiko na kena yaga. Ena sala cava? A vakaraitaka na Kalou na nona inaki me baleta na vaqeavutaki ni sokalou vei Peali e Isireli. E macala ni yaga na nona cakacaka o Ilaija, ni sega ni dua na ka ena tarova na vakayacori ni inaki i Jiova. Ena vakaitavi tale o Ilaija ena vakayacori ni inaki qori, ni a vakasukai koya o Jiova ena nona ilesilesi qai tukuna vakamatata vua eso na ka me cakava.—1 Tui 19:12-17.

23. Na cava e rua na ka e cakava o Jiova, ni nanuma o Ilaija ni sa vo duadua ga o koya?

23 Vakacava na nona nanuma o Ilaija ni o koya duadua ga sa vo? E rua na ka a cakava o Jiova ena ituvaki qori. Kena imatai, a tukuna vei Ilaija me lumuti Ilaisa me parofita, me sosomitaki koya. Ena tomani Ilaija na cauravou qori qai vukei koya tiko me vica na yabaki. Ena veivakacegui dina qori! Kena ikarua, e vakatakila na itukutuku marautaki qo o Jiova: “Ka’u sa maroroya me noqu e le vitu na udolu vei ira na Isireli, ko ira kecega sa sega ni tekiduru vei Peali, kei na gusudra kecega sa sega ni reguci koya.” (1 Tui 19:18) A sega ni vo duadua ga o Ilaija. Ena rairai lomavakacegu sara ga ni rogoca ni vica tale na udolu na tamata yalodina era sega ni qaravi Peali. Era vinakata me tomana tiko ga o Ilaija na nona veiqaravi ena yalodina, me ivakaraitaki vei ira na yalodina tiko ga vei Jiova ena gauna dredre oya. Ni rogoca tiko o Ilaija na ka e tukuna na agilosi i Jiova, e vaka ga e rogoca tiko na “domo lailai” malumu ni nona Kalou. Qori ena vakayaloqaqataki koya sara ga.

Na iVolatabu e rawa ni vaka na “domo lailai” malumu ke da yalorawarawa me dusimaki keda nikua

24, 25. (a) Eda na vakarorogo vakacava nikua ina “domo lailai” malumu i Jiova? (b) Eda vakadeitaka vakacava ni ciqoma o Ilaija na veivakacegui i Jiova?

24 Me vakataki Ilaija, eda na rairai qoroya na kaukaua e tu ena veika e bulia o Jiova, e dodonu ga meda cakava qori. E laurai votu na kaukaua ni Dauveibuli ena veika e bulia. (Roma 1:20) O Jiova e marautaka me vakayagataka na nona kaukaua tawavakaiyalayala me vukei ira kina na nona tamata yalodina. (2 Vei. 16:9) Ia na Kalou e vosa vakamatata vei keda ena nona Vosa na iVolatabu. (Wilika Aisea 30:21.) Na iVolatabu e rawa ni vaka na “domo lailai” malumu ke da yalorawarawa me dusimaki keda nikua. E veivakadodonutaki, veivakayaloqaqataki, qai vakadeitaka kina o Jiova ni lomani keda.

25 Vakacava, a ciqoma o Ilaija na nona vakacegui koya o Jiova ena Ulunivanua o Orepi? Io! Sega ni dede sa tekivu cakacaka tale na parofita yaloqaqa qai yalodina qori, a sega ni tokona na sokalou lasu. Ke da tugana e lomada na vosa uqeti ni Kalou, eda na “vakacegui mai na veika e volai ena iVolatabu,” eda na rawa tale ga ni vakadamurimuria na vakabauta i Ilaija.—Roma 15:4.

^ para. 22 Na “domo lailai” malumu oya e rairai agilosi vata ga a vakayagataki me tukuna na “vosa” i Jiova ena 1 Tui 19:9. Na agilosi qo e tukuni ga ena tikina e 15 me o “Jiova.” De dua eda na nanuma na agilosi a vakayagataka o Jiova me dusimaki ira na Isireli ena vanualiwa, e kaya na Kalou me baleta na agilosi oya: “Sa tiko vua na yacaqu.” (Lako 23:21) Eda sega ni vakadeitaka sara qori, ia meda nanuma tiko ga ni gauna a bula tu kina mai lomalagi o Jisu, a vakatokai “na Vosa,” e gusunivosa i Jiova vei ira na nona tamata.—Joni 1:1.